Atsako habil. dr. Algirdas Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija" vyriausiasis hidrogeologas

Lietuvoje geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Didžioji dalis mūsų šalies gyventojų geriamąjį vandenį gauna iš centralizuoto vandentiekio tinklo. Paprastai yra tiekiamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo, kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio.

Apie 700 tūkst. gyventojų vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių, kurių vanduo dažnai nėra saugus. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio (gręžinio) įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos.

Geriamojo vandens tiekėjai atsako už viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausantį vidaus vandentiekį, vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą (nustatytu dažnumu tiria nurodytus kontroliuoti rodiklius). Vartotojai atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę geriamojo vandens vartotojams priklausančiame vidaus vandentiekyje.

Vartotojai, kurie vandeniu apsirūpina individualiai, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo bei rūpintis asmeniniame ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe. Savivaldybių institucijos privalo užtikrinti, kad vartotojai būtų viešai aprūpinami arba jiems sudarytos sąlygos individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu.

Geriamojo vandens kietumas nereglamentuojamas jokiuose teisės aktuose, laikoma, kad pernelyg minkštas vanduo maistui netinka, jis naudingas tik buities prietaisams. Sveikatos organizacijos rekomenduoja maistui vartoti ne minkštesnį nei 3 mg-ekv/l kietumo vandenį.

Kadangi vandens kietumas nereglamentuojamas, tiekėjai jo paprastai ir nenurodo, bet dažniausiai jį žino, nes šis parametras svarbus kai kuriose pramonės srityse. Pavyzdžiui, Vilniuje yra vidutinio kietumo vanduo ir jis šiek tiek skiriasi įvairiose vandenvietėse (skirtingiems mikrorajonams vanduo tiekiamas iš skirtingų vandenviečių). Taip pat egzistuoja įvairūs jo matavimo vienetai, vieni matuoja mg-ekv/l, kiti - mmol/l, dar kiti - vokiškais laipsniais. Vilniaus vandenviečių vanduo yra:

• nuo 4,5 mg-ekv/l iki 7,5 mg-ekv/l;
• nuo 2,3 mmol/l iki 3,8 mmol/l;
• nuo 13 iki 20 vokiškų laipsnių;

Geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai atliekami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose ir kitose specializuotose, akredituotose laboratorijose.