Garso izoliacija bute

Triukšmas daugiabutyje sklinda ne vien tiesiogiai per sieną ar perdangą. Garsas pereina per atitvaras, konstrukcijų jungtis, ventiliacijos kanalus, vamzdynų angas, elektros lizdus ir standžiai sujungtus apdailos sluoksnius. Dėl to storesnė pertvara ar papildomas gipskartonio lakštas dar negarantuoja geros garso izoliacijos.

Ilgalaikis aplinkos triukšmas siejamas su miego sutrikimais, padidėjusiu dirglumu ir prastesne koncentracija. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat nurodo sąsajas su padidėjusia hipertenzijos ir išeminės širdies ligos rizika. Didžiausią poveikį daro ne vien trumpas garsus įvykis, o nuolat pasikartojantis transporto, įrenginių ar kaimyninių patalpų triukšmas.

Oro ir smūginis triukšmas

Bute girdimas triukšmas skirstomas pagal jo perdavimo būdą.

Oru sklindantį triukšmą sukelia kalba, televizorius, garso aparatūra, muzikos instrumentai ir šuns lojimas. Garso banga pasiekia sieną arba perdangą, suvirpina konstrukciją, o ši garsą išspinduliuoja kitoje patalpoje.

Smūginis triukšmas atsiranda mechaniškai paveikus konstrukciją. Jį sukelia žingsniai, krintantys daiktai, stumdomi baldai ir ant kietų grindų bėgiojantys vaikai. Smūgis perduodamas perdangai, sienoms ir kitoms standžiai sujungtoms pastato dalims.

Konstrukcinį triukšmą taip pat skleidžia liftai, siurbliai, vėdinimo įranga ir prie sienų standžiai pritvirtinti vamzdžiai. Šio triukšmo šaltinis gali būti toli nuo patalpos, kurioje jis girdimas.

Daugiabučio garso klasė

Lietuvoje pastatų akustiniai reikalavimai nustatyti STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Pastatų akustinis komfortas žymimas A, B, C, D arba E garso klase. A klasė reiškia aukščiausią akustinį komfortą, B – pagerintą, C – priimtiną. Naujiems daugiabučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams paprastai taikoma ne žemesnė kaip C klasė.

Tarp butų esančių sienų ir perdangų ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis C klasėje turi siekti ne mažiau kaip 55 dB. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo atitvara geriau slopina kalbą, muziką ir kitą oru sklindantį garsą.

Smūgio garso izoliavimo rodiklis tarp butų C klasėje negali būti didesnis kaip 53 dB. Šiuo atveju vertinimas priešingas: mažesnė reikšmė reiškia geresnę grindų ir perdangos apsaugą nuo žingsnių bei smūgių.

Vien projektinis sienos arba perdangos rodiklis neparodo faktinės viso pastato garso izoliacijos. Rezultatą blogina statybos metu palikti plyšiai, nesandarios vamzdynų angos, netinkamai įrengtos grindys ir garsą aplinkiniu keliu perduodančios konstrukcijų jungtys.

Garso sklidimas aplink sieną

Garsas gali apeiti gerai izoliuotą pertvarą per šonines sienas, grindis ir lubas. Šis reiškinys vadinamas netiesioginiu arba šoniniu garso perdavimu. Dėl jo laboratorijoje 60 dB izoliuojanti siena pastate gali pasiekti gerokai prastesnį rezultatą.

Dažna silpna vieta – abiejose tarpbutinės sienos pusėse vienoje vietoje įrengti elektros lizdai. Garso izoliaciją taip pat blogina neužsandarintos vamzdžių ir kabelių angos, plyšiai ties perdanga bei nesandari sienos jungtis su fasadu.

Pertvaros negalima vertinti vien pagal blokelio ar gipskartonio gamintojo nurodytą rodiklį. Reikalingas visos konstrukcijos rezultatas: blokas arba karkasas, apdailos sluoksniai, jungtys, angos ir šoniniai garso perdavimo keliai.

Sienų garso izoliacija

Vienas prie sienos prisuktas gipskartonio lakštas jos garso izoliaciją pagerina nedaug. Veiksmingesnė konstrukcija sudaroma iš masyvių apdailos sluoksnių, elastingo atskyrimo ir orą slopinančio užpildo.

