Vyšnios - nuo seno mūsų soduose auginami vaismedžiai. Gana gerai prie įvairių dirvožemių prisitaikanti, atspari šalčiams vyšnia yra tarp populiariausių vaismedžių. Pastaraisiais metais vyšnių auginimą apsunkina išpitusios moniliozės ir kokomikozės grybelių sukeliamos ligos.

 

Vyšnios medelio sodinimas

Vyšniai parenkama šviesi ir gerai įšylanti vieta, geriau aukštesnėse sodo dalyse. Vyšnioms labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų arti paviršiaus, ne aukščiau  kaip 1 metras nuo dirvožemio paviršiaus. Dirvos rūgštingumas priklauso nuo naudojamo poskiepio. Jei vyšnios sodinukas skiepytas į kvapiąją vyšnią, jam reikėtų parinkti silpnai rūgštų ir neutralų ( pH 5,5-7) dirvožemį. Tinkamiausi laidūs vandeniui, derlingi lengvi priemoliai arba priesmėliai. Panašių sąlygų reiktų ir sodinukams, skiepytiems į žagarvyšnes ir tręšnes. Sodinukai skiepyti į rūgščiosios (paprastosios) vyšnios poskiepius kiek mažiau reiklūs dirvožemiui.

Atstumai tarp medelių turėtų būti apie 2 - 3 metrai, priklausomai nuo vyšnių augumo. Atstumai tarp eilių - apie 4 metrai.

Gerai įdirbtoje, derlingoje ir purioje žemėje užteks duobės vien tik šaknims įdėti. Neparuoštoje žemėje kasama 60-80 cm skersmens ir 60- 80 cm gylio duobė. Laidžiuose gruntuose galima dugne daryti ekraną iš molio ar molingos žemės. Verta iškasti kiek gilesnę duobę ir į jos apačią supilti derlingesnio viršutinio sluoksnio žemę bei velėną. Iš anksto reikia pasiruošti grunto duobei užpildyti. Jį geriausia ruošti iš komposto, daržo žemės, neutralių durpių. Galima praturtinti kalio ir fosforo trąšomis, pakalkinti arba pridėti dolomito miltų ir medžio pelenų.

Supylus žemių mišinį į paruoštą duobę, padaroma duobelė šaknims. Medžio kaklelis (skiepo vieta) turėtų būti sulig žemės paviršiumi arba kiek žemiau jo. Vyšnios šaknys atsargiai ištiesinamos, ant jų pilamas žemių mišinys. Uždengus šaknis žemė lengvai pamindoma nepažeidžiant šaknų.

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Po mėnesio medelis patręšiamas azoto trąšomis.

Vyšnios sodinukui iškasama 80-90 cm skersmens ir apie 60-80 cm gylio duobė.

Vyšnios medelio šaknies kaklelis turi būti sulig žemės paviršiumi arba giliau šiek tiek giliau.

Kada sodinti vyšnias? Dauguma sodininkų sako, kad tinkamiausiais laikas yra pavasarį. Iki žiemos susiformuoja šaknys, sustiprėja pats sodinukas. Sodinant medelį atviromis šaknimis, turi būti  išėjęs pašalas, o žemė kiek sušilusi, bet nepraradusi drėgmės. Vyšnių sodinimui tinkamiausia yra kovo pabaiga - balandžio mėnuo. Rudenį pasodintiems medeliams verta papildomai apdengti šaknų zoną. Geriau peržiemos apdengus sodinuką. Juolab, kad jaunas šakeles mėgsta stirnos, minkštą žievę bando graužti kiškiai.

Vyšnių dauginimas

Geriausiai veislės savybes išlaiko skiepytos vyšnios. Bet skiepai vyšnioms gana sunkiai prigyja. Literatūroje nurodoma, kad skiepai ruošiami nukritus medžių lapams ir laikomi drėgnoje bei vėsioje patalpoje. Skiepijimui ruošiamas įskiepis turi būti apie 5-10 cm ilgio su 3-5 pumpurais. Skiepijama sudūrimo būdu, kišant po žieve ir skeliant.
Etnografinės žagarvyšnės ir panašios veislės dauginamos auginiais. Naujiems vyšnių sodinukams naudojamos motinio augalo atžalos išlendančios kelis metrus.

