Vos prieš dešimtmetį statytų namų išorės atitvaros šiluminiu požiūriu gana ženkliai skiriasi nuo statomų šiandien. Per šį laikotarpį atsirado efektyvesnių šilumą izoliuojančių medžiagų, gamintojai sukūrė rekomenduojamų mazgų katalogus ir montavimo taisykles. Jau įpratome prie „pasyvaus namo" sąvokos.  Šiandien brėžiamos gairės, kad po penkerių metų - šešerių metų visi naujai statomi pastatai būtų beveik energijos nevartojantys.

Pirmiausia verta pasiaiškinti, kas yra tie energijos beveik nevartojantys pastatai. Šios sąvokos paaiškinimą pateikia atsinaujinančių išteklių įstatymas:

Energijos beveik nevartojantis pastatas - pastatas, kurio energinis naudingumas, nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra labai didelis. Reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją.

Tokiam pastatui (A++ klasės) svarbūs yra penki esminiai punktai:

• pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C₂ vertės turi atitikti STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" nustatytus reikalavimus, t. y. C₁ < 0,25 ir C₂ ≤ 0,70

C₁ - rodiklis apibūdina pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui.

C₂ - apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.

Šie rodikliai parodo, kokią dalį visos energijos, reikalingos šilumai, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui, karšto vandens ruošimui, namas gali gauti iš neatsinaujinančių šaltinių - akmens anglies, gamtinių dujų ir pan. (atitinkamai mažiau kaip 25% ir ne daugiau kaip 70%).

• pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius. Šis punktas reiškia, kad pastate visų be išimties suprojektuotų sienų ar kitų atitivarų šiluminė varža (pvz. 5 m²K / W) turės atitikti tokią, kokios ir reikalaujama reglamente (taip vadinami norminiai šilumos perdavimo koeficientai).
• pastato sandarumas turi atitikti Reglamento reikalavimus, t. y. esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą; paprasčiau tariant, pastate panaudotos medžiagos turi geras oro prasiskverbimo savybes, o ir konstrukcijose neturi būti plyšių ir plyšelių, per kuriuos pakėlus ar dirbtinai sumažinus slėgį, laukan (iš lauko) ištekėtų oras.
• jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus sunaudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³; Paprastai tariant, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi siekti 90%, o rekuperatoriaus galingumas turi būti parinktas pagal pastato tūrį.
• Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento (Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas ) reikalavimus, t. y. A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių.

Siekiant įgyvendinti energijos beveik nevartojančių pastatų viziją iki 2021 m., buvo sukurtas „energijos beveik nevartojančių pastatų kiekio didinimo planas". Jame numatyta, kad naujai statomi pastatai turės turėti vis geresnius energijos suvartojimo parametrus. Reikalavimai pasikeitė 2014 pradžioje. 2016, 2018 ir 2021 m. numatyti tolesni reikalavimų griežtėjimo etapai.

Vertinant iš šių dienų perspektyvos, kai kurie numatyti tikslai atrodo gana sunkiai įgyvendinami ar net nelabai tikslingi (pvz. energijos beveik nevartojančio administracinės paskirties pastato inžinerinių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų atsipirkimas šių dienų realijomis gana abejotinas). Taip pat Lietuvoje neturime daug patirties su vėsinimo sistemomis, kurios taps vis labiau aktualios, siekiant šiame plane užsibrėžtų tikslų.

Ateityje architektams ir konstruktoriams teks vis dažniau prisiminti tvarios (sustainable) architektūros sąvoką, vartyti pastatų energinio efektyvumo techninį reglamentą ir bendradarbiauti su energetikos, ŠVOK specialistais. Projektuotojai su užsakovais turės vis daugiau kalbėtis ne tik apie grindų, sienų ir stogo šiluminę varžą, bet ir apie langų ir durų šilumines savybes, sandarumą, apie inžinerines šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemas, padėsiančias taupyti šilumą, o vasarą - sukurti komfortišką vidaus mikroklimatą.

Paulius Kriaunevičius, inžinierius-konsultantas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama