Šiuolaikiniuose gėlininkystės ūkiuose daugiametės gėlės vazonuose ir auginamos, ir parduodamos, todėl jas galima sodinti kone visą sezoną. Prieš renkantis daugiamečius augalus naujam gėlynui ar seno atnaujinimui, verta susipažinti su pačiomis naujausiomis gėlių rūšimis ir veislėmis.

Bendrų taisyklių, kaip įsirengti daugiamečių augalų gėlyną, nėra, visi vadovaujamės savo skoniu ir nuovoka. Tačiau, kad augalai klestėtų, reikia žinoti jų savybes ir poreikius.

Kad sukurtume gražų daugiamečių gėlyną, reikia pagal tam tikras daugiamečių gėlių savybes, tokias kaip aukštis, spalva, žydėjimo laikas, lapų ir žiedų faktūra, poreikis šviesai ir dirvožemiui, pasirinkti augalus. Labai svarbu iš anksto apgalvoti, kiek laiko galėsite skirti gėlyno priežiūrai, kokia jo idėja, ko jums reikia, taip pat atsižvelgti į gėlynui skirtos vietos sąlygas, augalų šviesos poreikį. Gėlyno idėjų gali būti įvairių: pavyzdžiui, natūralistinis gėlynas, varpiniai augalai, augalai dideliais lapais, kontrastingi augalai ir kt. 

Būtinai iš anksto apsispręskite, kokių augalų jums reikia bei susipažinkite su jų ypatumais. Daugelis pamatę prekyvietėje įspūdingą augalą susigundo jį nusipirkti, o paskui pamato, kad neturi jam tinkamos vietos.

Taip pat žinotina, kad daugiametės gėlės gyvena mažiausiai 3-4 metus, tokios vadinamos trumpaamžėmis, didžioji dalis daugiamečių išlieka dekoratyvios 7 ir daugiau  metų. Tačiau daugiamečių augalų gyvenimo trukmė labai skiriasi, atsižvelgiant į dirvožemio sąlygas, apšvietimą, atsparumą ligoms ir konkretų augalą.

Aukštos ir gražiai žydinčios daugiametės

Aukštos daugiametės gėlės traukia akį, jos gėlyne dominuoja, suformuodamos tam tikrą struktūrą, sudaro foną kitiems augalams. Todėl želdyno ar daugiamečių grupės formavimą reikia pradėti būtent nuo aukštaūgių daugiamečių gėlių. Taip pat reiktų apsispręsti, iš kurio kiemo taško dažniausiai ir geriausiai bus matomas gėlynas. Kad augalai neužstotų vieni kitų, labiausiai nuo šio taško nutolę augalai turėtų būti aukščiausi, artėjant prie žiūrėjimo taško jie turėtų būti vis žemesni.

Aukštų daugiamečių gėlių grupei priskiriami augalai, kurie yra apie 1,2 m ar didesnio aukščio. Kiti augalai turėtų žemėti maždaug kas 20 cm.

Aukštos ir dekoratyvios yra knipofijos (Kniphofia), arunkai (Aruncus aethusifolius), ežiuolės (Echinacea), egzotiškai atrodo kanos (Canna), galtonijos (Galtonia), turinčios įspūdingus žiedynus ir didelius dekoratyvius lapus.  Jeigu auginsite kanas (Canna) ir galtonijas (Galtonia), turėkite omenyje, kad jų gumbus rudenį reikia iškasti.  Daugelis neatsispiria neseniai rinkoje pasirodžiusių balsvųjų galtonijų (Galtonia  candicans) veislės 'Moonbeam' grožiui, kuomet ant stiebų išsiskleidžia daug beveik pilnavidurių kvepiančių žiedų. Ypač įspūdingai galtonijos atrodo žalumos, pavyzdžiui, tujų, fone. Kadangi galtonijas reikia iškasti, jas galima auginti ir didelės talpos vazonuose.

