Puošdami aplinką akmenimis kažkodėl labai dažnai prarandame saiką ir persistengiame. Nors neįmanoma surašyti taisyklių, kaip sukomponuoti akmenis, bet keletas minčių ir pavyzdžių turėtų padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Akmenys sodybos aplinkoje - įdomus ir išskirtinis akcentas, tačiau akmenų kompozicijos  reikalauja ypatingo gamtos pojūčio, saiko ir nuoseklumo. Neįmanoma surašyti taisyklių, kaip parinkti akmenis ir juos sukomponuoti. Tai tik keletas minčių, kurios bus naudingos kuriant akmenų ir augalų derinius.

Erdvesnių ir nelabai erdvių sklypų šeimininkai mėgsta namų aplinkoje įkurdinti akmenis - stiprybės, tvirtumo, amžinybės simbolį. Renkantis akmenis ir vietą jiems svarbu, kad toje vietoje jie būtų natūraliai savi, tarsi  išaugę iš žemės ir tūnantys joje šimtmečius, taip pat svarbu, kad jie derėtų su greta augančiais augalais. Augalai ir akmenys papildo vieni kitus ir kuria harmoningą bei gyvą aplinką. Ne veltui japonų sodų tradicijose tiek daug dėmesio skiriama akmenims. Tačiau ir augalai ten kitokie. Todėl prieš įkurdindami akmenis savo aplinkoje, pirmiausia pagalvokime - ar natūralioje gamtoje jie galėtų atsirasti toje vietoje? Nes dirbtinumas tik parodys, kad šeimininkams svetimas gamtos jausmas arba dar blogiau - kad jie susirgo „akmenlige".

„Japoniški, olandiški ar kitų šalių sodai yra nuostabūs, tačiau neretai, kurdami savo namų aplinką lietuviai visai be reikalo beatodairiškai juos kopijuoja, be jokios interpretacijos ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, Nyderlanduose suformuotos skroblų gyvatvorės, ir apskritai formuotos gyvatvorės, yra tradicinis jų kraštovaizdžio elementas. Šiuolaikiniame aplinkos dizaine jos plačiai naudojamos kaip priemonė sukurti kontrastą tarp laisvai išsidėsčiusių augalų ir tvarkinga linija augančios gyvatvorės. Bet nebūtina jų aklai perkelti pas mus. Tą patį kontrastą mes galime sukurti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, akmenimis", - teigia natūralios gamtos sodų kūrėja, kraštovaizdžio specialistė Sandra Kanapeckaitė.

Kraštovaizio specialistė sako, jog lietuviškose sklypų tvarkymo tradicijose pastebėjusi  nuolatinį kitų šalių kultūroms būdingų kraštovaizdžio architektūros projektavimo principų taikymą, tuo pačiu tai sąlygoja nenatūralumą bei būtinybę sodo priežiūrai skirti itin daug laiko.

Akmenų  komponavimo principai

Akmenys naudojami pasitelkiant įvairias jų išraiškos priemones: formas, mastelį, proporcijas, vientisumą ir įvairovę, pusiausvyrą, simetriją ir asimetriją, šviesą ir šešėlius, spalvas, faktūras, ritmą, akcentus ir kt. Akmenys - kraštovaizdžio dalis, juos komponuojant galioja tie patys dėsniai kaip ir kuriant želdynus. Kaip ir želdynų kompozicijos, akmenų išdėstymas ar panaudojimas turi turėti kompozicinę idėją. Idėja realizuojama per kraštovaizdžio projektą, kuriame augalai ir akmenys turi sudaryti harmoningą visumą. Savaime suprantama, projekto gali ir nebūti, bet apie tai, kur ir su kuo derės akmenys, pagalvoti būtina. Šiuo atveju nekalbame vien apie alpinariumą, kuris yra dalis visos aplinkos. Turime omenyje platesnį akmenų naudojimą aplinkoje.

Kraštovaizdžio specialistė Lina Puodžiūtė - Ragauskienė sako, kad akmenų kompozicijos tinka praktiškai bet kuriame didesniame sklype, tačiau  geriausiai jos atrodo, kai:

• Sklypo reljefas nelygus;
• Sklype yra natūralių kalvelių ar šlaitų;
• Parinktų akmenų išvaizda dera prie pastatų;

Jos nuomone, geriau atsisakyti akmenų kompozicijų, jeigu jos neatitinka sklypo dydžio, neproporcingai jame atrodo. Mažos kelių akmenų kompozicijos bus dirbtinės, pavyzdžiui, 10 arų sklype. Tuomet geriau išvis jų atsisakyti. Taip pat keistai atrodys apvaliais rieduliais apdėtas gėlynas prie modernaus namo fasado. Nors, viskas priklauso nuo situacijos - gal tiks vienas ar du akmenys, tokiu atveju jie turėtų būti šiek tiek įleisti į žemę, kad  atrodytų natūraliai atsiradę.

Įdėta daug darbo, bet rezultatas nedžiuginantis - dirbtina, nenatūralu, nors akmenys galbūt turi praktinę šlaitų sutvirtinimo funkciją.

