Kaip rodo praktika, viena iš „silpniausių“ garso užtvarų daugiabučiuose namuose dažnai yra tarpaukštinė perdanga. Todėl plūdriųjų grindų įrengimas ant perdangos – veiksmingas būdas sumažinti iš aukščiau ar gretimų patalpų sklindantį smūginį triukšmą ir pagerinti bendrą garso izoliaciją.
Plūdriųjų, arba plaukiojančių, grindų konstrukcija padeda slopinti žingsnių, stumdomų baldų, ant grindų krintančių daiktų sukeliamus smūgius, taip pat garso kolonėlių bei kitų įrenginių perduodamas vibracijas.
Plūdriosios, arba plaukiojančios, grindys – kas tai?
Plūdriųjų grindų konstrukcija nėra sudėtinga. Ant perdangos plokštės dažniausiai įrengiamas išlyginamasis arba biraus užpildo sluoksnis, kuriame gali būti paslepiami vamzdžiai ir elektros laidai. Virš jo klojamas smūginį garsą izoliuojantis sluoksnis, skiriamasis plėvelės sluoksnis ir kelių centimetrų storio cementinis išlyginamasis sluoksnis arba smulkiagrūdis betonas. Prireikus šis sluoksnis armuojamas tinklu arba plaušu.
Plūdriųjų grindų esmė – viršutinis standus grindų sluoksnis neturi būti tiesiogiai sujungtas nei su perdanga, nei su sienomis, kolonomis, vamzdžiais ar kitomis pastato konstrukcijomis. Nuo sienų jis atskiriamas elastinga perimetrine juosta. Taip išvengiama standžių akustinių tiltelių, kuriais smūgio energija galėtų persiduoti į gretimas konstrukcijas.

Svarbūs ne tik grindų sluoksniai, bet ir tinkamai parinktos medžiagos, jų storis, perdangos masė bei montavimo kokybė.
Taip pat reikia suprasti, kad konstrukcijos skirtingai slopina oru sklindantį ir smūginį garsą. Orinį triukšmą, pavyzdžiui, kalbą, muziką ar televizoriaus garsą, geriausiai mažina sandarios ir masyvios konstrukcijos. Smūginis garsas atsiranda dėl tiesioginio mechaninio poveikio perdangai, todėl jam slopinti reikalingas tamprus, apkrovoms pritaikytas izoliacinis sluoksnis.
Dinaminis standumas ir izoliacinio sluoksnio savybės
Medžiagos gebėjimą slopinti smūginį garsą apibūdina dinaminis standumas s′s', išreiškiamas MN/m³. Kuo dinaminis standumas mažesnis, tuo efektyviau medžiaga gali tampriai deformuotis ir slopinti smūgio energiją. Plūdriųjų grindų konstrukcijose paprastai naudojamos specialiai grindims skirtos izoliacinės medžiagos, kurių dinaminis standumas neviršija maždaug 35 MN/m³.
Šiam sluoksniui gali būti naudojamos didesnio tankio, apkrovoms pritaikytos akmens vatos plokštės. Jų dinaminis standumas priklauso nuo gaminio struktūros ir storio. Pavyzdžiui, 20 mm storio grindims skirtų akmens vatos plokščių dinaminis standumas gali siekti iki 34 MN/m³, 30 mm storio – iki 25 MN/m³, o 50 mm storio – būti mažesnis kaip 15 MN/m³. Tikslias vertes reikia tikrinti pasirinkto gaminio techninių duomenų lape.
Tokios plokštės naudojamos kaip smūginį garsą izoliuojantis sluoksnis tarpaukštinėse perdangose. Jeigu perdanga skiria šildomas patalpas nuo nešildomo rūsio ar požeminio garažo, izoliacinis sluoksnis gali papildomai mažinti ir šilumos nuostolius. Tokiu atveju svarbus medžiagos deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas λD\lambda_D, kuris grindims skirtoms akmens vatos plokštėms gali siekti apie 0,036 W/(m·K).
Renkantis medžiagą nepakanka vertinti vien šilumos laidumą ar tankį. Ji turi būti skirta grindų konstrukcijoms, atlaikyti numatytas apkrovas ir pasižymėti gamintojo deklaruojamu dinaminiu standumu bei spūdumo rodikliais.
Kaip vertinama grindų smūginio garso izoliacija?
Grindų gebą izoliuoti smūginį garsą geriausia vertinti skaičiais. Konstrukcijos savybes apibūdina svertinis normuotasis smūginio garso slėgio lygis Ln,w′L'_{n,w} [dB]. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau perdanga izoliuoja smūginį garsą.
Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo izoliacinio sluoksnio, bet ir nuo perdangos konstrukcijos, jos masės, grindų sluoksnių, šoninio garso perdavimo per sienas bei mazgų įrengimo kokybės. Dėl šios priežasties konkretaus pastato rodikliai patikimai nustatomi natūriniais matavimais.