Balsvoji galtonija (kairėje) ir naujausia veislė 'Moonbeam' (dešinėje)

Gerai visiems pažįstamas salierinių šeimos paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare), kuris plačiai žinomas kaip prieskoninė daržovė ir vaistinis augalas. Naujausia dekoratyvi jo veislė  'Giant Bronze' tapo daugelio gėlininkų svajone. 'Giant Bronze' pankolis turi plunksniškus, smulkiai karpytus, egzotiško bronzinio atspalvio lapus, suaugusio augalo forma primena išsikerojusį krapų sąžalyną,  tačiau ypatinga lapų spalva ir dekoratyvumas papuoš bet kurį gėlyną.

Paprastasis pankolis 'Giant Bronze' turi plunksniškus bronzos atspalvio lapus, žiedynai skėtiniai.

Ši pankolio veislė, kaip ir paprastasis pankolis, žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais, tačiau dėl plunksniškų lapų augalas dekoratyvus visą vasarą. Mėgsta purią ir trąšią dirvą, šiltą ir saulėtą vietą. Pankolis - šiltų kraštų augalas, todėl žiemai reikia pridengti. Gražiausiai atrodys, jei pankolius susodinsite nedidelėmis grupėmis iš 3-5 augalų.

Įvairiaspalvę ir nuolat žydinčią augalų grupę galima sudaryti iš viendienių (Hemerocallis), kurių gėlinkystės ūkiuose dabar yra įvairių hibridinių veislių. Viendienių stiebų aukštis - apie 1 m,  jos vertingos tuo, kad nuolat per perstojo žydi, o ir lapai gana dekoratyvūs. Viendienių labai daug išvedama JAV, yra galybė jų veislių ir hibridų, žydinčių įvairiausių spalvų žiedais: persiko spalvos, rožiniais, alyviniais, tamsiai raudonais, yra veislių turinčių garbanotus žiedlapių pakraščius. Be to, jos visiškai nelepios, gerai dauginasi dalijant šakniastiebius.

Viendienių ypatybė, ką ir sako šios gėlės pavadinimas - trumpai žydintys atskiri žiedai, kurie krenta žemėn. Tačiau juos uždengia lapai, žiedai suyra, o augalas ir toliau skleidžia vieną žiedą po kito.

Pačios naujausios ir įdomiausios - pilnavidurės viendienės. Jų V.  aaKarpavičiaus gėlininkystės ūkyje šį sezoną yra apie 10 skirtingų veislių, kurios skiriasi žiedų spalva.

Jeigu savo gėlyne norite matyti kasdien išsiskleidžiančius naujus žiedus, viendienės kaip tik tam ir skirtos.

Pilnavidurės viendienės įdomios dar ir tuo, jog viename žiede dera kontrastingos spalvos, žiedai įdomių formų - kartais net nuostabą kelia, kokia išradinga gamta.

Viendienės gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje, gerai įdirbtoje ir patręštoje dirvoje. Jos nemėgsta aukšto gruntinio vandens, negalima leisti kad šaknų zonoje užsistovėtų vanduo. Šaltesnę besniegę žiemą šias gėlės reiktų pridengti, ypač pirmaisiais auginimo metais. Kad atsiskleistų visas viendienių grožis, jas reiktų sodinti grupėmis, ne mažiau kaip po 3-5 augalus.

V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje rasite naujausių veislių ežiuolių, kurias verta rinktis tiems, kas negali gėlynui skirti daug laiko. Ežiuolės - ištvermingos, įvairiaspalavės daugiametės gėlės, vienoje vietoje galinčios augti daug metų.

Pilnavidurės ežiuolės 'Butterfly Kisse'.

Aukštų augalų grupėje išskirtiniu gali būti tangutinis rabarbaras - Rheum palmatum  var. Tanguticum, kurio žiedstiebiai pasiekia 1,5 m aukštį. Žydi liepos - rugpjūčio mėnesiais raudonai rusvais žiedais, sukrautais į šluoteles.

Tangutinio rabarbaro žiedynai - puikus gėlyno akcentas.

Tangutinis rabarbaras įstabus tuo, jog turi didelius karpytus lapus, augimo pradžioje jų apatinė pusė būna tamsiai raudona. Norint, kad atsiskleistų visas augalo grožis, reiktų sodinti laisvai, kad dekoratyviojo rabarbaro neužgožtų kiti augalai. Mėgsta derlingą dirvą, saulėtą vietą, bet auga ir pusiau pavėsyje.

