Šlaitinio stogo karkasas lengvai banguotai dangai ruošiamas panašiai kaip ir kitoms dangoms, skirtoms šlaitiniam stogui.

Pagrindinės apkrovos tenka gegnėms. Joms, priklausomai nuo pasvirimo ir dangos tipo, naudojami 5-7 cm storio ir 10-20 cm pločio tašai. Visada reikia įvertinti tai, kad didžiausios apkrovos stogui tenka dėl sniego apkrovos, o stogo konstrukcijos stiprumas priklauso nuo šlaitų nuolydžio.

Gegnės

Jos jungiamos kabliais ir kampučiais prie apatinio namo vainiko ir viršuje. Yra keli jungimo būdai.

Balkių ir gegnių mazgo tvirtinimas kabliais. ASA.lt nuotr.

1. Gegnės atsiremia į viršuje einančią lentą, jos sujungiamos kampais ir varžtais.

Gegnių konstrukcija remiasi į tarpinį tašą. Asa.lt nuotr.

2. Gegnių tašai remiasi vienas į kitą, sujungiami kampais ir plokštelėmis, viršus sutvirtinamas specialiais gegniniais kampais.

Gegnių jungimas gegnine jungtimi. ASA.lt nuotr.

Gegnes verta sustiprinti papildomu rėmu (styga).

Gegnių jungimas plokštelėmis ir kampuočiu. ASA.lt nuotr.

Ant gegnių klojama difuzinė stogo plėvelė - ji saugo nuo vėjo ir drėgmės. Kai kurie gamintojai tvirtina, kad jų bituminiai lakštai atlieka kondensato surinkimo funkciją, todėl užtenka tik vėjo izoliacinės plėvelės. Klojama plėvelė nuo apačios iki kraigo horizontaliai, dengiama 10-20 cm priklausomai nuo stogo nuolydžio. Tvirtinama vėdinimo tašeliais ( 3x4 cm) per visą gegnių ilgį. Turėtų likti plėvelės įdubimas (apie 2 cm), kad kondensatas galėtų nubėgti nekontaktuodamas su vėdinimo tašeliais.

Grebėstų tvirtinimas

Rekomenduojami tokie atstumai tarp grebėstų, esant tam tikram pasvirimo laipsniui:

•1.      Labai mažam pasvirimui (5-10 laipsnių) rekomenduojama ištisinė danga arba galima tankiai apmušti lentomis, o bituminiai lakštai dengiami dviem bangomis, lapų išilginis persidengimas turi būti 30 cm.

•2.      Mažam pasvirimui (10-15 laipsnių) tinka grebėstai kas 45 cm, lakštai persidengia viena banga, išilginis persidengimas - 20 cm.

•3.      Normaliam ir dideliam pasvirimui (15 ir daugiau laipsnių) tinka grebėstai kas 60 cm, lakštai persidengia viena banga, išilginis persidengimas - 15-17 cm.

 

Grebėstams dažniausiai naudojami 5x5 , 4x6, 4x5 cm tašai. Išlaikyti vienodą atstumą tarp grebėstų galima naudojant šabloną - paprastą numatyto ilgio tašelį.

Bituminės dangos prikalimui paruoštas stogas su izoliacine plėvele, vėdinimo tašeliai, grebėstai iš viengubo pjovimo lentų, prikalti latakai. ASA.lt nuotr.

Bituminiai lakštai

Bituminius lakštus patogiausia pjauti diskiniu pjūklu arba smulkiadančiu rankiniu pjūklu.

Lapai pradedami tvirtinti nuo apačios priešingoje pusėje vyraujantiems vėjams. Patogiausia iš karto užsikelti kelis lakštus, išdėstyti per stogo perimetrą ir prikalti. Norint išvengti sustorėjimo, keturių lapų jungimo vietoje verta stogo dangą kloti šachmatiniu principu, pirmosios arba antrosios eilės lapą vertikaliai perpjovus per pusę.

Sudedami lakštai. ASA.lt nuotr.

Bituminiai lakštai prikalami specialiomis vinimis minkšta medžiaga aptraukta galvute. Dažniausiai pardavėjai iš karto prideda savo firminių vinių. Vinys lapo apačioje kalamos į kiekvieną bangą. Didelė plokštė papildomai tvirtinama per vidurį kalant į kas antrą bangą. Siekiant išlaikyti lygumą, vinių kalimo vieta pažymima arba ištiesiama virvė.

Bituminio banguoto lakšto vinys.

Kraigas

Kraigo prikalimui iš anksto paruošiame papildomą grebėstą. Kraigas pradedamas kalti priešingoje vyraujančių vėjų pusėje, užleidžiama apie 12 cm. Vinys kalamos į kiekvieną bangą, lygumas išlaikomas užsibrėžus liniją arba ištiesus virvutę.

Latako montavimas

Dažniausia gamintojai rekomenduoja, kad bituminis lakštas būtų išsikišęs ne daugiau negu 7-10 cm. Jo ilgis derinamas prie latako. Latakas montuojamas horizontaliai su nedideliu nuolydžiu (2 mm metrui). Kraštinis laikiklis montuojamas apie 15 cm nuo vėjalentės, kiti tvirtinami kas 60 cm.

Vėdinimas

Po stogo plėvele ant gegnės tvirtinamas lašų latakas - juo nubėga susidaręs kondensatas nepatekdamas ant stogo konstrukcijų, lašų latakas dedamas ant paskutinio grebėsto ir nuvedamas į lataką. Tarp lašų latakų pritvirtinama vėdinimo juostelė, ji leidžia po stogu patekti orui, tačiau sulaiko sniego, šiukšlių, paukščių, vabzdžių patekimą.

Vėjalentė

Šoninė lenta prikalama taip, kad viršus sutaptų su lakšto bangos viršumi. Vėjalentė kalama prie lentos ir viršaus kas 15 cm.

Galima su bitumine danga suformuoti vėjalentę - šoninė lenta kalama prieš klojant bituminę dangą ir iškeliama apie 3,5 cm virš grebėstų. Prie jos pritaikomas lakštas ir prikalamas iš šonų.

Stogo lūžis

Stogo lūžis daromas ant ištisinio pagrindo. Paliekama 6-7 centimetrų ilgio ir 7-8 cm aukščio ertmė. Papildomai aprėminama vertikaliu grebėstu.

Čerpių efektas

Iš didelių bituminių lakštų, ypač raudonų ir rudų atspalvių, galima suformuoti čerpes: lakštus reikia supjaustyti mažesniais lakštais, panašiai kaip čerpės. Žinoma, reikia įvertinti tai, kad gerokai padidėja medžiagų sąnaudos.

1 - gegnė, 2 - difuzinė plėvelė, 3 - apatinis laštakis, 4 - ventiliacinis tąšelis, 5 - viršutinis laštakis, 6 - grebėstas,  7 - stogo danga

ASA.LT

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.