Gyvatvorės aukštis, tankis, dekoratyvumas, priežiūros poreikis - kriterijai, pagal kuriuos reiktų rinktis gyvatvorės augalus. Gyvatvorės sodinimas.

Planuojant sodinti gyvatvorę, reiktų atsakyti į keletą pagrindinių klausimų.

Gyvatvorės funkcijos, aukštis, dekoratyvumas

Atsakius į šiuos klausimus augalų asortimentas susiaurės ir bus lengviau rinktis.

• Kokiam tikslui reikalinga gyvatvorė? Atskirti sklypą nuo gatvės? Daržą nuo kiemo?
• Ar gyvatvorė turi būti aklina ir nepermatoma? Ar reikalinga dekoratyvi, vasarą žydinti gyvatvorė?
• Koks turi būti gyvatvorės aukštis?
• Laisvai auganti ar karpoma?
• Kam teikiate pirmenybę - spygliuočiams ar lapuočiams? Visžaliems augalams ar metantiems lapus?
• Kur gyvatvorė bus sodinama - šiaurinėje ar pietinėje pusėje? Koks dirvožemis?

Nors paprastai gyvatvorė atlieka kelias funkcijas, visgi reiktų apsispręsti, kam teikiate pirmenybę, kokią pagrindinę funkciją ji turi atlikti - skiriamoji-apsauginė, dengiančioji ar dekoratyvinė.

Universalių augalų nėra daug, tad norint, kad gyvatvorė būtų maksimaliai funkcionali, reiktų rinktis pagal svarbiausią tikslą. Pavyzdžiui, jei reikalinga apsauginė funkcija, galima sodinti gyvatvorę iš gudobelių. Gudobelių šakelės turi spygliukus, pro kuriuos neprasibraus ne tik žmonės, bet ir šunys ar katės. Plačiau apie gudobelių rūšis, tinkančias gyvatvorei, skaitykite „Aklina gyvatvorė iš gudobelių".

Antra, reiktų rinktis ne egzotiškus, svetimžemius augalus, o nuo seno auginamus Lietuvoje. Bent būste tikri, kad jie yra adaptavęsi ir prigis. Galima bandyti auginti ir lepesnius augalus, nes bet kurios gyvatvorės dekoratyvumas labai daug priklauso nuo priežiūros.

Pagal aukštį gyvatvorės gali būti:

• Žemos, bordiūrinės - nuo 0,5 m iki 0,7 m aukščio. Tinka įvairių augalų žemaūgės formos ir veislės: krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa), lanksva (Spiraea), meškytė (Symphoricarpos), rožės, raugerškiai, buksmedžiai, dekoratyvių veislių jonažolės (Hypericaceae), rododendrai (Rhododendron), žemaūgių eglių (Picea), kadagių, tujų (Thuja) veislės, kalninės pušys.
• Vidutinio aukščio - nuo 0,7 m iki 1,5 metro. Tiktų kauleniai (Cotoneaster), lanksvos, leukojos (Leucojum), rododendrai, raugerškiai, ligustrai (Ligustrum), kalninis serbentas (Ribes alpinum).
• Aukštos - nuo 1,5 m iki 3 metrų. Tinka alyvos (Syringa), lazdynai (Corylus), trakinis klevas (Acer campestre), skroblas (Carpinus), totorinis sausmedis (Lonicera tatarica), paprastasis ir sodinis putinai (Viburnum), kalninė pušis (Pinus montana), kukmedžiai (Taxus).
• Gyvatvorės - sienos. Nuo 3 iki 5 ir daugiau metrų. Tokios gyvatvorės sodinamos iš lapuočių ar spygliuočių medžių, norint aklinai atskirti sklypą nuo kelio. Labai aukštai medžių sienai tinka maumedis, eglė, pušis, daugelis lapuočių, bet žiemą jie nesudarys aklinos sienos.

Pagal formavimą ir žiemojimą gyvatvores galima suskirstyti į:

• Laisvai augančias visžales;
• Laisvai augančias ir metančias lapus;
• Karpomas visžales;
• Karpomas metančias lapus;

Tad planuojant sodinti gyvatvorę reiktų žinoti, ar reikalinga laisvai auganti gyvatvorė ar formuojama, karpoma? Nors karpyti galima tiek lapuočius, tiek spygliuočius, visgi lapuočius tenka kirpti dažniau, jie paprastai užima daugiau vietos, spygliuočiai auga kompaktiškiau. Taip pat reiktų nepamiršti, kad yra gražiai ir ilgai žydinčių lapuočių krūmų, bet rudenį jie meta lapus ir tenka juos grėbti. Reiktų atsižvelgti į dirvožemio tipą, bet geriau nekopijuoti kaimyno gyvatvorės augalų. Augalų yra tiek daug, kad panagrinėjus ko reikia, galima susikurti originalią gyvą tvorą.