Darželio pažibomis ir gėlyno karaliais pretenduoja tapti kol kas dar reti geltonžiedžiai ir magaspalviai bijūnai. Šios šakniagumbinės gėlės žydi birželį įvairaus intensyvumo  spalvos žiedais. Tai Paeonia lactiflora 'Gold Mine', hibridiniai Paeonia Itoh ' Garden Treasure', Paeonia Itoh 'Sonoma Ye Do'.

Atskiros geltonžiedžių bijūnų rūšys ir veislės skiriasi žiedo struktūra, geltonos spalvos atspalviais.

Geltonai žydintys bijūnai: Paeonia lactiflora 'Gold Mine' (kairėje) ir Paeonia Itoh ' Garden Treasure' (dešinėje).

Kiekvienas gėlių mėgėjas tikrai nepraeis pro geltonų bijūnų lysvę. Geltonų bijūnų atsiranda vis daugiau hibridų, jie turi didelius labai pilnavidurius žiedus. Šia savybe pasižymi krūminio ir žolinio bijūno hibridas Paeonia Itoh 'Sonoma Ye Do', turintis  geltonais žiedlapiais kompaktiškai užpildytus visiškai pilnavidurius žiedus.

Pilnaviduris geltonas bijūnas Peonia Itoch 'Sonoma Ye Do'.

Dvispalvis bijūnas Paeonia Itoh 'All Tath Jazz' priverčia prie jo ne tik sustoti, bet ir išsižioti - pusiau pilnavidurio žiedo vidurys tamsus, žiedlapiai šviesėja ir jų kraštuose lieka tik tamsūs dryželiai: tikras džiazas.

Dvispalvis bijūnas margais žiedlapiais.

O puošniojo bijūno Paeonia lactiflora veislė 'Candy Stripes' turi margalapius karpytus žiedlapius, irgi yra dvispalvė.

Margažiedis bijūnas 'Candy Stripes'.

Tiek geltonžiedžiai, tiek margažiedžiai ar tradicinių rusvų spalvų bijūnai sodinami negiliai, iš anksto paruoštoje ir patręštoje dirvoje, duobė turi būti tokio gylio, kad kereliai neįdubtų. Anksčiau kaimo močiutės į bijūnui skirtą duobę įmesdavo sudžiūvusios juodos duonos plutelių. Nežinia, kiek tai padeda, tačiau turbūt nekenkia. Bijūnai - tradicinės lietuviškos gėlės, jos ilgaamžės ir nereikalaujančios daug priežiūros. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, užauga iki 1 -1,2 m aukščio. Jei tik vieta jiems patinka nepersodinami gali augti 10 ir daugiau metų. Bijūnai mėgsta pūveningą neužmirkstančią dirvą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Iš ryškiaspalvių bijūnų galima sudaryti, pavyzdžiui, birželį žydinčių daugiamečių gėlių grupę.  Jų pasirinkimas V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje tikrai didelis - per 20 skirtingų veislių.

Daugiametės dekoratyviais žiedais ir lapais

Daugiamečių gėlių dekoratyviais lapais ir žiedais yra labai daug. Lapai gali būti paprasti, sudėtiniai iš kelių lapelių, ilgi - linijiški, ovalūs ir kitų formų. Lapų spalvos irgi labai įvairios  - daugiausiai žalia, bet yra sidabriškų, melsvo atspalvio, dėmėtais lapais. Kai kurioms daugiametėms dekoratyvumą suteikia būtent lapai. Tai melsvės, viendienės, plautės, smidrai, pankoliai, vaisginos, notros, gaurės, astrancijos, siauralapiai bijūnai ir kt. Kai kurių lapai būna dekoratyvūs visą sezoną, kitų - pavasarį ar rudenį.

Iš naujesnių dekoratyviais lapais veislių  dėmesio vertos yra didžiosios astrancijos (Astrantia major) veislės: 'Lola', 'Moulin Rouge', 'Star of Magic' (margalapė), 'Star of Treasure'. Astrancijos turi ne tik didelius dekoratyvius ir spalvotus lapus, bet ir įdomius, žvaigždžių formos tamsiai violetinius žiedus, kurie yra labai intensyvios tamsios spalvos. Astrancijos užauga iki 60-80 cm, mėgsta drėgną dirvą, pusiau šešėlį.

