.png)
Šiltinant pastatą iš išorės, jo apdaila tampa ne vien estetine detale. Ji turi apsaugoti laikančiąją konstrukciją ir šiltinimo medžiagą nuo atmosferos poveikio, neprarandant išorinio patrauklumo. Apdaila, šiltinimo sluoksnis ir apsauginės medžiagos turi būti suderinti taip, kad konstrukcijoje nesikauptų drėgmė.
Medinių sienų apšiltinimas
Medinių konstrukcijų šiltinimui svarbus tinkamas drėgmės režimas. Ilgai drėkstanti ir negalinti išdžiūti mediena gali pradėti pelyti bei pūti, todėl netinkamai parinkti sluoksniai ar nesandarios jungtys gali pažeisti ir pačią laikančiąją konstrukciją.
Mediena – tradicinė statybinė medžiaga, iš kurios statomi rąstiniai ir karkasiniai namai. Tačiau įprasto storio rąstinės sienos šiluminės varžos dažnai nepakanka norimam energiniam efektyvumui pasiekti. Karkasinėje sienoje pagrindinę šiluminę varžą sudaro tarp karkaso elementų ir papildomuose sluoksniuose įrengta šilumos izoliacija.
Medines sienas dažnai tikslinga šiltinti iš išorės, įrengiant apdailą su vėdinamu oro tarpu. Išorinis šiltinimas padeda išlaikyti medinę konstrukciją šiltesnę ir sumažinti šalčio tiltelius. Šiltinant iš vidaus, esama siena žiemą tampa šaltesnė, todėl jos drėgmės režimą reikia įvertinti atskirai.
Karkasinės sienos schemą paprastai sudaro: vidinė apdaila, prireikus komunikacijų tarpas, sandarus garų kontrolės sluoksnis, laikantis medinis karkasas su šilumos izoliacija, papildomas išorinis šiltinimas, apsauga nuo vėjo, vėdinamas tarpas ir lauko apdaila. Konstrukcijoje gali būti ir standumą užtikrinančių plokščių, kurių savybės taip pat įvertinamos parenkant sluoksnius.
Šiltinant esamą rąstinę sieną, sluoksniai parenkami pagal jos būklę, storį ir esamą apdailą. Garų izoliacinės plėvelės negalima automatiškai įterpti bet kurioje vietoje – jos poreikis ir padėtis priklauso nuo visos sienos konstrukcijos.
Ištisus metus eksploatuojant pastatą, šildymo laikotarpiu palaikoma skirtinga vidaus ir lauko temperatūra. Dėl šio skirtumo šiluma per sieną perduodama į lauką. Šiluminės izoliacijos užduotis – sumažinti šį srautą. Tam svarbus izoliacijos storis, vientisumas ir sandarus jos priglaudimas prie kitų konstrukcijos dalių.
Medinių sienų apsauga nuo drėgmės
Šilumos izoliacinės medžiagos savybės priklauso ir nuo jos drėgnumo. Sudrėkus medžiagai, šilumos laidumas paprastai padidėja, tačiau pokytis priklauso nuo izoliacijos rūšies ir susikaupusio vandens kiekio. Vieno procentinio santykio visoms mineralinės vatos ar kitoms šiltinimo medžiagoms taikyti negalima.
Ore visada yra vandens garų. Esant +20 °C temperatūrai ir 100 proc. santykinei drėgmei, viename kubiniame metre oro yra apie 17,3 g vandens garų. Esant +16 °C temperatūrai, soties kiekis sumažėja iki maždaug 13,6 g. Orui vėstant ir vandens garų kiekiui iš pradžių nesikeičiant, santykinė drėgmė didėja. Pasiekus rasos tašką, toliau vėstant dalis garų gali kondensuotis į vandens lašelius.
Patalpų ir lauko santykinės drėgmės procentų tiesiogiai lyginti nepakanka. Žiemą lauko santykinė drėgmė gali būti didesnė nei patalpose, tačiau šaltame ore vandens garų paprastai būna mažiau. Pavyzdžiui, +20 °C temperatūros ir 60 proc. santykinės drėgmės oro rasos taškas yra apie +12 °C.