Papildomai sienai dažniausiai įrengiamas 50–75 mm karkasas, kuris nuo esamos sienos atitraukiamas bent kelis centimetrus. Ertmė užpildoma akustine mineraline vata, o karkasas uždaromas dviem gipskartonio arba gipsplaušio plokščių sluoksniais. Bendras tokios konstrukcijos storis dažniausiai siekia apie 90–130 mm.

Karkasas neturi sudaryti standžių garso tiltų. Jo perimetras nuo grindų, sienų ir lubų atskiriamas elastinga akustine juosta. Skirtingų plokščių sluoksnių siūlės perstumiamos, o visas konstrukcijos perimetras sandarinamas ilgai elastingumą išlaikančiu hermetiku.

Mineralinė vata pati savaime nėra garso užtvara. Ji slopina ertmėje susidarančius rezonansus, tačiau pagrindinę izoliaciją sukuria visa daugiasluoksnė konstrukcija. Plonas prie sienos priklijuotas porolonas, kamštis arba dekoratyvinė akustinė plokštė gali sumažinti aidą kambaryje, tačiau beveik nesustabdo kaimynų kalbos.

Lubų garso izoliacija

Pakabinamos gipskartonio lubos su tuščia ertme gali rezonuoti ir sustiprinti kai kuriuos dažnius. Ertmė užpildoma mineraline vata, o karkasas prie perdangos tvirtinamas per akustines pakabas. Prie standžių tiesioginių laikiklių pritvirtintos lubos lengviau perima perdangos virpesius.

Veiksmingesnė sistema sudaroma iš 50–100 mm mineralinės vatos ir dviejų skirtingomis siūlėmis sumontuotų gipskartonio sluoksnių. Konstrukcijos perimetras atskiriamas akustine juosta ir hermetizuojamas. Atsižvelgiant į pakabų bei profilių sistemą, tokios lubos patalpos aukštį sumažina maždaug 80–150 mm.

Lubų izoliacija geriau slopina iš viršaus sklindančią kalbą, televizoriaus garsą ir kitą oru perduodamą triukšmą. Žingsnių ir baldų stumdymo garsą veiksmingiausia stabdyti viršutiniame bute įrengtomis plaukiojančiosiomis grindimis. Kai smūgis jau perduotas perdangai ir sienoms, vien pakabinamomis lubomis jį visiškai nuslopinti sunku.

Mikroperforuotos įtempiamosios lubos daugiausia naudojamos patalpos aidėjimui mažinti. Jos nepakeičia nuo perdangos akustiškai atskirtos, mineraline vata užpildytos ir plokštėmis uždarytos lubų konstrukcijos.

Plaukiojančiosios grindys

Plaukiojančiosios grindys nuo perdangos ir sienų atskiriamos tampriu garsą slopinančiu sluoksniu. Ant perdangos klojama smūgio garso izoliacijai skirta mineralinė vata arba kita apkrovą išlaikanti akustinė medžiaga. Ant jos įrengiamas armuotas išlyginamasis sluoksnis, kuris neturi tiesiogiai liestis su sienomis, kolonomis, slenksčiais ir vamzdžiais.

Pagal konstrukcijos apkrovas ir naudojamą sistemą akustinis sluoksnis gali būti maždaug 20–50 mm, o cementinis išlyginamasis sluoksnis – apie 50–70 mm. Grindų perimetru įrengiama 5–10 mm storio elastinga kraštų juosta. Bendra konstrukcija paprastai pakelia grindis 70–120 mm, tačiau tikslus aukštis nustatomas projektuojant.

Dažniausia klaida – grindų sluoksnį standžiai sujungti su sienomis. Smūgio garsą perduoda per kraštų juostą prasiskverbęs betonas, sieną liečianti grindjuostė, standžiai užtaisytos vamzdžių angos arba akustinį sluoksnį praduriantys tvirtinimo elementai.

Plona po laminatu klojama 2–3 mm paklotė gali sušvelninti žingsnių garsą pačioje patalpoje, tačiau ji neprilygsta plaukiojančiųjų grindų konstrukcijai. Grindų dangos gamintojo nurodytas laboratorinis smūgio garso sumažėjimas taip pat negali būti tiesiogiai prilygintas visos perdangos rezultatui.