'Moulin Rouge' (kairėje)  ir 'Star of Magic' astrancijos.

Gaurė arba liguliarija - tai daugiametė gėlė, kuri apdovanota stambiais inksto formos arba karpytais lapais, žydi ryškiais geltonais žiedeliais, sukrautais pailgos ar skydo formos žiedynuose.

Viena naujausių dantytosios  liguliarijos (Ligularia dentata) veislė 'Pandora' nėra aukšta ( apie 30- 40 cm), žydi geltonais žiedeliais sutelktais į skrotelę. Tačiau dideli jos lapai tokios tamsiai purpurinės spalvos, kad, pasodinus, pavyzdžiui, greta baltai žydinčių augalų, galima išgauti labai kontrastingą derinį.

Dantytosios liguliarijos veislė 'Pandora'.

Nuo seno visiems pažįstami snapučiai (Geranium). Selekcininkai yra išvedę originalių jų veislių, kurios nuo motininės rūšies smarkiai skiriasi. Snaputį irgi galima priskirti prie dekoratyvius lapus turinčių daugiameči, tačiau jis ir gražiai bei ilgai žydi. Viena naujausių veislių - pievinio snapučio (Geranium pratense) veislė 'Summer Skies'. Kaip sako veislės pavadinimas, šio snapučio žiedų spalva žydra ir iš tiesų primena vasaros dangų, o skaldyti lapai neįprastos formos. Žydi nuo birželio, apie 6 savaites. Mėgsta augti purioje derlingoje žemėje.

Naujausios 'Summer Skies' veislės snapučių žiedai pilnaviduriai.

Prie gausiai žydinčių ir turinčių dekoratyvius lapus gėlių priskirtinos ir daugiametės verbenos (Verbena). Nors atskiri jų žiedeliai maži, tačiau naujausios verbenų veislės žydi itin gausiai, žiedai melsvi - violetiniai. Tai patagoninės verbenos (Verbena bonariensis) veislė 'Lollipop', strėlialapės (Verbena hastata) veislė 'Rosea', vaistinės verbenos (Verbena officinalis) veislė 'Bampton'.

Verbenų aukštis - iki 1 m, nuo vėjo jos linkusios išgulti, todėl verta apgalvoti sodinimo vietą, geriau sodinti šalia kitų augalų. Mėgsta smėlingą dirvožemį, saulėtą vietą, tinka natūralistiniam apželdinimui.

'Lollipop' verbenos daugiamečių gėlyne.

Daugelis jukas (Yucca) augina kambariuose ir ne visi žino, jog jukos auginamos ir lauke. Jų ilgi lapai būna žali, su gelsvais ruoželiais, iš lapų skrotelės vasaros antroje pusėje pasirodo stiebai su žiedeliais. Jukos yra šilumamėgiai augalai, mėgsta saulėtą, vėjų neužpučiamą vietą, pirmaisiais metais reiktų daugiau palaistyti, vėliau įsišaknijusioms laistymo ir priežiūros reikia mažiau, nemėgsta užmirkstančios dirvos. Ypatingai gražiai atrodo alpinariume šalia akmenų. Jaunus augalus žiemai reikia uždengti.

Pluoštinės jukos (Yucca filamentosa) veislės 'Bright Edge' (kairėje) ir 'Color Guard'.

Dar viena iš kambarių išėjusi gėlė, galinti augti lauke - kinrožė (Hibiscus). Lietuvoje lauko kinrožės dar nėra paplitusios. Bet V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje jų jau galima rasti net 7 veislių: žolinių (Hibiscus moscheutos) ir sirijinių (Hibiscus syriacus) kinrožių, kurias verta pabandyti auginti lauke. Savaime aišku, kad šios Havajų rožėmis vadinamos gėlės augs tik šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų. Žiemai reikia pridengti, ypač jaunus sodinukus.

Kinrožės lauke auga kaip medėjantys krūmai.

Daugiamečiai pavėsio augalai

Pavėsyje galinčių augti daugiamečių nėra daug, nors tokių labai dažnai prisireikia. Savaime suprantama, kad gėlių žydėjimas ūksmingoje vietoje nebūna toks efektingas kaip augančių saulėje, bet pavėsio augalai dažnai turi dekoratyvius lapus.