Nekarpomos gyvatvorės

Laisvai augančios, tai yra neformuojamos, nekarpomos gyvatvorės, priklausomai nuo augalų kerojimosi, sodinamos viena arba dviem eilėmis. Dažniausiai stengiamasi parinkti gražiai žydinčius, puošniais, spalvingais lapais ar vaisiais medžius bei krūmus: tai lanksvos, krūminės sidabražolės, krūminės raganės (Clematis), veigėlės (Weigela), kurių nereikia genėti. Jos kerpamos tik tiek, kad būtų maždaug vienodo aukščio. Pašalinamos atskiros per daug į viršų ar šonus išsišovusios šakos, ūgliai. Galima kaip gyvatvorę sodinti ir gražiai žydinčius daugiamečius žolinius augalus. Svarbu, kad jie būtų ilgaamžiai. Vienas tokių - paprastasis arunkas, užaugantis iki 1,5-1,8 m aukščio. Augalas smarkiai išsiplečia - iki 1,5 m, ir jam reikia daug vietos, bet atsidėkoja dekoratyvumu.

Vienas iš nekarpomos žydinčios gyvatvorės variantų - paprastasis arunkas. Augalai auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, suželia tankiai, yra ilgaamžiai ir dekoratyvūs.

Laisvai augančioms aukštoms gyvatvorėms iš lapuočių galima sodinti šeivamedžius (Sambucus), svyruoklius beržus (Betula pendula), paprastąjį buką (Fagus sylvatica), gudobeles, paprastąjį skroblą (Carpinus betulus), šermukšnius (Sorbus), putiną, klevą (Acer), paprastąjį riešutą (Corylus avellana), alksnius (Alnus), rožes, gluosnius (Salix), darželinį pupmedį (Laburnum anagyroides).

Laisvai augančios gyvatvorės gali būti sodinamos iš vienos rūšies arba daugelio rūšių tarpusavyje derančių augalų. Iš kelių rūšių augalų sudaryta gyvatvorė vadinama kompozicinio tipo laisvąja gyvatvore. Joje žydintys augalai suderinami pagal aukštį, faktūrą, žydėjimo spalvas, laiką ir trukmę. Taip pat atskiri augalai formuojami pagal poreikį, kad gerai vystytųsi, nestelbtų vienas kito ir tvarkingai atrodytų.

Gyvatvorė gali būti ne tik skirianti, bet ir kvepianti. Tokią galima sukurti iš įvairių rūšių putino, alyvų, jazminų (Philadelphus), rožių. Prie laisvai augančių gyvatvorių priskiriamos ir žaliosios sienos, kurių paskirtis ne vien puošti želdynus, bet ir apsaugoti nuo dulkių, triukšmo, vėjų.

Karpomos gyvatvorės

Formuojamoms gyvatvorėms reikia mažiau vietos, labai puošniai atrodo karpomi lapuočiai: paprastasis bukas, skroblas, trakinis ir ginalinis klevas, įvairių rūšių lauramedžiai (Laurus).

Labai tanki ir puošni gyvatvorė bus iš visžalių augalų rūšių: tai tujos, kukmedžiai, pušys ir kt.

Visžalių augalų pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis. Vidutinio aukščio, žemai ir bordiūrinei gyvatvorei galima rinktis visžalius lapuočius krūmus: viržius (Calluna), buksmedžius, bereinučius (Pieris), rododendrus (Rhododendrom), mahonijas (Mahonia). Tačiau jie labai reiklūs dirvožemiui ir jautroki šalčiui, todėl tik gerai prižiūrimi bus vešlūs.

Žydinti gyvatvorė

Tokiai gyvatvorei galima rasti nemažai puošniai žydinčių krūmų. Sodinant reiktų atsižvelgti į žydėjimo ir karpymo laiką: augalai, kurie žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių - alyvos, forsitijos (Forsythia), sausmedžiai, veigėlės, raugerškiai, formuojami iškart po žydėjimo, o gyvatvorės, kurių augalai žiedinius pumpurus krauna ant šiųmečių ūglių (jazminai, pūsleniai (Physocarpus), erškėčiai, hortenzijos (Hydrangea), formuojamos anksti pavasarį. Visžalėms laisvai augančioms gyvatvorėms karpymo laikas didesnės reikšmės neturi.

