.png)
Šildančios grindjuostės paskirsto šilumą palei sienas ir langus, padeda sumažinti šaltų paviršių sukeliamą diskomfortą. Patalpose nereikia atskirų radiatorių, o šildymo elementai įkomponuojami į grindjuostes.
Energiškai efektyviuose pastatuose mažėja šildymo galios poreikis, daugelyje jų įrengiami šilumos siurbliai ir saulės elektrinės. Mažėjant šilumos poreikiui ir keičiantis energijos šaltiniams, keičiasi ir šildymo prietaisai. Vienas iš pasirinkimų – grindjuostinis šildymas, kuriam nereikia ardyti viso grindų ploto ir įrengti šildymo vamzdžių po danga.
A+ ar A++ individualiuose namuose, biuruose ir visuomeninės paskirties pastatuose šildančios grindjuostės gali būti pagrindinis šildymo būdas. Jos tinka ir didesnėms patalpoms, jeigu palei sienas įrengiamų elementų galios pakanka apskaičiuotam šilumos poreikiui padengti.
Šildančios grindjuostės prie vitrininių langų mažina šalto paviršiaus ir žemyn besileidžiančio atvėsusio oro sukeliamą diskomfortą.
Plintusinis šildymas
Grindjuostinis, arba plintusinis, šildymas įrengiamas palei sienos apačią. Šilumą perduodantys elementai uždengiami metaliniu profiliu arba pats profilis veikia kaip šildymo prietaisas. Skirtingų sistemų konstrukcija nevienoda: naudojami vamzdeliai su šilumokaičio plokštelėmis, šildantys aliumininiai profiliai arba elektriniai elementai.
Grindjuostės užima mažai vietos ir neapriboja grindų dangos pasirinkimo taip, kaip po danga įrengiama šildymo sistema. Jas galima montuoti naujos statybos pastate arba remontuojant patalpas.
Šildymo elementų vietas reikia suderinti su baldų išdėstymu. Už aukštų įmontuojamų spintų šildymo elementai paprastai neplanuojami. Sofos, komodos ir užuolaidos neturi uždengti šilumą perduodančių paviršių ar oro angų. Reikalingas tarpas iki baldų nustatomas pagal konkretaus gaminio instrukciją.
Virtuvės spintelių apačioje galima įrengti tam pritaikytus šildymo elementus, paliekant jų veikimui reikalingas angas. Kai kuriose grindjuosčių sistemose numatyti atskiri kanalai kabeliams ir moduliai elektros bei ryšių lizdams.
Kaip sklinda grindjuosčių šiluma?
Šiluma nuo grindjuosčių į patalpą perduodama konvekcija ir spinduliavimu. Prie šildymo elemento sušilęs oras kyla palei sieną, o metalinis paviršius spinduliuoja šilumą į aplinką. Kuri šilumos perdavimo dalis vyrauja, priklauso nuo grindjuostės konstrukcijos ir temperatūros.
Palei išorines sienas paskirstyti šildymo elementai padeda sumažinti šaltų paviršių poveikį. Šildymas prie didelių langų slopina žemyn besileidžiančio atvėsusio oro srautą. Šiltesni sienų ir langų paviršiai taip pat mažina kondensacijos riziką.
Langai pradeda rasoti, kai jų paviršius atvėsta iki patalpos oro rasos taško. Pavyzdžiui, esant 20 °C oro temperatūrai ir 60 proc. santykinei drėgmei, rasos taškas yra maždaug 12 °C. Šildymas gali pakelti paviršiaus temperatūrą, o vėdinimas – sumažinti patalpos drėgmę. Šios priemonės derinamos tarpusavyje.
Grindjuostinis šildymas gali būti naudojamas sodybose, vasarnamiuose ir retai lankomose patalpose palaikant sumažintą temperatūrą. Drėkstančiame pastate kartu reikia sutvarkyti vėdinimą, pratekėjimus ir kitus drėgmės šaltinius.
Elektrinės grindjuostės
Elektrinėse grindjuostėse įmontuoti varžiniai šildymo elementai. Buitinės sistemos dažniausiai jungiamos prie 230 V tinklo. Atskirų elementų ilgis ir galia pasirenkami pagal patalpos poreikį.
Techniniame aprašyme reikia patikrinti, ar nurodyta viso elemento galia, ar vieno metro galia. Pavyzdžiui, jeigu konkretaus modelio galia yra 125 W/m, 1,2 m ilgio elementas atiduos 150 W, o 0,4 m elementas – 50 W. Skirtingo ilgio ar konstrukcijos gaminių galia gali skirtis.
Jeigu kambariui apskaičiuotas 1 kW šilumos poreikis, naudojant 125 W/m elementus reikėtų 8 m aktyvių šildančių grindjuosčių. Į šį ilgį neįskaičiuojami nešildantys užbaigimai, kampai ir tarpinės apdailinės dalys.
