Šiuolaikiniai židiniai yra efektyvūs ir gali būti ne tik papildomu, bet ir pagrindiniu šilumos šaltiniu sandariame šiltame name. Jie gali turėti ilgą kuro degimo laiką, pasiekti šildymo katilams būdingus aukštus šilumos atidavimo  koeficientus. Židinio šiluma ortakiais arba per vandens kontūrą gali būti nuvesta į atskiras, toliau esančias  patalpas.

Vietos židiniui parinkimas

Projektuojant židinį atsižvelgiama į patalpos stilių, į jo estetinę išvaizdą, o vieta parenkama taip, kad šiluma sklistų  kuo plačiau, atsižvelgiama  į kamino vietą ir židinio pagrindą, numatoma, kaip  į židinį pritekės oras.

Židinys turėtų būti statomas netoli kamino, geriausia patalpų viduryje, sienos viduryje arba taip, kad iš abiejų pusių liktų po 1 metrą laisvos vietos. Židinio negalima statyti tarp langų ir durų angų, priešingoje sienoje, didelio skersvėjo zonose, nereikėtų statyti ant praėjimo.

1. Durys;
2. Židinys prie sienos;
3. Kampinis židinys;
4. Atviro tipo židinys;
5. Įstatomas į sieną židinys;
6. Langai;
7. Židiniui netinkama vieta;

Pirmas ir paprastesnis, bet ne pats efektyviausias būdas - organizuoti natūralią vertikalią ir horizontalią oro cirkuliaciją. Jeigu jūsų namo vidinė erdvė suplanuota taip, kad jūs galite praeiti nuo krosnies įrengimo vietos per visus kambarius ir vėl sugrįžti prie krosnies, galite neabejoti: šiluma taip pat galės cirkuliuoti po visą erdvę ir patekti į viršutinį aukštą per laiptinę.

Šiuolaikinių ugniakurų - kapsulių svoris būna nedidelis ir dažniausiai nereikia papildomo pagrindo tvirtinimo. Nors, jei numatoma naudoti sunkią akmeninę ar plytų apdailą,  reikėtų konstruktoriaus skaičiavimų, kokio storio reikalingas betoninis pagrindas.  Kamino  pagrindas įgilinamas 0,5 m vienaaukščiuose kotedžuose ir  0,7-1 metro dviaukščiuose (aukštam plytiniam kaminui). Lengvesnių konstrukcijų kaminui pagrindas gali būti plonesnis.

Gamintojai rekomenduoja židiniui atvesti atskirą oro padavimą. Tai įmanoma padaryti statant namą sumontavus ortakį grindyse. Jau pastatytame būste ortakį galima paslėpti keičiant grindis. Oro paėmimas  būna tiesiai iš lauko, padavimą geriausia daryti po židiniu. Oro kiekio reguliavimui būtina sklendė. Taip pat galim panaudoti rekuperatorių, kuris į židinį tiektų šviežią ir kiek pašildytą orą.

Šildančių židinių konstrukcijos

Šiuolaikinis židinys nėra skirtas greitam ir trumpalaikiam patalpos sušildymui,  oras sušyla palaipsniui. Židinio montavimas yra greitas ir paprastas, gamintojai dažnai parduoda visą komplektą suderintų detalių, iš kurių surenkamas pasirinkto tipo židinys.

Degimo procesas vyksta metalinėje kapsulėje, ją gaubiantis ir cirkuliuojantis oras sušyla ir nukreipiamas į patalpą.  Taip pat karštis gali būti nukreipiamas į šilumą akumuliuojančias medžiagas, vandens šilumokaitį. Kapsulė dažniausiai būna uždara, su dvigubo degimo sistema, kuri leidžia pasiekti apie 80 proc. šilumos atidavimo koeficientą. Tokio tipo židiniuose didesnis kiekis oro paduodamas kol įsidega kuras, vėliau sklendė sumažina oro pritekėjimas ir vyksta lėtas degimo procesas trunkantis  8 - 10 valandų. Stiklą nuo suodžių saugo stiklo apipūtimo sistema, todėl stiklu uždengta anga būna ne mažiau estetiška nei atviro židinio vaizdas.

