Atsako UAB „Vandens filtravimo sistemos" direktorius Andrius Jancevičius.

Paprastai manoma, kad pakanka išvalyti vandenį nuo smėlio, drumzlių ir pakibusių dalelių, t. y. padaryti jį skaidrų ir bespalvį, - ir reikalas baigtas. Kai kas supranta, kad šito lyg ir nepakanka, tačiau nežino, ką dar galima būtų padaryti ir kaip vandenyje pagauti tai, kas jame neplaukioja? Todėl kartais žmonės labai nustemba sužinoję, kad iš vandens galima pašalinti jame ištirpusias nematomas medžiagas. Štai pagrindiniai nemalonumai dėl vandens, su kuriais susiduria vartotojai:

• Vandenyje neištirpusios mechaninės priemaišos, smėlis, pakibusios dalelės, rūdys, taip pat koloidinės medžiagos. Dėl jų greičiau užsiteršia ir susidėvi santechninė įranga ir vamzdžiai.
• Vandenyje ištirpusi geležis ir manganas. Toks vanduo iš pradžių būna skaidrus, tačiau nusistovėjęs arba kaitinamas įgauna gelsvai rusvą atspalvį, vėliau dėl to ant santechninės įrangos atsiranda rūdžių žymės. Dėl padidėjusio geležies kiekio vanduo taip pat įgauna būdingą „metalo" prieskonį.
• Kietas vanduo dėl jame ištirpusių kalcio ir magnio druskų. Dėl jų padidėjusio kiekio ant vonios, kriauklės ir t.t. paviršiaus gali atsirasti nuosėdų ir balsvų žymių. Kalcio ir magnio druskos, dar vadinamos kietumo druskomis, yra visiems gerai žinomų kalkių nuosėdų atsiradimo priežastis.
• Nemalonus vandens prieskonis, kvapas, atspalvis. Šiems trims parametrams, kurie paprastai vadinami organoleptiniais rodikliais, įtakos gali turėti vandenyje esančios organinės medžiagos, likutinis chloras, sieros vandenilis.
• Vandens bakteriologinė tarša. Ją sukelia įvairūs vandenyje esantys mikrobai arba bakterijos. Kai kurie iš jų gali sudaryti tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau net palyginamai nepavojingos bakterijos išskiria organines medžiagas, kurios ne tik veikia organoleptinius vandens rodiklius, bet ir dalyvaudamos cheminėse reakcijose (pvz., su chloru), gali sudaryti nuodingus ar kancerogeninius junginius.

Žinoma, kad pateiktas sąrašas neaprėpia visų problemų, kylančių dėl vandens, tačiau jis supažindina Jus su pačiomis pagrindinėmis problemomis. Nepaisant paplitusios nuomonės, tikimybė susidurti su vandenyje esančiais sunkiaisiais metalais, nitratais, pesticidais, radionuklidais ir pan. yra gana maža, nors ir atmesti jos vis dėlto nevertėtų.

Šiuo metu yra daugybė įrenginių, leidžiančių apdoroti praktiškai bet kokios kokybės pradinį vandenį iki tokio lygio, kuris atitiktų pačius griežčiausius normatyvus. Įvairių rūšių įrenginiai skiriasi ir pagal veikimo principą, ir pagal konstrukciją. Labiausiai paplitę yra mechaniniai, cheminiai, absorbciniai ir membraniniai valymo metodai.

Buitinė vandens filtravimo sistema su atbulinio osmoso technologija.