Petražolės (lot. petroselínum, angl. parsley, rus. петрушка). Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono, lotyniškas pavadinimas reiškia „augantis ant akmens". Šiuo metu tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje.

Plačiai naudojamos, nes lapai puikaus kvapo ir skonio dėl eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Petražolėse ypač gausu vitaminų - C (penkis kartus daugiau negu citrinose ar apelsinuose), B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo. 50 gramų petražolių yra vitamino C ir karotino dienos norma.

Petražolių sėjimas

Petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Šakninių naudojamos šaknys ir lapai, lapinių - tik lapai. Auga petražolės dvejus metus: pirmaisiais išleidžia šakeles, o šakninės - šakniavaisį, panašų į morką. Antraisiais metais petražolės augina žiedinį stiebą.

Petražolės mėgsta purią priemolio ir priesmėlio dirvą, daug organinių trąšų. Nerekomenduojama sodinti po kitų skėtinių kultūrų (morkų, krapų, kalendrų, kmynų), o šakninėms petražolėms pavojingi nematodai, jei prieš tai augo svogūnai, porai, salierai. Mažiau pavojingi nematodai po bulvių, burokėlių, kopūstų.

Prieš petražolę gali būti sodinti spalvotieji ir žiediniai kopūstai, ankstyvosios bulvės, agurkai, runkeliai.

Pirmą kartą žemę rekomenduojama apdirbti rudenį, giliai sukasant ir pašalinant piktžolių šaknis. Į 1 kvadratinį metrą reikėtų įterpti 3-5 kg mėšlo arba komposto petražolėms. Įterpiama superfosfato (20-30 g/kv. m) ir kalio chlorido (10-15 g/kv. m). Pavasarį žemė apdirbama dieną, kai sėjama, papildomai įterpiama 15-20 g/kv. m amonio salietros, 40-50 g/kv. m superfosfato, 20-30 g/kv. m kalio chlorido.

Geriausiai petražolės jaučiasi atvirose vietose. Sėjama į 3 centimetrų gylį rudenį, sėklos turi būti sausos (spalį, lapkritį), o pavasarį - balandžio pabaigoje. Dirva turėtų būti tokia, kad nesusidarytų kieta plutelė paviršiuje. Pasėjus užpilama plonu durpių ar komposto sluoksniu. Galima uždengti agroplėvele - paspartins dygimą. Sėjinukai nebijo šalčių, ištveria net 9 laipsnių šalčio. Tarpai tarp eilių 60-70 centimetrų, atstumas tarp augalų 2-4 cm.
Ankstesnį derlių galima gauti į lauką sodinant paruoštus sodinukus. Į vazonus ar dėžes petražolės išsodinamos vasario mėnesį.

Petražolių auginimas

Petražolės puikiai jausis net ir šaltą vasarą, optimali augimo temperatūra - 20 laipsnių. Petražolės mėgsta saikingą laistymą, nes perlaisčius, gali imti pūti. Petražolės reiklios priežiūrai: reikia nuolat ravėti, o paaugusias (1-2 tikrieji lapeliai) retinti. Rekomenduojami du retinimai, nes dažnai išlenda vėlesnių daigų. Nuolat reikėtų purenti dirvą ir papildomai patręšti.

Švelnesni lapeliai gaunami pjaustant augančius lapus. Paprastai pirmą kartą nupjaunama lapkočiams pasiekus 15-20 cm, paliekant 4-5 cm stiebelius. Rekomenduojama papildomai patręšti (50-80 g/kv. m amonio salietros, 80-100 g/kv. m kalio chlorido, 50-80 g/kv. m superfosfato). Daromi keli apipjaustymai per metus. Likus mėnesiui ar pusantro iki šakniavaisių kasimo, tręšti nereiktų.

Daugiau eterio kaupiasi karštomis dienomis, todėl labiau išretinus, galima tikėtis kokybiškesnio lapų derliaus.
Laistomos petražolės 5 kartus per sezoną, jeigu nebūna sausros. Laistoma šiltu vandeniu, geriausia anksti ryte ar pavakarį. Palaisčius verta išpurenti dirvą.
Petražolės turi ypatybę kaupti nitratus, dėl to azotinėmis trąšomis tręšima nedaug, daugiau galima tręšti fosfatinėmis ir kalio trąšomis petražolėms.

Petražolės paruošimas

Kaip minėta, petražolės nuimamos, kai lapai pasiekia 15-20 cm. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys džiovinamos, šaldomos, konservuojamos.
Džiovinimui petražolės renkamos sausos. Jos nuplaunamos, nusausinamos ant popieriaus ar drobės, vėliau smulkiai supjaustomos, išdėstomos ant faneros lakšto, kuris padedamas gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusios sudedamos į stiklinius indus, laikoma tamsioje vietoje.
Šaldant petražolės smulkiai supjaustomos, sudedamos į plastikinius paketus, dedama į šaldiklį. Vėliau išimama ir palamdoma, kad petražolės atsiskirtų viena nuo kitos. Vėl sudedama į šaldiklį.
Konservuojant smulkiai pjaustytos petražolės (galima sumalti) sumaišomos su druska, sudedamos į stiklinius indus ir laikomos rūsyje ar šaldytuve.
Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje. Jas galima supjausčius džiovinti, šaldyti ir konservuoti.

Petražolių veislės

Petražolės liaudies medicinoje

Petražolėse esantis karotinas padeda atstatyti akių funkcijas po įvairių susirgimų. Patartina gerai nuplautą ir supjaustytą petražolės šaknį užpilti verdančiu vandeniu. Gerti prieš valgį 2-3 kartus per dieną. Naudojama kompresams ir akių praplovimui.

Sergant gastritu naudojamos lapų sultys - gerti apie 10 ml 5 kartus per dieną prieš valgį.
Petražolių antpilu gydomos dantenos.

Petražolės naikina svogūnų ir česnakų kvapą. Pakramtykite lapelių ar šaknies - gerokai mažiau jausis česnako ar svogūnų kvapas iš burnos.

Kosmetologijoje petražolės naudojamos tonizuoti odą, ypač paakių. Daromi paakių odos kremai ir geliai, daromos kaukės.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.