Profesionalai pataria sklype namaišyti skaldytų akmenų ir riedulių, geriau jei naudojami vienodo apdirbimo akmenys.

Akmenys tinka ir  juos galima naudoti:

• Alpinariumuose;
• Gabionuose;
• Akmenų sode, kai akmenys ir jų grupės komponuojamos vietoje skulptūrų;
• Japoniškame sode;
• Krioklių, baseinų aplinkoje, atraminių sienučių, takų formavimui ir t. t.;

Prieš pasirenkant, kiek ir kokių akmenų bus sklype, reikia įsivertinti jau esamą sklypo stilistiką arba pagalvoti, ką norime sukurti, kaip atrodys visuma.

Greta lygaus trinkelių paviršiaus harmoningai dera skaldyti akmenys.

Akmenys beveik visada derės aplinkoje, jei jie sklypę buvo iki jį užstatant ir paliekami savo vietoje, netiks nebent prie modernaus stiliaus pastato. Daugeliu atvejų racionalu nelygiame sklype panaudoti esamus ar atsivežtus akmenis atraminių sienelių statybai, terasų formavimui. Bet ir šiuo atveju reikia atsižvelgti į bendrą stilistiką.

Prie modernių pastatų labiau dera gabionai - į vielinį tinklą sukrauti akmenys. Įrengiant gabioną reiktų žinoti, kad nerūdijančio plieno vielos tinklas turi būti geros kokybės, atsparus korozijai, viela turėtų būti reikiamo storio (ne mažiau kaip 6 mm skersmens) ir stiprumo. Verta užsisakyti gamyklinį gabioną, nes mėgėjiškai suvirinta viela gali tik gadinti vaizdą. Gabionams tinka vienodo dydžio akmenys, jie gali būti skaldyti.

Atraminės sienelės suformuotos iš gabionų. Kad atlaikytų grunto spaudimo jėgą, gabionai turi būti įgilinti.

Iš gabionų, užpildžius juose tarpus tarp akmenų žemėmis ir pasodinus nelepių, sausrai atsparių žemaūgių augalų, galima sukurti ne tik praktišką užtvarą, bet ir dekoratyvų sodo ar sodybos elementą. Tiesa, pirmaisiais metais gali tekti gerokai paplušėti, kad vanduo neišplautų žemių per gabiono šonus.

„Horticom" parduotuvėse galima rasti gabionų, kurie gali būti panaudojami kaip akmeninis vazonas.

Itin išraiškingu sklypo elementu yra akmeniniai laiptai,  jungiantys skirtingo aukščio terasas. Laiptams tinka maždaug vienodo dydžio akmenys, turintys bent vieną plokščią paviršių, kuris neturėtų būti slidus.

Atraminė sienutė ir laipteliai iš riedulių.

Lina Puodžiūtė - Ragauskienė, kraštovaizdžio architektė ir „Sodo fėja" įkūrėja mano, jog vienoje kompozicijoje, taip pat ir laiptų įrengime, netinka maišyti skirtingos prigimties akmenų, skaldytų su neskaldytais. Skaldą ar žvyrą irgi reikia derinti prie akmenų: jei akmenys yra skaldyti, tai ir skalda turėtų būti smulkiai skaldyta.

Laiptai ir jų įrėminimas iš natūralių riedulių, atraminė sienutė - iš skaldytų skalūnų. Kol kas ne itin tarpusavyje derantys elementai, bet apželdinus vaizdas turėtų keistis.

Dekoratyviniai sodo akmenėliai, skalda - ne tik estetiškas, bet ir praktiškas kiemo puošybos elementas. Jie praverčia formuojant kiemo takelius, puošiant vandens telkinius, gėlynus (alpinariumus, klombas). Jais galima išryškinti mažosios architektūros elementus - sukurti originalius ornamentus aplink skulptūras, pavėsines ar lauko židinius. Dekoratyviniai akmenėliai yra ir puikus mulčio pakaitalas. Toks aplinkos tvarkymo elementas puikiai tinka nutolusiose ir sunkiai prieinamose sklypo vietose, pavyzdžiui, kampuose prie gėlynų ar gyvatvorių.

Organiška, su aplinka deranti ir subtili augalų bei dekoratyvinių akmenėlių ornamentika

Po dekoratyvinių akmenėlių sluoksniu rekomenduojama patiesti vandeniui laidžią plėvelę arba specialų skaldos pagrindą iš polipropileno. UAB „Horticom" parduotuvėse rasite ne tik įvairaus dydžio dekoratyvinių akmenėlių, tarp jų ir spalvotų,  bet ir specialių skaldos pagrindo lakštų. Skaldos pagrindo lakštų apačia padengta geotekstile ir praleidžia vandenį, o pagrindas yra tvirtas, ilgalaikis, atlaiko apkrovas, galima kloti intensyviai naudojamose vietose. Taip paruoštas ir papuoštas žemės plotas bus tvarkingas, jame kur kas mažiau dygs piktžolių.