Yra įvairių veislių hortenzijų, kurios tinka ilgai žydinčiai gyvatvorei.

Gyvatvorės sodinimas

Jeigu reikalinga siauresnė gyvatvorė, augalai sodinami viena eile, platesnei gyvatvorei - dviem eilėmis šachmatine tvarka. Visžalius spygliuočius geriau sodinti viena eile. Jei sodinama vakarinių tujų karpoma gyvatvorė, reiktų žinoti, kad ilgainiui medeliai sutankėja ir palaikyti norimo aukščio ir pločio gyvos tvoros formą nebus sudėtinga. Tačiau svarbiausia neprisodinti per tankiai, nes iš pradžių sunku įsivaizduoti, kaip atrodys suaugę medeliai. Per tankiai susodinti lapų nemetantys ir visžaliai gali nuplikti, pradėti sirgti. Koloninės tujos ir kadagiai suauga ir sutankėja nekarpomi. Tujas, priklausomai nuo sodinukų aukščio, geriausia sodinti 40-70 cm atstumais.

Norint sukurti tankią sieną iš žemų, taisyklingai karpomų augalų, žemaūgiai krūmai sodinami maždaug kas 20-25 cm, vienam gyvatvorės ilgio metrui reikės 5 sodinukų,

Jei gyvatvorė dviejų ar trijų eilių - sodinukų reikės daugiau. Tarp eilių paliekamas apie 20-30 cm atstumas. Laisvos gyvatvorės gali būti ir retesnės, 2-3 augalai vienam gyvatvorės ilgio metrui.

Vidutinio aukščio gyvatvorėms sodinami aukštesni augalai, tai ir atstumai didesni - apie 25-30 cm taisyklingose vienos eilės gyvatvorėse, 30-40 cm - taisyklingose dvieilėse, apie 40-60 cm - laisvose vienaeilėse, 60-100 cm - laisvose dvieilėse. Tarp eilių taisyklingose gyvatvorėse paliekamas 30- 40 cm atstumas, laisvose - 50-80 cm.

Aukštoms gyvatvorėms augalai sodinami dar rečiau - taisyklingose vienaeilėse gyvatvorėse tarp sodinukų paliekamas 40-60 cm atstumas, taisyklingose dvieilėse - 50-80 cm tarp augalų ir 40-60 cm tarp eilių, laisvose vienaeilėse gyvatvorėse - 60-100 cm, dvieilėse - 80-140 cm tarp augalų ir 60-100 cm tarp eilių. Kai kuriuos augalus galima sodinti dar rečiau, maždaug kas 1 m. Pasirinkus gyvatvorės augalus reikia tiksliai sužinoti jų maksimalų aukštį ir plotį ir nuspręsti, kokiais atstumais juos sodinti.

Gyvatvorės sodinimo laikas

Daugelį medžių ir krūmų galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Laikoma, kad pavasaris yra tinkamesnis metas sodinti daugumai augalų, ypač tokių, kurie jautresni šalčiui, nes iki žiemos spėja įsišaknyti ir sutvirtėti. Vasaržaliai augalai sodinami pavasarį iki pumpurų sprogimo arba jiems sprogstant (kovo pabaigoje - balandžio mėnesį), taip pat rudenį, lapams pageltus ir pradėjus kristi.

Visžaliai spygliuočiai ir lapuočiai augalai nemėgsta šaltos dirvos, taigi tinkamiausias jų sodinimo laikas - nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, jei pavasaris vėlyvas - iki gegužės pabaigos. Rudenį šie augalai sodinami rugpjūčio, rugsėjo mėnesį.

Vazonėliuose išaugintus sodinukus į dirvą galima sodinti nuo pavasario iki rudens, nes jų šaknų sistema pažeidžiama minimaliai.

Gyvatvorei numatytoje vietoje kuoliukais ir virvutėmis pažymima linija ir kasamos duobės arba griovys. Jo gylis ir plotis priklauso nuo pasirinktų augalų. Medžiams duobė ar griovys turėtų būti apie 70 cm gylio ir pločio, krūmams, priklausomai nuo rūšies ir dydžio - apie 40-60 cm, o plotis priklauso nuo eilučių kiekio. Jei gyvatvorė bus dviejų eilių, antrai ir trečiai eilei pridedama po 20-40 cm pločio. Pasodinus augalus, žemė rūpestingai suminama. Iš likusios žemės suformuojami nedideli pylimėliai, neleidžiantys nubėgti laistymo vandeniui.

ASA.LT informacija ir nuotraukos