Bandytose grindų konstrukcijose, sudarytose iš 50 mm storio cementinio skiedinio arba smulkiagrūdžio betono sluoksnio, 20 mm grindims skirtų akmens vatos plokščių ir 40 mm smėlio sluoksnio, įrengto ant 200 mm storio monolitinės arba surenkamosios kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos, visos perdangos svertinis normuotasis smūginio garso slėgio lygis siekė maždaug 44–53 dB.
Šių verčių negalima automatiškai pritaikyti bet kuriai perdangai. Net ir naudojant tokio paties storio medžiagas rezultatas gali skirtis dėl perdangos tipo, patalpų geometrijos, sienų konstrukcijų ir montavimo kokybės.
Decibelų skalė yra logaritminė, todėl jos negalima tiesiogiai ir universaliai perskaičiuoti į triukšmo sumažėjimo procentus. Maždaug 1 dB pokytis dažniausiai vos pastebimas, 3 dB pokytis jau gali būti juntamas, o apie 10 dB mažesnis garso lygis žmogaus dažnai suvokiamas kaip maždaug perpus tylesnis garsas. Vis dėlto subjektyvus vertinimas priklauso nuo garso pobūdžio, dažnio ir aplinkos sąlygų.
Kaip padidinti grindų garso izoliaciją?
Smūginio garso izoliacijos efektyvumas labai priklauso nuo to, ar plūdriųjų grindų konstrukcija įrengta taisyklingai. Standus išlyginamasis sluoksnis turi būti patikimai atskirtas nuo sienų, kolonų, slenksčių, vamzdynų ir kitų pastato elementų. Net nedidelė standi jungtis gali tapti akustiniu tilteliu ir pabloginti visos konstrukcijos rezultatą.
Ypatingą dėmesį reikia skirti šioms vietoms:
perimetrinei izoliacinei juostai prie sienų;
vamzdžių ir kitų komunikacijų praėjimams;
durų angoms ir slenksčiams;
grindų sluoksnių sujungimams tarp skirtingų patalpų;
izoliacinių plokščių siūlėms;
plėvelės vientisumui prieš įrengiant išlyginamąjį sluoksnį.
Izoliacinės plokštės turi būti klojamos glaudžiai, nepaliekant tarpų. Ant jų įrengiama plėvelė neleidžia skiediniui patekti į plokščių siūles ir sudaryti standžių jungčių su perdanga. Perimetrinė juosta nupjaunama tik užbaigus viršutinį grindų sluoksnį ir, jei numatyta, paklojus galutinę dangą.
Tinkamai suprojektuotos ir išbandytos plūdriųjų grindų konstrukcijos gali būti naudojamos vertinant pastatus pagal garso klases. Tačiau konkrečios sistemos bandymų ar techninio įvertinimo rezultatai galioja tik tokiai sluoksnių sudėčiai, medžiagoms ir įrengimo sąlygoms, kurios nurodytos bandymų dokumentuose.
Plūdriosios grindys renovuojamuose daugiabučiuose
Renovuojamuose pastatuose situacija šiek tiek skiriasi nuo naujos statybos. Projektuojant naują pastatą iš anksto galima pasirinkti perdangos tipą, jos masę, grindų sluoksnius ir numatyti reikiamą konstrukcijos aukštį. Renovacijos metu tenka prisitaikyti prie esamos perdangos, durų angų, slenksčių, laiptų ir patalpų aukščio.
Dėl to svarbu įvertinti, kiek pakils grindų paviršius. Kai konstrukcijos aukštis ribotas, gali būti naudojamos plonesnės, tačiau būtent grindims skirtos ir apkrovas atlaikančios izoliacinės plokštės. Vien tik mažesnis medžiagos storis dar nereiškia, kad bus pasiektas reikiamas rezultatas, todėl būtina vertinti visą perdangos konstrukciją.
Plūdriosios grindys gali būti derinamos ir su grindiniu šildymu. Jeigu naujame ar rekonstruojamame pastate numatytas elektrinis arba vandeniu šildomas grindų sluoksnis, smūginio garso izoliacija gali būti integruojama į bendrą grindų konstrukciją. Tokios grindys taip pat gali būti įrengiamos radiatoriais ar kitais būdais šildomose patalpose.
Projektuotojai ir statybininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad didesnis grindims skirtos akmens vatos sluoksnio storis dažnai sumažina dinaminį standumą ir pagerina smūginio garso izoliaciją. Padidinti elastingo izoliacinio sluoksnio storį paprastai yra paprasčiau nei didinti gelžbetoninės perdangos masę ar storį.
Vis dėlto vien izoliacinio sluoksnio storinimas neišspręs visų problemų, jeigu pati perdanga yra per lengva, nesandari arba garsas intensyviai sklinda gretutiniais keliais per sienas ir kitus pastato elementus. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai kartu įvertinama perdangos masė, plūdriųjų grindų sluoksniai, sandūros ir visas garso sklidimo kelias pastato konstrukcijomis.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.