Vyšnių genėjimas

Pagrindiniai vyšnių žiediniai pumpurai formuojasi ant jaunų šakučių. Susiformavusios vaisinės šakutės dera keletą metų, vėliau sunyksta. Pastovus vyšnių genėjimas leidžia gauti pastovų derlių nedidinat medžio apimties. Vaisiams formuoti kasmet, kovo balandžio mėnesiais, atnaujinamos pagrindinės šakos. Kelios šakos patrumpinamos trečdaliu. Jos leis naujas atžalas, iš kurių paliekamos kelios perspektyviausios, nesikryžiuojančios su kitomis šakomis, einančios į vainiko išorę, augančios statmenai ar dideliu polinku. Išgenimos vyšnių šakos einančios į vainiko vidų, besikryžiuojančios su kitomis šakomis, išaugusios smailu kampu nuo pagrindinių šakų.

Po pasodinimo pirmaisiais metais, pavasarį, vyšnios sodinukas patrumpinamas 60-100 cm aukštyje. Toliau leidžiama vystytis 4- 5 pagrindinėms šakoms.

Antraisiais metais negenima arba genimi nauji ūgliai, trukdantys numatytoms pagrindinėms šakoms.

Trečiaisiais metais išgenimos per tankiai suaugusios, mažu kampu augančios ir besikryžiuojančios šakelės.

Tiek pirminio vainiko formavimo, tiek genėjimo metu pažeistas vietas būtina tepti sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams  jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko neišvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo vyšnią nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo augalų žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.

Geriau formuoti žemą, platėjantį medelį. Tokį medelį patogiau uždengti tinklais nuo paukščių.

Vyšnių veislės

Vyšnių veislės grupuojamos pagal uogų sunokimo laiką. Turint keletą vyšnių krūmų galima užtikrinti nepertraukiamą šviežių vyšnių derlių nuo liepos vidurio iki rugpjūčio antros pusės. Renkantis vyšnias, reikėtų atkriepti dėmesį į veislės atsparumą grybinėms ligoms, ypač moniliozei ir kokomikozei, atsparumą šalčiui bei vaisių kokybines charakteristikas.

Ankstyvosios vyšnių veislės

Žinomiausia Lietuvoje yra etnografinė Žagarvyšnių vyšnių veislė, kilusi nuo Žagarės. Jų yra keletas atmainų, kurios skiriasi derėjimo laiku, vaismedžio forma ir derlingumu. Uogų spalva - tamsiai raudona, jos vidutinio dydžio (2,5- 3 g). Lengvai atsiskiria kauliukas ir vaiskotis. Tai derlinga ir nelepi savidulkė vyšnia, vidutinio augumo, svyrančiomis šakomis. Atspari šalčiams, neatspari kokomikozei.

Savidulkė vyšnių veislė 'Vytėnų žvaigždė' prinoksta liepos mėnesio pirmoje pusėje, uogos prisirpsta vienu metu. Uogos tamsiai raudonos, minkštimas raudonas, sultingos, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Vaismedžiai silpno augumo, vainikas apvalus, šakos svyrančios. Pradeda derėti trečiaisiais metais.

Vidutinio ankstyvumo vyšnių veislės

'Malinovka' - iš Rusijos kilusi,  dalinai savidulkė vyšnių veislė. Dera liepos viduryje. Uogos šiek tiek elipsiškos, tamsiai raudonos, 4-4,5 g svorio, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Pasižymi gausia lapija, tai sumažina paukščių daromą žalą. Ištverminga žiemą, ligoms vidutiniškai atspari.

'Notė' - lietuviška savidulkė veislė, dera liepos viduryje. Uogos stambios (4-4,5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės, aromatingos. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Vidutinio augumo, derlinga, pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Šalčiui atspari, moniliozei taip pat, atsparumas kokomikozei vidutinis.

'Turgenevka' - dalinai savidulkė rusų selekcininkų suskurta veislė. Gali būti apdulkinta tręšnių žiedadulkėmis. Viena iš geriausiai vertinamų. Vaisiai prinoksta liepos viduryje, vienu metu. Uogos didelės (4-5 g), tamsiai raudonos. Kauliukas atsiskirai lengvai. Atspari šalčiams, kokomikozei veislė atspari vidutiniškai.

'Keleris daniška' - seniai Lietuvoje auginama savidulkė veislė. Prinoksta liepos viduryje. Uogos didelės (4- 4,5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsikiria lengvai. Reikli vietai ir dirvai, vidutiniškai atspari šalčiams, mažai atspari kokomikozei ir moniliozei.

Savidulkė Rusijos selekcininkų sukurta veislė 'Molodežnaja'. Uogos didelės (4- 5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Kauliukas atsiskiria lengvai. Sunoksta liepos antroje pusėje. Šalčiams, komikozei atspari.

'Žukovskaja' - kryžmadulkė Rusijoje išvesta vyšnių veislė. Vyšnios prinoksta liepos antroje pusėje. Uogos didelės (3,5- 4 g), tamsiai raudonos. Kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vidutinio augumo, dera vidutiniškai, pradeda derėti 3- 4 augimo metais. Šalčiui atspari, grybinėms ligoms -vidutiniškai atspari.