Elektriniam šildymui nereikia katilo, kolektorių ir šildymo vamzdyno. Tačiau reikia patikrinti elektros įvado bei grandinių galią. Pavyzdžiui, 2,5 kW sistema prie 230 V įtampos naudoja apie 10,9 A srovę. Kabeliai, apsaugos ir prijungimo būdas parenkami pagal instaliacijos sąlygas.
Elektrinių grindjuosčių darbą valdo termostatas. Jo jutiklio vieta parenkama taip, kad temperatūros rodmenų neiškraipytų tiesioginė prietaiso šiluma, saulė ar skersvėjis.
Elektrinės grindjuostės tinka papildomam šildymui, mažų šilumos nuostolių patalpoms arba periodiškai naudojamam būstui. Jas galima įrengti neatliekant didelio remonto, jeigu yra galimybė tinkamai nutiesti kabelius.
Šildymo išlaidas galima apskaičiuoti pagal veikimo laiką ir elektros tarifą. Pavyzdžiui, 1 kW galios elementai, per parą iš viso veikę 8 valandas, sunaudos 8 kWh. Termostatas elementus įjungia periodiškai, todėl sunaudojimą lemia faktinis jų veikimo laikas.
Vandeninės grindjuostės
Vandeninėse grindjuostėse cirkuliuoja šildymo sistemos vanduo arba kitas gamintojo leidžiamas šilumnešis. Vienose sistemose įrengiami du variniai vamzdeliai su šilumą perduodančiomis plokštelėmis, kitose vanduo teka aliumininio profilio kanalais.
Dviejų vamzdelių sistemoje šilumnešis gali tekėti vienu vamzdeliu pirmyn, o kontūro gale per grįžtamąją jungtį nukreipiamas kitu vamzdeliu atgal. Gretimi elementai sujungiami sistemos jungtimis, o sujungimo vietos uždengiamos nuimamais gaubtais.
Elementų aukštis, storis ir ilgis priklauso nuo gaminio. Nedidelio aukščio profiliams reikia daugiau sienos ilgio, aukštesni arba didesnį šilumokaičio paviršių turintys elementai gali atiduoti daugiau šilumos vienam metrui.
Didžiausias kontūro ilgis nustatomas pagal konkrečios sistemos instrukciją ir hidraulinį skaičiavimą. Vertinamas vamzdelių skersmuo, jungčių pasipriešinimas, reikalingas srautas ir cirkuliacinio siurblio galimybės.
Gretimus grindjuosčių elementus jungia du vamzdeliai. Patikrinus sistemos sandarumą, jungtys uždengiamos nuimamu apdailiniu gaubtu.
Naujame name kiekvienai patalpai galima numatyti atskirą kontūrą nuo šildymo kolektoriaus. Iš jo atvedami tiekimo ir grįžimo vamzdžiai. Patalpos termostatas valdo atitinkamo kontūro pavarą, o kolektoriuje sureguliuojamas vandens srautas. Grindjuostes taip pat galima prijungti prie tinkamai parinktos esamos radiatorinės sistemos atšakos.
Prieš uždengiant jungtis atliekamas slėginis sandarumo bandymas. Paleidžiant sistemą ji nuorinama ir subalansuojama, kad visi kontūrai gautų apskaičiuotą vandens kiekį.
Ar grindjuostinis šildymas yra žematemperatūris?
Vandeninės grindjuostės gali veikti su šilumos siurbliu, tačiau jų ilgis turi būti parinktas pagal žemą vandens temperatūrą. Galimi projektiniai režimai, pavyzdžiui, 40/35 arba 45/40 °C. Pirmasis skaičius nurodo tiekiamo, antrasis – grįžtančio vandens temperatūrą.
Gamintojo galios lentelėje reikia rasti pasirinktam režimui ir patalpos temperatūrai atitinkančią W/m reikšmę. Prie 75/65 °C režimo deklaruotos galios negalima naudoti skaičiuojant sistemą, kuri veiks 40/35 °C režimu.
Pavyzdžiui, jeigu patalpai reikia 800 W, o pasirinktas profilis 45/40 °C režimu atiduoda 50 W/m, reikės 16 m aktyvaus šildymo profilio. Jeigu aukštesnis profilis tomis pačiomis sąlygomis atiduoda 75 W/m, užtektų maždaug 10,7 m.
Jeigu patalpoje yra tik 10 m tinkamo perimetro, o pasirinktas profilis atiduoda 50 W/m, jo bendra galia bus 500 W. Likusius 300 W turės padengti papildomas prietaisas arba reikės keisti profilį, temperatūrinį režimą ar sumažinti patalpos šilumos nuostolius.
