Turinys

• Mėtų savybės

• Mėtų sodinimas

• Mėtų paruošimas

• Gydomasis mėtų antpilas

• Mėtų veislės

Pipirmėtė, botanikų įvardijama kaip Mentha piperita, yra tūkstantmečius vertinamas prieskoninis ir gydomasis augalas. Liaudyje ji žinoma įvairiais vardais – šaltmėte, šalmetra, mėtra ar šalmetre, tačiau visais atvejais tai yra viena labiausiai vertinamų kultūrų. Šiuolaikinėje žemdirbystėje pipirmėtė užima tvirtas pozicijas, nes yra nereikli ir pasižymi natūraliu atsparumu ligoms. Tai dėkinga kultūra pramoniniam auginimui, nes vienoje vietoje gali vešėti ilgą laiką, o nuolat augantis poreikis maisto pramonėje užtikrina stabilų derliaus realizavimą. Gerai prižiūrimas hektaras gali duoti nuo 2 iki 2,5 tonos kokybiškos sausos žaliavos.

Mėtų savybės

Augalas paprastai pasiekia 1 metro aukštį, o jo gyvybingumą užtikrina 6–10 centimetrų gylyje augančios horizontalios šaknys, apaugusios mažomis kuokštinėmis šaknelėmis. Vertingiausia augalo dalis yra eteriniai aliejai, kurių didžiausia koncentracija susikaupia žiedynuose (4–6 %), lapuose (2–3 %) ir kiek mažiau stiebuose (iki 0,3 %). Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro mentolis, kurio koncentracija siekia 30–50 %, taip pat mentonas, sudarantis apie 15–35 %. Augale gausu ir fenolinių junginių, kurie sudaro apie 7 % ir pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis bei antivirusinėmis savybėmis.

Mėtų sodinimas

Pipirmėtė pasižymi itin sparčiu plitimu, kurį tiesiogiai skatina saulėta vieta. Saulės šviesa yra pagrindinis mėtų energijos šaltinis, leidžiantis šaknims agresyviai užimti naujas teritorijas. Auginimui geriausiai tinka humusingos, drėgnesnės, bet neužmirkusios priesmėlio ar priemolio dirvos su neutralia arba silpnai šarmine reakcija. Ruošiant dirvą, būtina ją gerai išpurenti ir išrinkti daugiamečių augalų šaknis. Geriausius rezultatus duoda tie laukai, kuriuose prieš tai augo žieminiai javai ar kitos mėšlu tręštos kaupiamosios kultūros. Rudenį dirva praturtinama fosforo bei kalio trąšomis, skiriant po 80 kg/ha (arba 8 g/kv. m), o pavasarį laukas dar kartą kultivuojamas.

Sodinimo darbai pradedami gegužės pirmoje pusėje, naudojant 8–10 centimetrų ilgio šaknines atžalas. Tai patikimiausias būdas išlaikyti visas veislines augalo savybes, nes sėklos yra itin smulkios, sėjamos tik įspaudžiant į žemę ir dygsta 15–20 dienų. Sodinant išlaikomas 60 centimetrų atstumas tarp eilių bei 25–28 centimetrų tarpas tarp pačių augalų. Tokiu būdu vienam hektarui užsodinti prireikia nuo 60 iki 70 tūkstančių daigų. Vos augalams prigijus, jie papildomai tręšiami azoto trąšomis (80 kg/ha), o vėliau sezono metu kelis kartus ravimi ir purenami tarpueiliai. Nuėmus pirmąjį derlių, laukas vėl patręšiamas mineralinėmis trąšomis. Antraisiais ir trečiaisiais metais tręšimo normos išlieka tokios pačios, tačiau papildomai tenka šalinti į tarpueilius besibraunančias atžalas.

Mėtų paruošimas

Maksimalus mėtų derlingumas pasiekiamas antraisiais auginimo metais, o trečiaisiais jis pamažu ima mažėti. Pjovimo laikas tiesiogiai prikanauso nuo žydėjimo fazės, kuri trunka nuo liepos iki rugsėjo. Pirmaisiais metais pjaunama pražydus apie 30 procentų augalų, o antraisiais – pačioje žydėjimo pradžioje bei pakartotinai prieš rudens šalnas. Nuimta žaliava džiovinama gerai vėdinamose, tamsiose patalpose, paskleidus ją plonu sluoksniu. Siekiant išsaugoti visus eterinius aliejus, temperatūra neturi viršyti 40 laipsnių. Visas džiovinimo procesas paprastai trunka 12–15 dienų.

Gydomasis mėtų antpilas

Mėtų arbata ir nuovirai padeda malšinti kosulį, dusulį bei efektyviai reguliuoja virškinimo sistemos veiklą.

Ingredientai:

• 1 arbatinis šaukštelis sausų mėtų lapų (antpilui).

• 1 stiklinė vandens.

• 4–5 valgomieji šaukštai džiovintų lapų (inhaliacijoms).

• Mentolio tirpalas arba eterinis aliejus (išoriniam naudojimui).

Instrukcijos: Užpilkite šaukštelį mėtų lapų stikline verdančio vandens, palikite 10–15 minučių pritraukti ir nukoškite. Šis antpilas, vartojamas po valgio, padeda nuo pilvo pūtimo, dujų kaupimosi, raugėjimo bei gerina tulžies išsiskyrimą. Jei kamuoja peršalimas ar infekcijos, į verdantį vandenį suberkite didesnį kiekį mėtų ir kvėpuokite kylančiais garais, o skysčiui ataušus jį galima naudoti burnos skalavimui. Mentolio tirpalai taip pat naudojami kraujagyslėms plėsti ir spaudimui mažinti, o eterinio aliejaus mišiniai puikiai ramina odą po vabzdžių įkandimų. Svarbu atminti, kad nėščiosios neturėtų viršyti įprastų kulinarinių mėtų kiekių.

Mėtų veislės

Kulinarijoje mėta yra nepakeičiama gaivumo suteikianti detalė, be kurios sunku įsivaizduoti Viduržemio jūros patiekalus, salotas, sūrius ar mėsos valgius. Pramoniniu būdu ji plačiai naudojama konditerijoje, gaminant ledus, saldainius bei alkoholinius gėrimus. Nors populiariausia yra aštraus kvapo pipirmėtė, esama ir kitų rūšių: vandeninės mėtos ir šaltmėtės hibridas pasižymi tamsiai žaliais lapais su violetiniu atspalviu, o švelnesnė obuolinė mėta yra idealus pasirinkimas subtilaus skonio arbatoms.