Grindų dangos poveikis triukšmui

Keraminės plytelės, akmuo ir prie pagrindo priklijuotas parketas žingsnių smūgį perduoda stipriau. Kiliminė danga ir storesnis elastingas paklotas sumažina aukštesnio dažnio žingsnių bei krintančių smulkių daiktų garsą, tačiau nepašalina perdangos konstrukcijos trūkumų.

Kambaryje esantys kilimai, užuolaidos, minkšti baldai ir knygų lentynos mažina aidėjimą. Kalba tampa ne tokia skardi, tačiau triukšmo perdavimas į gretimą butą sumažėja nedaug. Garso sugertis patalpoje ir garso izoliacija tarp patalpų yra skirtingi dalykai.

Langų garso izoliacija

Nuo gatvės sklindantį triukšmą dažniausiai praleidžia langai, oro įleidimo įtaisai ir nesandarios jų montavimo siūlės. Įprasto lango garso izoliavimo rodiklis gali siekti apie 30–35 dB. Prie intensyvaus eismo gatvės gali būti reikalingas 38–42 dB arba dar geriau garsą izoliuojantis langas.

Geresniam rezultatui naudojami skirtingo storio stiklai, nevienodi tarpai tarp jų ir akustinė plėvelė laminuotame stikle. Pavyzdžiui, 4 ir 6 mm stiklai skirtingus dažnius slopina geriau negu visi vienodo storio stiklai. Pasiūlyme turi būti nurodytas viso lango, o ne vien stiklo paketo garso izoliavimo rodiklis.

Sandarus langas triukšmo nesumažins, jeigu oras į patalpą tiekiamas per paprastą menkai izoliuojančią orlaidę. Prie triukšmingos gatvės oro tiekimas derinamas su akustiniu oro įleidimo įtaisu arba mechanine vėdinimo sistema.

Inžinerinių įrenginių triukšmas

Vėdinimo įranga, šilumos siurbliai, liftai, cirkuliaciniai siurbliai ir vamzdynai perduoda garsą per orą bei konstrukcijas. Įrenginiai montuojami ant vibraciją slopinančių atramų, o prie vamzdynų ir ortakių jungiami lanksčiomis jungtimis.

Vamzdžio negalima standžiai užbetonuoti perdangoje. Anga užpildoma tinkama elastinga medžiaga ir sandarinama pagal konkretaus mazgo gaisrinius bei akustinius reikalavimus. Nuotekų stovai uždaromi atskiru karkasu su mineraline vata ir keliais plokščių sluoksniais, tačiau turi likti galimybė pasiekti revizijas.

Vien garsą sugerianti vata įrenginio keliamo žemų dažnių dundesio nesustabdo. Tokiam triukšmui svarbus įrenginio balansavimas, vibracinis atskyrimas, tinkamas tvirtinimo vietos standumas ir konstrukcijų rezonanso kontrolė.

Garso izoliacijos matavimai

Telefono programėlė gali apytiksliai parodyti aplinkos garso lygio pokyčius, tačiau jos duomenų nepakanka pastato garso klasei arba normų pažeidimui nustatyti. Tam reikalinga kalibruota matavimo įranga ir nustatyta metodika.

Oru sklindančio garso izoliacija matuojama vienoje patalpoje leidžiant standartizuotą garsą ir registruojant jo lygį gretimoje patalpoje. Smūgio garso izoliacijai naudojama standartinė smūginė mašina, kurios plaktukai nustatytu ritmu daužo perdangą. Taip gaunami rezultatai, kuriuos galima palyginti su reglamento reikalavimais.

Matavimus reikėtų užsakyti Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje. Užsakyme nurodoma, ar reikia išmatuoti aplinkos triukšmą, ore sklindančio garso izoliaciją, smūgio garso izoliaciją, aidėjimo trukmę ar inžinerinės įrangos triukšmą.

Triukšmo ribos gyvenamosiose patalpose

HN 33:2011 gyvenamosiose patalpose nustato skirtingus ekvivalentinio ir maksimalaus garso lygio ribinius dydžius pagal paros laiką. Dieną, nuo 7 iki 19 valandos, gyvenamosiose patalpose taikomos 45 dBA ekvivalentinio ir 55 dBA maksimalaus garso ribos. Vakare, nuo 19 iki 22 valandos, atitinkamai – 40 ir 50 dBA, naktį, nuo 22 iki 7 valandos – 35 ir 45 dBA.