Kuo žemesnės vandens temperatūros pakanka patalpoms šildyti, tuo palankesnės šilumos siurblio darbo sąlygos. Todėl grindjuostės parenkamos kartu su šilumos šaltiniu.
Šilumos siurblys, akumuliacinė talpa ir kolektorius
Šilumos siurblys pašildo šildymo sistemos vandenį, kuris tiekiamas į grindjuosčių kontūrus. Sistemoje gali būti naudojama buferinė arba akumuliacinė talpa. Jos poreikis priklauso nuo šilumos siurblio reikalaujamo vandens tūrio, minimalaus srauto ir kontūrų valdymo.
Talpa gali padėti užtikrinti pakankamą vandens tūrį, kai kambarių termostatai uždaro dalį kontūrų. Pasirinkus atitinkamą jungimo schemą, ji taip pat atskiria šilumos siurblio ir patalpų šildymo kontūrų srautus. Iš talpos šildymo vanduo cirkuliaciniu siurbliu tiekiamas per kolektorių į patalpas ir grįžta atgal.
Jeigu šilumos siurblio reikalaujamas vandens tūris ir srautas užtikrinami be talpos, galima tiesioginė sistema. Talpos tūris, siurblio vieta ir vamzdžių jungimas nustatomi pagal pasirinktos įrangos schemą.
Principinis sistemos vaizdas. Saulės elektrinė ir elektros kaupiklis jungiami prie hibridinio inverterio, šilumos siurblys maitinamas iš elektros skydelio. Šildymo vanduo per talpą ir paskirstymo mazgą tiekiamas į grindjuostes. Oranžine spalva pažymėtos elektros jungtys, raudona – tiekimas, mėlyna – grįžimas.
Jeigu name kartu įrengiamas grindinis ir grindjuostinis šildymas, pirmiausia patikrinama, ar abiem sistemoms tinka vienoda vandens temperatūra. Jei tinka, jos gali veikti bendru temperatūriniu režimu, atskirai sureguliavus srautus. Kai grindjuostėms reikia karštesnio vandens, grindiniam šildymui numatomas temperatūros mažinimo mazgas.
Grindjuosčių galios ir vandens srauto skaičiavimas
Kiekvienai patalpai apskaičiuojami šilumos nuostoliai per sienas, stogą, grindis, langus ir duris, įvertinami šiluminiai tilteliai, vėdinimas bei oro infiltracija. Pagal gautą galią parenkamas grindjuosčių ilgis.
Pavyzdžiui, jeigu 20 m² kambario apskaičiuotas šilumos poreikis yra 40 W/m², jam reikia 800 W šildymo galios. Jeigu tokio pat dydžio prasčiau apšiltintai patalpai reikia 80 W/m², šildymo galia jau bus 1 600 W. Todėl vien kambario ploto grindjuostėms parinkti nepakanka.
Išmatuojamas tinkamas sienų ilgis, atmetamos durų angos, įmontuotų spintų vietos ir kitos nešildomos atkarpos. Gautas aktyvus ilgis dauginamas iš vieno metro galios numatytu darbo režimu.
Vandeninei sistemai reikia parinkti ir srautą. Orientaciniam skaičiavimui, kai šilumnešis yra vanduo, naudojama priklausomybė:
Srautas l/h ≈ 860 × galia kW / tiekimo ir grįžimo temperatūrų skirtumas °C.
Taigi 800 W kontūrui, kai vanduo atvėsta 5 °C, reikia maždaug 138 l/h srauto. Kai temperatūrų skirtumas 10 °C, tai pačiai galiai perduoti reikia apie 69 l/h. Pagal srautą ir kontūro pasipriešinimą parenkamas siurblys bei balansavimo nustatymai.
Temperatūros reguliavimas ir priežiūra
Atskiri termostatai leidžia nustatyti skirtingą temperatūrą miegamuosiuose, svetainėje ar rečiau naudojamose patalpose. Elektrinėje sistemoje termostatas įjungia šildymo elementus, vandeninėje valdo kontūro pavarą ar vožtuvą.
Grindjuosčių oro angos ir šilumokaičiai reguliariai išvalomi. Baldai bei užuolaidos turi išlaikyti gamintojo nustatytus atstumus, o elektrinių elementų negalima uždengti drabužiais ar kitais daiktais. Vandeninių grindjuosčių jungtys paliekamos pasiekiamos nuėmus apdailinius gaubtus.
Renkantis sistemą svarbiausi duomenys yra šiluminė galia pasirinktu temperatūriniu režimu, aktyvaus profilio ilgis, leistinas kontūro ilgis ir hidraulinis pasipriešinimas. Juos suderinus su patalpos šilumos poreikiu galima tiksliai nustatyti, ar grindjuosčių pakaks visam šildymui ir kokios įrangos reikės sistemai prijungti.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