Vandens garai per medžiagas juda dėl jų dalinio slėgio skirtumo. Šildymo laikotarpiu šis judėjimas dažniausiai vyksta iš patalpų į lauką. Tačiau garai kondensuojasi ne visada: tai priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir atskirų sienos sluoksnių pasipriešinimo garų skverbimuisi.
Daug drėgmės į konstrukciją gali patekti ir su šiltu patalpų oru per nesandarias siūles, plyšius bei vamzdžių ar laidų pravedimo vietas. Todėl garų kontrolės sluoksnis turi būti ne tik tinkamai parinktas, bet ir sandariai sujungtas su gretimomis konstrukcijomis.
Garų skverbimuisi riboti šiltojoje sienos pusėje naudojamos tam skirtos plėvelės, membranos arba kiti projekte numatyti sluoksniai. Gali būti naudojamos ir kintamos garinės varžos membranos, leidžiančios konstrukcijai palankesnėmis sąlygomis džiūti į patalpų pusę. Keli aliejinių dažų sluoksniai nėra universalus sandaraus garų kontrolės sluoksnio pakaitalas. Patalpose susidaranti drėgmė šalinama tinkamai veikiančia vėdinimo sistema.
Svarbu numatyti ir konstrukcijos džiūvimo galimybę. Drėgmės gali likti po statybos darbų, patekti per pažeistą apdailą ar nesandarias jungtis. Vėdinamame fasade tarp apsaugos nuo vėjo ir išorinės apdailos paliekamas oro tarpas. Juo pasišalina iš konstrukcijos išgaravusi drėgmė, o už apdailos patekęs vanduo turi galėti nutekėti į lauką.
Medinių sienų šilumos izoliacija iš lauko
Šilumos izoliacinį sluoksnį reikia apsaugoti ir iš lauko. Už apdailos gali patekti vėjo genamas lietus ar sniegas, o vėjas, prasiskverbdamas į orui laidžią izoliaciją ir jos sandūras, gali padidinti šilumos nuostolius.
Todėl išorinėje šilumos izoliacijos pusėje įrengiama apsauga nuo vėjo. Tam naudojama garams laidi membrana arba tam skirtos vėjo izoliacinės plokštės. Jų sandūros ir jungtys įrengiamos pagal pasirinktos sistemos reikalavimus. Jei plokštės jau atlieka apsaugos nuo vėjo funkciją, papildomos plėvelės gali nereikėti.
Apsauga nuo vėjo turi riboti oro judėjimą per šiltinimo sluoksnį, tačiau leisti konstrukcijai džiūti numatyta kryptimi. Oro nepralaidumas ir vandens garų laidumas yra skirtingos savybės: sandari membrana gali gerai praleisti vandens garus.
Išorinėje pusėje savavališkai panaudojus garams mažai laidžią medžiagą, galima apsunkinti sienos džiūvimą. Vis dėlto tokios medžiagos nėra draudžiamos visose konstrukcijose – jų tinkamumas priklauso nuo izoliacijos išdėstymo, sluoksnių šiluminės bei garinės varžos ir galimybės džiūti į kitą pusę.
Vėdinimo tarpas turi būti neužkimštas, su numatytomis oro patekimo ir išėjimo angomis. Jo plotis parenkamas pagal fasado sistemą ir apdailą. Langų, durų, cokolio bei kitose sandūrose įrengiami vandens nuvedimo elementai, kad drėgmė nepatektų už apsauginių sluoksnių. Vien palikti tarpą už apdailos nepakanka, jeigu jame oras negali judėti arba vanduo neturi kur nutekėti.
Tinkamai įrengtoje sienoje drėgmė neturi kauptis iki konstrukcijai žalingo kiekio. Tai užtikrina apsauga nuo kritulių, sandarus ir tinkamai parinktas garų kontrolės sluoksnis, apsauga nuo vėjo bei galimybė konstrukcijai išdžiūti. Prieš uždengiant medieną ir šilumos izoliaciją taip pat būtina įsitikinti, kad jos nėra įmirkusios.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