Šių dydžių negalima tiesiogiai lyginti su sienos 55 dB garso izoliavimo rodikliu. Patalpos triukšmo lygis ir atitvaros garso izoliacija yra skirtingi rodikliai, matuojami kitomis sąlygomis ir skirti skirtingiems tikslams.

Higienos normoje nustatytos ribos taip pat nėra universalus kiekvieno kaimynų sukelto garso vertinimo būdas. Buitinis triukšmas ir viešosios rimties trikdymas gali būti vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o stacionarių įrenginių ar komercinės veiklos triukšmui gali būti reikalingi akredituotos laboratorijos matavimai.

Remonto darbų laikas daugiabutyje

Negalima visai Lietuvai taikyti vienos taisyklės, kad remonto darbai darbo dienomis leidžiami nuo 7 iki 22 valandos, o savaitgaliais – nuo 9 iki 22 valandos. Konkrečius statybos ir remonto darbų laikus bei pranešimo apie juos tvarką nustato savivaldybių patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės.

Viešosios rimties trikdymui gyvenamosiose patalpose taikomas vakaro laikas nuo 19 iki 22 valandos ir nakties laikas nuo 22 iki 7 valandos. Tačiau tai nereiškia, kad dieną galima triukšmauti be jokių apribojimų. Statybos darbai turi būti atliekami savivaldybės leidžiamu laiku, laikantis nustatytų triukšmo ribų ir apie planuojamus darbus pateikiant reikalaujamą informaciją.

Ką daryti dėl kaimynų triukšmo

Jeigu triukšmas kyla dėl garsios muzikos, vakarėlio, šūkavimo ar naktį atliekamų remonto darbų, pažeidimas fiksuojamas nurodant datą, laiką ir trukmę. Dėl tuo metu vykstančio viešosios rimties trikdymo galima kreiptis telefonu 112.

Kai triukšmą nuolat skleidžia vėdinimo įrenginys, šilumos siurblys, komercinė veikla ar kita stacionari įranga, gali prireikti akredituotų triukšmo matavimų. Pagal triukšmo šaltinį kreipiamasi į savivaldybę, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, pastato administratorių arba kitą kompetentingą instituciją.

Garso ir vaizdo įrašai telefonu neparodo tikslaus decibelų lygio, tačiau gali padėti patvirtinti triukšmo laiką, pobūdį ir pasikartojimą. Naudinga turėti kelių kaimynų paaiškinimus ir ankstesnių kreipimųsi registracijos duomenis.

Naujo buto garso izoliacijos brokas

Kai naujame bute aiškiai girdima įprasta kaimynų kalba, televizorius ar kiekvienas žingsnis, reikėtų nustatyti, ar problema susijusi su gyventojų elgesiu, ar su pastato konstrukcijomis. Įprastas naudojimasis būstu negali būti prilyginamas viešosios rimties trikdymui.

Akredituota laboratorija gali išmatuoti tarpbutinių sienų ore sklindančio garso ir perdangų smūgio garso izoliavimo rodiklius. Nustačius, kad jie neatitinka pastatui privalomos garso klasės, pardavėjui pateikiama rašytinė pretenzija su matavimo protokolu.

Defektą gali būti sunku pašalinti viename bute. Jeigu smūgio izoliacijos sluoksnis neteisingai įrengtas viršutiniame aukšte, apačioje sumontuotos akustinės lubos tik sumažins dalį triukšmo. Taisant tarpbutinę sieną taip pat būtina patikrinti šoninius garso perdavimo kelius, nes papildoma sienelė gali nepadėti, jeigu garsas ateina per perdangą, fasadą ar ventiliacijos kanalą.

Ginčas su pardavėju ar statytoju sprendžiamas remiantis sutartimi, statinio projektu, privaloma garso klase ir faktinių matavimų rezultatais. Akustinę ekspertizę galima užsakyti dar iki teismo. Tai leidžia nustatyti konkretų defektą, jo taisymo galimybes ir atsakingus statybos dalyvius.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.