Dekoratyviniai akmenėliai yra ir puikus mulčio pakaitalas, juos rekomenduojama berti ant specialių paklotų. UAB „Horticom" nuotraukos.

Specialistai rekomenduoja kiemą puošti ne daugiau nei trijų atspalvių dekoratyviais akmenėliais, o spalvą rinktis atsižvelgiant į kontekstą - augalus, pastatus, kitas dangas.

Akmenų kompozicija kieme

Aplinkos puošybai skirtus akmenis galima rūšiuoti pagal rūšį, kilmę, dydį, paviršiaus apdorojimą ir kitus kriterijus.

Lietuvoje yra nemažai įmonių, importuojančių įvairius dekoratyvius skalūninių uolienų akmenis iš Kinijos, Rusijos karjerų, jie parduodami statybinių ir sodo prekių parduotuvėse. Jų būna įvairių spalvų, didesnių, mažesnių, skaldytų, gludintų, ne visi pardavėjai netgi žino akmenų rūšį, kartais juos vadinas savais vardais.

Skalūno uolienos gaminiai naudojami pastatų fasadų ir stogų apdailai. Šiam tikslui populiariausios yra pilkos spalvos skalūno plokštelės, jos būna atitinkamai paruoštos - supjautos,  šlifuotos, poliruotos.

Kadangi skalūno yra daug įvairių atmainų ir spalvų, ir netgi margo, aplinkai papuošti dažnai pasirenkamos oranžinio - gelsvo atspalvio skalūno plokštės ar luitai, kurie nėra brangūs, tačiau landšafto specialistai sako, kad jie nėra ilgaamžiai, neatlaiko mūsų klimato drėgmės ir temperatūrų kaitos.  Tačiau toks teiginys turbūt teisingas ne visada - priklauso nuo skalūnų sudėties, karjero ir kitų faktorių. Bet, netgi jei toks skalūnas bus ilgaamžis, verta labai apgalvoti jo spalvą. Turbūt nerasime oranžiniu ar melsvu skalūnu apdailintų fasadų, tokie mūsų kraštovaizdyje atrodytų svetimkūniais, o štai aplinkoje pasitaiko. Dėl savo monumentalumo akmenys visada yra ryškus akcentas, tad jų nenatūralumas labai krinta į akis.

Fragmentas atrodo dirbtinai, tačiau daug kas priklauso nuo visumos konteksto.

Kaip minėjome, kuriant akmenų kompozicijas aplinkoje, labai dažnai persistengiame, „persūdome". Lina Puodžiūtė - Ragauskienė sako, kad nedidelėse kompozicijose (apie 1-3 kv.m ploto) reiktų naudot smulkesnius akmenis - 30-60 cm skersmens. Didelėms kompozicijoms, kurių plotas dešimtys kv. metrų, tiktų 80-200 cm skersmens akmenys.

„Visada įdomiau atrodys keli didesni akmenys nei daug mažų. Akmenų kiekis parenkamas pagal alpinariumo ar gėlyno dydį, todėl vienos taisyklės, kiek vienetų akmenų turi būti, nėra. Dideli alpinariumai gali turėt kelių akmenų grupės atsikartojimus ir kitose sklypo dalyse. Taip sukuriamas vieningesnis viso sklypo vaizdas", - pataria specialistė.

Akmenų derinimas su gėlėmis

Taigi, kuriant akmenų kompozicijas reiktų nepamiršti:

• Stiliaus arba pagrindinės idėjos;
• Išlaikyti proporcijas;
• Tinkamo akmenų dydžio;
• Akmenų įgilinimo;
• Akmenų kompozicijose derinti spalvas;
• Neuždengti akmenų augalais;

Su kokiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais tinka derinti akmenis?

Kuriant alpinariumą beveik visada tinka smulkios svogūninės gėlės - žydrė (Muscari), sniegžydrė (Chionodoxa), snieguolė (Galanthus), žemaūgės tulpės (Tulipa). Taip pat kiliminiai augalai - šilokai (Sedum), ylalapiai flioksai (Phlox subulata L.), vaisginos (Ajuga), vaistučiai (Arabis), glažutės (Cerastium), čiobreliai (Thymus), šliaužiančioji šilingė (Lysimachianumularia).

Šilokai tarp akmenų.

Kad alpinariumas arba akmenų kompozicija būtų dekoratyvi visais metų laikais vienmetes būtina derinti su duagiametėmis - šilokais (Sedum), uolaskėlėmis (Saxifraga), liūtpėdėmis (Leontopodium), glažutėmis (Cerastium), perkūnropėmis (Sempervivum, Jovibarba). Iš puskrūmių ir krūmų prie akmenų tinka žemaūgiai spygliuočiai ir lapuočiai - lėtai augančios kadagių (Juniperus), kalninių pušų (Pinus mugo), puskiparisių (Chamaecyparis), kaulenių (Cotoneaster), raugerškių (Berberis) , lanksvos (Spiraea), ožekšnio (Euonymus) rūšys.

ASA.LT informacija, archyvo nuotraukos