Vėlyvosios vyšnių veislės

Savidulkė 'Šatenmorelė' ('Lutonė')  manoma, kilusi iš Prancūzijos, Lietuvoje auginama seniai. Prinoksta liepos pabaigoje. Uogos didelės (4- 4,5 g), kiek rūgštokos. Vidutiniškai atspari šalčiams, mažai atspari kokomikozei.

'Vietinė rūgščioji'

 

Vyšnių ligos

Daugiausia žalos vyšnioms pridaro grybinės ligos kokomikozė ir moniliozė. Pagrindinis jų simptomas - apdžiūvę šakelių galiukai, staigiai nudžiūstatantys ir parudavę lapai. Profilaktinės priemonės yra teisingas tręšimas ir genėjimas.

Purškimui naudojami vario preparatai, purškimas pradedamas pavasarį, formuojantis žiedpumpuriams. Vėliau purškiama po žydėjimo ir po derliaus nuėmimo. Pastebėjus kokomikozės požymius, purškimai gali būti sutankinami.

 

Liga	Požymiai	Priežastys	Pasekmės
Moniliozė	Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį. Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų. Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių. Žaizdos šakų žievėje, lipų varvėjimas	Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu. Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos. Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos. Įvairūs vabzdžiai.	Vyšnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija. Vaisių kritimas. Šakelių džiūvimas
Vyšnių šratligė	Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose. Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas. Pumpurų pajuodavimas. Raudonos dėmės ir žaizdos ant vaisių.	Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu. Laiku nedezinfekuotos ūglių žaizdos ir nepašalintos sudžiūvusios šakos.	Sugadinti vyšnių vaisiai. Šakų sudžiūvimas. Mažesnis derlius
Sidabraligė	Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų. Susirietę lapai. Šakų džiūvimas. Kamieno žievės susiraukšlėjimas, grybeliai ant žievės.	Labai sausas oras, laistymo stoka. Boro stoka. Azoto perteklius. Genėjimo ir skiepijimo klaidos. Voratinklinė erkutė.	Nesiformuoja užuomazgos. Visos vyšnios išsekimas.
Rudasis puvinys	Rudos puvimo dėmės ant vaisių. Viso vaisiaus parudavimas su balsvomis apnašomis.	Drėgni orai. Žaizdos vaisiuose. Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais. Laiku nesunaikintos vaisių mumijos, kuriose žiemoja sukėlėjas.	Vaisių puvimas, mumifikacija. Vaisių kritimas.
Vyšnių kokomikozė	Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų. Pageltonavę lapai.	Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė. Laiku nepanaudoti fungicidai	Lapų kritimas. Nederėjimas. Mažėja atsparumas šalčiui. Vaisių džiūvimas.

Norint užkirsti kelią šratligei vystytis, reikia imtis atsargumo priemonių. Būtina išpjaustyti ir sunaikinti džiūstančias šakas, soduose ir aplink juos nepalikti laukinių kaulavaisinių.  Nupjautas vietas aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais -  Altozan B/Zn, Alsupre S, Copfort, Mimox Zn

 

Vyšnių kenkėjai

Kenkėjas	Priežastys	Žala
Vyšniniai amarai	Sausi šilti orai vegetacijos metu. Labai jaunas sodas. Piktžolės kaimynystėje. Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas. Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis. Mažesnis ir nekokybikas derlius
Gleivėtasis vyšninis pjūklelis	Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos). Drėgni ir šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Apgraužti lapai. Visos vyšnios išsekimas. Ūglių augimo sumažėjimas. Apgraužtos vaisių užuomazgos. Mažesnis derlius
Grambuolis	Lauku neperkasta sodo dirva. Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai. Laiku nepanaudoti preparatai.	Vyšnios vaismedžio šaknų pažeidimas. Viso vaismedžio sudžiūvimas.
Vyšninė muselė	Šilti orai. Laiku nepanaudoti insekticidai.	Išgraužtas vyšnių vaisių minkštimas. Vaisių puvimas ir kritimas.
Paukščiai	Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės. Vabzdžių gausa vaismedyje.	Sulestos vyšnios. Dalies derliaus praradimas.

Vyšninės muselės pritraukimui, sugavimui ir gausumo nustatymui verta naudoti gaudyklę Magnet Yellow (kurios geltona  spalva ypač vilioja kenkėjus) su feromonu vyšniniai musei.  Ypatingai aktualu tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms.

 

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais  Matrinal B, Matrifruit, Drekkar

Prieš vaismedžių žydėjimą sodo purškimui ypač tinka Matrinal B. Po žydėjimo - Matrigruit, kurio sudėtyje esanti amino rūgštis - lizinas transformuojasi natūralų gynybinį augalo junginį - alkaloidą.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis, augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Natūraliu būdu augalų kenkėjus padės išnaikinti naudingieji vabzdžiai. Juos į sodą pritrauksite naudodami MagiPal vabzdžių vilioklį „Medžio auskariukai". Tyrimais nustatyta, kad naudojant MagiPal naudingieji vabzdžiai kenkėjų skaičių sumažina net 40-80%.

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą NeemAzal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

 

Daugiau apie priemones nuo vyšnių ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

 

Vyšnių tręšimas

Trąšos beriamos apie 50-čia procentų didesniame nei lajos skersmuo plote.

Pirmaisiais metais tręšiama tik azoto trąšomis. Skaičiuojama apie 15- 30 g azoto medeliui. Trąšos išberiamos apie 1,5 kv. metro plote. Antraisiais metais dozė ir tręšiamas plotas dvigubėja. Galima azoto kiekį tirti laboratorijoje, lapuose jo turėtų būti apie 2,3- 2,8 procento. Kad azoto pakanka, rodo tamsi lapų spalva. Medžiamas silpnai augant, jei lapai šviesiai žali, azotu galima tręšti per kelis kartus, taip vyšnios geriau įsisavins trąšas.

Kalio trąšomis tręšiama rudenį, po vegetacijos, kad sustiprėtų pumpurai. Optimalus kalio kiekis lapuose 1,2-1,8 procento.

Magnio trūkumą rodo vasaros antroje pusėje ant lapų, prie gyslų atsiradusios geltonos dėmės. Optimalus magnio kiekis 0,26-0,4 procento. Kaliu ir magniu aprūpins tręšimas kalio magnezija.

Taip pat rudenį dar tręšiama forsforo trąšomis.

Rudenį galima patręšti kompleksinėmis NKP trąšomis, kuriose labai nedaug azoto.

Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, tokioms kaip šalnos ir sausra, ar po kenkėjų antplūdžio, po pesticidų ar mechaninių pažeidimų augalus galima gaivinti papildomai maitinant amino rūgščių ir mikroelementų preparatu Terra Sorb Foliar. Sudėtyje esančios L-a - amonorūgštys skatina šaknų ir smulkių šakelių augimą, skatina greitesnį vaisių susidarymą, cukraus susidarymo procesus, stabdo vytimą ir senėjimą. Nuo sausros gelbėja skatindamos žiotelių užsidarymą.

Augimo sutrikimai gali būti sumažinami ar pašalinami naudojant mikroelementų purškimą per lapus. Tai greičiausias kelias augalui įsisavinti trūkstamus mikroelementus. Atsiradus ant augalo tam tikriems kalcio, magnio, geležies, boro, mangano ar cinko trūkumo požymiams, purškiamas mikroelementų preparatas Microdoctor papildys augalo mitybą. Kadangi priemonė prisotinta prolinu, ji taip pat padės augalui atsigauti po karščio ir šalčio, kenkėjų ir ligų pažeidimų, pesticidų poveikio.

 

Vyšnių naudingosios savybės

Vyšnios Lietuvoje sugeba sukaupti apie  7-10 proc. cukraus, fruktozės ir gliukozės - apie 11 proc., organinių rūgščių - 1,3 proc., lastelienos - 0,5 proc.

Mineralinės medžiagų 100 g vyšnių uogų minkštimoyra : kalio - 250 mg, fosforo - 30 mg, kalcio - 40 mg, natrio - 20 mg, geležies - 1,4 mg.

Vyšnių uogose gausu įvairių B, C, PP grupių vitaminų.

Vyšnios turi stiprių antioksidacinių savybių. Didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina padidintą kraujospūdį ir stiprina kraujagysles. Yra puiki profilaktinė priemonė nuo infarkto, insulto, trombozių, aterosklerozės ir stenokardijos. Uogas verta valgyti gydantis artritą ir podagrą, jos mažina šlapimo rūgšties kiekį organizme ir padeda sąnariams. Turi silpnų vidurius lengvinančių savybių, valo žarnyną. Mažina diskomforto jausmą menopauzės metu. Naudingos sergantiems diabetu. Nėščiosioms naudingos vyšniose esančios folio rūgštys. Nepatartina vyšnių valagyti esant padidintam skrandžio rūgštingumui ar opoms, diarėjai. Kauliukų sėklos yra nuodingos. Tai dietinis produktas, kurio kaloringumas nuo 50 iki 100 kcal 100 g.

Vyšnių uogų kaukės naudojamos odą atgaivinančioms procedūroms atlikti.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.