Azotas, fosforas, kalis - augalų mineralinės mitybos pagrindas. Cheminiai elementai dirvožemyje yra įvairiuose junginiuose. Daugelio cheminių elementų labai reikia gyvūnams ir augalams augti. Svarbiausi makroelementai yra azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis,  siera. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, todėl auginant augalus juos būtina papildyti. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamai mikroelementais. Tai boras, varis, geležis, manganas, molibdenas, cinkas ir kt. Makroelementų ir mikroelementų trūkumas kompensuojamas trąšomis.

Azoto trąšos

Pagrindinis šioje grupėje yra amonio nitratas ((amonio salietra, NH4NO3) ir karbamidas (CO(NH2)2, visame pasaulyje populiariausios azotinės trąšos, tinkančios įvairioms lauko, daržo bei sodo kultūroms tręšti. Azotinėmis trąšomis augalai tręšiami vegetacijos pradžioje arba prieš sėją ar sodinimą. Taip pat trąšos naudojamos papildomam tręšimui. Karbamidu purškiami vaismedžiai ir vaiskrūmiai iki rausvojo pumpuro fazės siekiant sunaikinti kenkėjų (amarų, obelinių blakučių, erkių ir kt.) kiaušinėlius ir ligų (degulių, šviesmargės, valksčio) sukėlėjus.Tręšiant azotinėmis trąšomis - amonio sulfatu, NH4SO4, jos parūgština dirvą, todėl reikalingas kalkinimas. Azotinės trąšos lengvai ištirpsta vandenyje, greitai įsisavinamos ir išplaunamos, todėl  šiomis trąšomis tręšiama 2-3 kartus:  pirmą kartą anksti pavasarį, o po to pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi. Greičiausiai pasisavinamos įvairios salietros (amonio, kalio, natrio). Per didelis azoto kiekis prailgina augalų vegetaciją, ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą apšąla. Todėl azotinėmis trąšomis augalus galima tręšti tik iki vasaros pabaigos.

Fosforo trąšos

Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamas superfosfatas. Tręšiama rudenį arba ankstyvą pavasarį. Jo beriama 300-400 g/m2. Naudojamas paprastas  superfosfatas.  Šios trąšos tinka visų tipų dirvožemiams.

Kalio trąšos

Pagrindinis kalio trąšų šaltinis - gamtinių kalio druskų telkiniai. Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina atsparumą ligoms, mažina nitratų susikaupimą, kalio jonai yra vieni iš pagrindinių jonų ląstelių biopotencialų susidaryme. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Dažniausiai tręšiama kalio trąšomis rudenį (200-300 g/m2). Kalio trąšos tinka visiems augalams ir visuose dirvožemiuose, tačiau itin veiksmingos jauriniuose dirvožemiuose ir durpynuose. Lengvai tirpsta vandenyje, kalis gerai laikosi dirvoje, todėl tręšti galima ir rudenį. Iš kalio trąšų gaminamas kalio chloridas KCl ir kalio sulfatas K2SO4, kalimagnezija. Geriau vartoti kalio sulfatą, nes jame nėra augalams kenksmingo chloro.

Paprasčiau ir lengviau naudoti trąšas, turinčias 2 (sudėtinės trąšos) arba 3 (kompleksinės trąšos) pagrindinius elementus. Prie pagrindinių sudėtinių trąšų priskiriami kalio nitratas, kalio sulfatas, kalio magnezija, kalcio salietra, magnio sulfatas, magnio nitratas. Prie pagrindinių kompleksinių  trąšų priskiriamos tokios NPK kompozicijos: NPK 16-16-16, NPK 21-10-10, NPK 22-7-12, NPK 10-26-26, NPK 5-15-30, NPK 12-11-18, NPK 11-11-21, NPK 11-9-20, NPK 20-8-9, NPK 6-26-30.

Mikroelementinės trąšos

Be pagrindinių maitinimo elementų, reikia mikroelementų - boro, geležies,  mangano, cinko, molibdeno, vario.  Jie dažniausiai būna fertigacinėse kompleksinėse trąšose. Reikiamos koncentracijos jos naudojamos drėkinant, purškiant ant lapų. Kartu su jomis galima naudoti biostimulatorius, padedančius palaikyti augalus šalčių ir sausros, perkėlimo metu, skatinti augimą ir augalų vystymąsi.

Be pagrindinių trąšų, naudojamos ir meliorantai (trąšos keičiančios dirvos reakciją)   Siekiant sumažinti rūgštingumą, į dirvą  beriami kalkių ir dolomito miltai; taip padidėja cheminių elementų įsisavinimo galimybės.  Kalkės gaminamos iš kalkakmenio, plačiai paplitusios uolienos, sudarytos daugiausia iš kalcito. Dolomito miltai gaunami iš dolomito, mineralo, sudaryto iš kalcio karbonato ir magnio.

Kalkinimas taikomas dirvožemiui, kuriame trūksta kalkių, tačiau sėkmingai veikia ir sunkiuose, drėgnuose, durpiniuose ir puveninguose dirvožemiuose. Dauguma augalų gerai toleruoja kalkes, tačiau kai kurie, pavyzdžiui, rododendrai, dauguma kadagių, viržių ir kitų, reikalauja rūgštinio dirvožemio, o kalkintame neaugs.

Į lengvus dirvožemius dedama vidutiniškai 2-4 kg kalkių 1 kv. m, sunkiems - 4-6 kg.

Jei planuojate pavasarį sodinti ir persodinti medžius ir krūmus, bus reikalingos ir medžiagos, kurios skatina šaknų susidarymą.

Augalų tręšimas

Pramoniniu būdu auginant žemės ūkio produkciją, tręšimas turėtų prasidėti nuo dirvos tyrimo.  Ilgiau galioja rūgštingumo, fosforo, kalio tyrimai, kurie daromi kas 5-7 metus. Reikėtų kasmet daryti azoto kiekio tyrimą. Tyrimai daromi ne anksčiau kaip 1,5 mėnesio po tręšimo, tinkamiausias laikas - po derliaus nuėmimo arba pavasarį prieš sėją.

Atsižvelgiant į augalų poreikį konkretiems elementams ir dirvos agrotechnikos lygį parenkami trąšų deriniai ir kiekiai. Gerai dirbamos sunkesnės ir puveningos dirvos tręšiamos daugiau, tačiau supuolusioje sunkioje dirvoje augalų šaknys nesugeba įsisavinti didesnio trąšų kiekio - taigi tręšiama mažiau. Lengvesnėse dirvose tręšiama mažiau, turėtų būti paskirstymas dalimis tiems laikotarpiams, kai trąšos geriausiai sunaudojamos.

Augalai vegetacijos periodu sunaudoja skirtingu elementų skirtingus kiekius.

Maisto medžiagų normos ( kg/ha) priesmėlio ir priemolio dirvoms

Atsižvelgdami į visus veiksnius, specialistai apskaičiuoja geriausią trąšų derinį ir įterpimo laiką bei periodiškumą.

Tręšimui dažniausiai naudojamos NPK trąšos, kuriose yra visų šių trijų pagrindinių elementų mišinys. NPK trąšos žymimos trimis skaičiais, nurodančiais procentais, koks trąšose yra kiekis bendrojo azoto (N),  fosforo P2O5  ir kalio K2O. Gali būti pažymėti kiti svarbūs trąšų mineraliniai elementai.

Daržininkams ir sodininkams mėgėjams siūlomi paprastesni sprendimai, kai konkrečioms augalų rūšims paruošiamos kompleksinės trąšos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama