Paprastą medinę pirtį dažniausiai stato ant akmeninių pamatų. Jie gali būti juostiniai arba poliniai. Pamatams naudojami skaldyti akmenys, plytos, betonas, mediena, izoliacinės medžiagos.

Pamatų gylis priklauso nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbringti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėliniame grunte pamato gylis nepriklauso nuo įšalo gylio ir turi būti 0,5 m. Po vidinėmis sienomis gali būti mažesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus.

Juostiniams pamatams stato klojinius, dažnai užpildo rieduliais tarpus užpildant betonu. Galima daryti iš betoninių blokų. Blokus paprastai deda ant platesnės betoninės pagalvės arba 150 mm sutankinto smėlio/žvyro pagrindo. Juostinio pamato plotis, priklausomai nuo pirties dydžio ir konstrukcijos, - 200-250 mm.

Juostinis pamatas palei perimetrą ir vidines sienas

Stulpinius - polinius  pamatus paprastai daro kaip keturkampius ar apvalius betoninius stulpus. Dažniausiai įkasami plastikiniai apie 15 centimetrų diametro vamzdžiai į kuriuos pilamas betonas. Įdedami metaliniai strypai kurie padeda išlyginti laikančius brusus/rostverką.  Poliai yra po kiekvienu statinio kampu ir vidinių bei išorinių sienų susijungimo vietose. Kai pirtis labai didelė, tarp pagrindinių stulpų statomi tarpiniai taip, kad tarpai tarp jų nebūtų didesni kaip 1,5 m. Tarpai priklauso nuo apatinių brusų parametrų.

Viduje po grindimis dedami poliniai pamatai

Po pamatų stulpais daromas smėlio-gargždo pagrindas, po juo verta pakloti geotekstilę.  Geotekstilė apsaugo nuo kurmių iškeliamos žemės.

Pamatų stulpai turi iškilti 200-400 mm virš žemės. Jie išlyginami cemento sluoksniu, ir padengiami dvigubu hidroizoliacijos sluoksniu. Negalima naudoti silikatinių plytų.