Klasikiniai  atviro tipo židiniai skirti daugiau jaukumui ir grožiui, yra prabangos išraiška,  nes pakuroje beveik neįmanoma reguliuoti degimo intensyvumo ir tuo pačiu trukmės, labai mažas šilumos atidavimo koeficientas

Parametras		Vertinimas
Nominalus galingumas, kW	Apsprendžia kiek šilumos maksimaliai gali sukurti židinys ne idealiomis sąlygomis.	Galingumas paskaičiuojamas pagal patalpos tūrį. Skaičiuojama, kad 1 m3 patalpos reikia 50 W. Skaičius gali kisti priklausomai nuo namo šiluminių nuostolių.   Reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai deklaruojamas nominalus ar maksimalus galingumas,  kuris pasiekimas esant idealioms sąlygoms.
Malkų įkrovos degimo laikas, h	Kiek laiko dega 1 įkrova malkų.	Šiuolaikinis židinys turėtų degti apie 8-10 valandų.
Stiklo apipūtimas	Yra/nėra
Dvigubo degimo kamera ( deflektorius)	Yra/nėra	Sudegina susidarančias dujas, tai padidina naudingumo koeficientą, prailgina degimo laiką bei mažiau teršia aplinką.
Dvigubas stiklas	Yra/nėra
Kaitimo ir atvėsimo ciklų skaičius	Apsprendžia krosnelės eksploatavimo trukmę, nurodomas itin retai.	Pigesnė krosnelė ar kapsulė gali ir tarnauti gerokai trumpiau, taip pat perkant dėvėtą reikia įvertinti, kad ji gali būti jau atitarnavusi savo laiką ir nesaugi gaisrininės saugos atžvilgiu.
Ar pastovaus degimo ar su pertraukomis		Tipas nurodoma pagal EN 13240
Atstumas nuo užsidegančių daiktų, mm		Gaisrinei saugai užtikrinti židinių gamintojas turi nurodyti atstumus iki degių medžiagų pagal EN 13240
Šilumos atidavimo ( naudingumo) koeficientas	Rodo, kiek energijos (proc.) židinys sugeba paimti iš kuro.	Židiniai geba į patalpą ar šildymo sistemą  atiduoti apie 70 -80 procentų šilumos, kurią sukuria degdamas kuras.
Malkų ilgis, cm
Įkrovos  dydis, kg

Natūralios šiluminės konvekcijos židiniai

Natūralios oro konvekcijos židiniai gali būti kelių tipų. Tai židiniai-metalinės krosnelės,  nuo kurių sienelių patalpos oras šyla tiesiogiai ir kapsuliniai židiniai su aplinkui bei viršuje padaryta šilumą kaupiančia ertme ( karščio kamera),  iš kurios pro angas į patalpą patenka šiltas oras. Horizontalia kryptimi maksimaliai galima daryti 2,5 metrų ilgio ortakį.  Tokie židiniai šildo aplink save esantį plotą, jei padaromos angos per sienas, šiltas oras gali patekti ir į kitas patalpas. Nuo sienos karščio kamerą reikėtų atskirti karščiui atspariomis medžiagomis. Tuo tarpu į patalpą atsuktą židinio pusę rekomenduojama  apdailinti karštį akumuliuojančiomis medžiagomis taip išnaudojant ir konvekcinį šilumos sklidimą, ir šilumos akumuliaciją. Nuo akumuliacinių plokščių spinduliuojama šiluma yra švelnesnė, tačiau sušildo patalpą lėčiau. Vienas iš būdų  greitai prišildyti patalpą - per grotelių reguliuojams angas, vėliau jas uždaryti šildant patalpą nuo sienelės.

