Kodėl vieni gyventojai patys turėjo įsivesti vandentiekį, o kitiems bus apmokėta?

Klausimas: Jei bus priimtos Geriamojo vandens ir nuotekų įstatymo pataisos, pagal kurias vandens tiekėjas savo lėšomis tiesia vamzdynus per gyventojo sklypą iki namo, kodėl apgauti lieka tie, kurie tą infrastruktūrą anksčiau nusitiesė patys už savo lėšas? Ar jiems bus kaip nors kompensuojama? Kodėl tokia nelygybė?

Atsako Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos viceministras

Prieš Lietuvą Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą dėl netinkamai įgyvendinamos direktyvos dėl miestų nuotekų valymo. Šios direktyvos reikalavimai taikomi aglomeracijoms, didesnėms kaip 2000 gyventojų ekvivalento. Todėl Lietuva, siekdama išvengti galimų sankcijų, privalo imtis priemonių ir užtikrinti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą minėto dydžio miestuose.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekte, kuriam Vyriausybė pritarė, siūloma nustatyti, kad aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, jei gyventojas nesugeba užtikrinti tinkamo nuotekų tvarkymo ir duoda raštišką sutikimą, jam infrastruktūra nutiesiama per jo sklypą. Be raštiško sutikimo ši sąlyga negalios. Aglomeracijose, mažesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, dabar galiojančios tvarkos keisti nesiūloma. Tokios priemonės siūlomos siekiant laiku įgyvendinti direktyvos reikalavimus ir išvengti sankcijų valstybei, kurios vienaip ar kitaip atsilieptų visiems piliečiams. Todėl ir siūlomas mechanizmas, kuris palengvins direktyvos įgyvendinimo trūkumų pašalinimą aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento.