Atsako Alvydas Juravičius, pamatų meistras

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai privalomi praktiškai visiems pastatams, taip pat ir rengiant ypatingųjų, neypatingųjų vienbučių gyvenamųjų namų statybos projektus. Šių tyrimų ataskaita yra privalomas projekto rengimo dokumentas, pateikiamas statinio projekto bendrojoje dalyje. Tad apibendrintai galima sakyti, kad namo pamatus lemia geologiniai tyrimai.

Namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatai sės. Todėl esminis rodiklis nustatant pamatų parametrus yra pagrindo po jais kokybė. Pamatų projektą skaičiuojantis projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu. Įvertinus grunto savybes (molis, smėlis, žvyras, durpės), įšalo gylį, gruntinio vandens aukštį, reljefo ypatumus ir, žinoma, pastato nešančiųjų konstrukcijų išsidėstymą ir jų jėgas, konkrečiam pastatui parenkamas pamato tipas.

Projektuodami individualius namus konstruktoriai paprastai siūlo juostinius, gręžtinius arba plokštuminius pamatus.  Kiekvienas pamatų tipas turi savo privalumų ir trūkumų.

Pagal gylį skiriamos dvi pagrindinės pamatų grupės: seklieji (juostiniai, monolitiniai, mūriniai) ir gilieji (poliniai, gręžtiniai) pamatai.

Individualiems gyvenamiesiems namams dažniausiai įrengiami seklieji pamatai. Jie tinka nedidelėms apkrovoms perduoti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus, taip pat ten, kur nereikia giliai kasti grunto (peršalimo zonos gylis ne didesnis nei 1,2 m). Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai).

Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstruktyvinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas, eksploatacijoje pasižymintis stabilumu. Praktika rodo, kad nežymaus pamato sėdimo atveju statinys stabilumą geriau išlaiko būtent esant monolitiniams pamatams (ne taip greitai pleišėja sienos).

Surenkamųjų pamatų privalumas tas, kad, palyginti su monolitiniais, juos įrengti greičiau ir pigiau. Todėl, jei geologiniai tyrimai rodo esant stiprų gruntą, ši konstrukcija gyvenamajam namui viena tinkamiausių.

Gilieji pamatai kasami tuo atveju, kai apkrovą perimantis grunto sluoksnis yra pakankamai giliai, o kasti daubą vien pamatų konstrukcijai neracionalu. Pagrindiniai giliųjų pamatų konstrukcijos elementai yra gręžtiniai arba kalamieji poliai. Nepriklausomai nuo to, koks polių tipas bus įrengtas, juos būtina apjungti monolitinio gelžbetonio juosta - rostverku.

Gręžtiniai poliai tinkami silpnesnės sandaros gruntuose (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas) tuo atveju, jeigu jų įrengimo nekomplikuoja aukšti gruntiniai vandenys. Esant aukštam gruntiniam vandeniui, gręžtiniai poliai gali būti įrengiami naudojant apsauginius vamzdžius. Įvertinus geologinę situaciją ir matant, kad gręžimas naudojant apsauginius vamzdžius neįmanomas, kaip alternatyvą galima taikyti kalamųjų polių technologiją. Šiuo būdu įrengiant polius neapsieinama be specializuotos technikos.