Siekiant tolygiau sušildyti patalpas tokiu židiniu, reikėtų jį statyti netoli kito kambario durų, kambarių išplanavimą daryti su kuo daugiau lygiagrečių durų arba angų.

Oro judėjimą į kitus kambarius ir aukštus galima išspręsti sienų pertvarų viršuje įrengiant angas (apie 20x35 cm, apačioje taip pat reikėtų įrengti mažesnes  angas, pro kurias išeitų šaltas oras (10x20cm). Viršutines anga galima mažinti įrengiant ištraukimo ventiliatorius.  Angas į viršutines patalpas galima įrengti perdangoje. Jos gali būti su sklendėmis, taip reguliuojant patalpų įšilimą ar nusprendus kai kurių patalpų tuo laiku nešildyti.

1 - kaminas; 2 - pertvara į kitą kambarį ir ortakis pro ją; 3 - karšto oro srautas į viršutinį aukštą 4- ortakis į viršutinį aukštą; 5 - karščio kamera, kurioje kaupiasi karštas oras; 6 - dūmtraukis į kaminą; 7 - židinys; 8 - šalto oro padavimas

Priverstinės oro konvekcijos židiniai

Tai taip vadinami židiniai turintys nuo jų išvedžiotus ortakius. Per ortakius karštas oras dideliais atstumais gali pasiekti ir tolimas patalpas.  Ortakinių  židinių sistema  gali būti kelių tipų. Labiausiai paplitę kapsuliniai židiniai su papildoma ertme ( karščio kamera),  kurioje kaupiasi sušildytas  oras ir  vėliau karšto oro ventiliatorius šį orą ištraukia ir paduoda į ortakių sistemą.

Yra kapsulės su antru apvalkalu, tarpe oras šyla ir į ortakių sistemą paduodamas per vieną ar kelis išėjimus. Ventiliatoriai kai kuriuose modeliuose būna įmontuoti židinyje.

Karšto oro judėjimą sukuria karšto oro ventiliatorius, iš kurio viena ar kelios ortakių „rankovės"  išeina į pasirinktą patalpos vietą. Ventiliatorius turėtų būti atsparus didelėms (apie 250 laipsnių) temperatūroms. Reikėtų įvertinti, kad dingus elektrai ir nustojus greitai cirkuliuoti orui, ventiliatoriaus variklį gali veikti dar didesnės temperatūros, todėl variklis turėtų turėti papildomą apsaugą. Dažniausiai dingus elektrai vožtuvas uždaro oro priėjimą prie variklio ir nukreipia oro srautus atsargine „rankove". Ventiliatoriaus galingumas apskaičiuojamas pagal krosnelės galingumą ir patalpų tūrį. Reikia įvertinti tai, kad į ortakį pateks apie 60 procentų deklaruojamo krosnelės sukuriamo karšto oro srauto, nes dalis šilumos išsiskiria per židinio sieneles bei stiklą ir, jei yra atskira, malkų pakrovimo angą.

Lankstieji ortakiai

Ortakiai būna metaliniai su papildoma šilumos ir garso  izoliacija. Šilumos izoliacija reikalinga perduodamiems šilto oro šilumos nuostoliams sumažinti ir apsaugoti degias konstrukcijas, esančias šalia ortakių. Garso izoliacija reikalinga ventiliatoriaus keliamam garsui slopinti.  Ortakiai gali būti nelankstūs, tada darant lankstus papildomai reikės alkūnių. Nelankstūs ortakiai labiau tinka atviram montavimui patalpose, ypač loftų tipo. Slepiant po apdaila paprasčiau naudoti lanksčius ortakius, kurie gali būti montuojami net po lubų apdaila ar po grindimis

Papildomi ortakinių židinių ir ortakių sistemų parametrai

Parametras
Židinio vidinio ventiliatoriaus pralaidumas, m3	Parodo, kokį kiekį karšto oro per minutę galima nukreipti į patalpą.
Išorinio ventiliatoriaus oro pralaidumas, m3	Parodo, kokį kiekį karšto oro per minutę galima nukreipti į patalpą.	Reikėtų skaičiuoti, kad ventiliatoriaus praleidžiamo oro kiekis būtų apie 2 kartus didesnis už šildomų patalpų tūrį

Karšto oro srauto kiekiui valdyti galima naudoti žaliuzines groteles arba difuzorius ortakių gale.

Lanksčiųjų ortakių sistema

Židiniai su vandens kontūru

Arčiausiai tradicinės šildymo sistemos yra židiniai su vandens kontūru. Vanduo šildomas židinyje esančiuose vamzdžiuose, vėliau paduodamas į šildymo sistemą.  Didelis tokių židinių pranašumas yra galimas šilto vandens nukreipimas į akumuliacinę talpą, iš kurios šiluma naudojama gerokai ilgiau nei iš ortakių.

Parametras
Šilumokaičio talpa, l	Kiek litrų vandens vienu metu gali šilti šilumokaityje. Tai nėra itin svarbus parametras, nes rezultatą rodo  nominalus galingumas, kW	Nuo vandens kiekio šilumokaityje priklauso į sistemą tiekiamo karšto vandens kiekis. Aišku, daug priklauso nuo šilumokaičio konstrukcijos ir iš ko jis pagamintas.

 

1 - šalto oro padavimas; 2 - vandens kontūrai; 3 - karštas vanduo į šildymo sistemą; 4 - karštas oras, einantis tiesiai nuo židinio; 5 - dūmtraukis

Akumuliaciniai židiniai

Židinį ar krosnelę galima padaryti su šylančia ir šilumą akumuliuojančia sienele. Šilumą akumuliuoja didelę šiluminę talpą turinčios medžiagos: molis, šamotas, šamoto betonas, šamoto keramika su metalo plaušais ir ketaus priedais, terakota, ugnies (muilo) akmuo.  Šilumą į patalpą gali būti atiduodama 12- 24 valandas. Gamintojai ieško būdų, kaip padaryti kuo didesnį šilumos atidavimo paviršių, nes jis  didina šilumos naudingumo koeficientą. Kai kurie tokių krosnelių gamintojai deklaruoja apie 90 procentų šilumos naudingumo koeficientą. Tokį sprendimą galima derinti kartu su kitokiais šilumos konvekcijos sprendimais.

Kuo didesnio šilumos kiekio atidavimui nepeiktinas ir  tradicinis sprendimas prijungti klasikinę šildymo sienelę iš koklių,  ypač prie greito degimo krosnelių ir židinių. Tam reikėtų skaičiuoti krosnelės galingumą, kamino pralaidumą ir galimą trauką, nes padarius didesnę nei galima sienelę krosnelė arba židinys leis dūmus.

Židiniai su šilumos akumuliacija dažniausiai yra sunkūs, 300 -600 kilogramų svorio, todėl reikėtų įvertinti pagrindo tvirtumą. Labiausiai jie tinka atviroms didelėms patalpoms, sodyboms.

Naujovė yra „hipokausto" tipo akumuliacinių sienelių sistema. Sienelė sudaroma iš specialių šilumą akumuliuojančių plokščių, gali būti statomos per kelis aukštus nuo židinio, montuojamos sienų pertvaroje tai šildys iš karto kelis kambarius. Nuvedus ortakius į kitus aukštus, tokios akumuliacinės sienelės gali šildyti ir kito aukšto patalpas.

Židinio apdaila

Židinio apdaila daroma iš specialių karščiui atsparių medžiagų. Akumuliacinės plokštės nutepamos armavimo mišiniu, klojamas tinklelis, ant jo - specialus tinkas. Karščiui nelaidžios plokštės gali būti tinkuojamos, padengiamos akmens plokštėmis.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.