Galima sakyti, kad bruneros yra pavėsio karalienės. Pavėsį ir drėgną dirvą mėgstančios  stambialapės bruneros (Brunnera macrophylla) turi įspūdingo grožio lapus su sidabrinio atspalvio tamsiomis gyslomis. Pavasarį bruneros žydi nedideliais žiedeliais, bet visas augalas išlieka dekoratyvus visą sezoną. Skirtingų veislių bruneros turi skirtingo atspalvio lapus, žiedai gali būti melsvi, balti. Pasisodinus brunerą nereiktų nusivilti, kad pirmaisiais augimo metais ji neatskleidžia viso grožio - kaip ir visos daugiametės gėlės bruneros suauga ir suklesti 2-3-iaisiais augimo metais.

Brunnera 'Alexander's Great'.

Kanadinės sangvinarijos (Sanguinaria canadensis) veislė 'Flore Pleno' tarp pavėsio augalų yra reta išimtis dėl įstabių žiedų, nes anksti pavasarį pražysta baltais pilnaviduriais žiedais ir turi didokus lapus, kurie suželia augalui peržydėjus. Kai gegužę pražysta kanadinės sangvinarijos, atrodo, kad gėlyną apsnigo. Tiesa, norint sukurti tokį įspūdį, reikia sodinti  ne vieną kerelį ir luktelti, kol gėlės suvešės. Ypatingos priežiūros nereikalauja, per sausras reiktų palaistyti, prieš žiemą pamulčiuoti.

Kanadinės sangvinarijos veislė 'Flore Pleno' (kairėje) ir pilaviduris triliumas 'Flora Plena' .

 

Pavėsyje balti žiedeliai atrodo tarsi švieselės, tad, jeigu gėlynas yra būtent tokioje vietoje, būtinai pasisodinkite didžiažiedžių triliumų (Trillium Grandiflora). Tai gumbiniai 20-40 cm aukščio augalai, žydi birželio mėnesį, mėgsta humusingą vidutinio drėgnumo dirvą. 'Flora Plena' veislė turi pilnavidurius žiedus, kas pavėsio augalams yra gana reta.

Pavasarį žydinčios daugiametės

Anksti pavasarį norisi kuo daugiau spalvų ir žiedų, todėl beveik kiekviename gėlyne sodinamos tradicinės  svogūninės gėlės - tulpės, narcizai, snieguolės, krokai. Taip pat palyginus anksti žydinčios dekoratyviosios aguonos (Papaver), adoniai (Adonis), eleborai (Helleoborus), plukės (Anemone), snapučiai (Geranium), šilagėlės (Pulsatilla), plautės (Pulmonaria).

Šiek tiek primirštos yra nuo balandžio iki birželio žydinčios raktažolės (Primula), o dabar yra išvesta itin daug jų veislių, žydinčių įvairiaspalviais ryškiais žiedais.  Ypač dekoratyvios Primula belarina liaudiškai vadinamos "balerinomis, turinčios pilnavidurius žiedelius. Dar daugelis mano, kad raktažolės yra vazoninės gėlės, bet jos sėkmingai gali augti ir atvirame grunte. Tai paprastosios raktažolės (Primula belarina) veislės   'Buttercup Blue', 'Cream', 'Delft Blue', 'Nectarine', 'Valentine' ir kitos. Nuostabiai atrodo ryškūs, kompaktiški, gausiai žydintys raktažolių kupstai.

Belarina raktažolės: 'Valentine' (kairėje) ir 'Cream' (dešinėje).

Raktažolės yra neaukštos, apie 20 cm aukščio, sodintinos gėlyno priekyje - parteryje. Mėgsta drėgną, neutralios reakcijos dirvą, dalinį pavėsį. Kad kitais metais gausiai žydėtų, rudeniop raktažolių kerelius reikia iškasti ir išskirstyti.

Saulėtų vietų gėlės

Jeigu gėlynas saulėtoje vietoje, būtinai pasisodinkite flioksų. Daugiausia dekoratyvių veislių turi šluotelinis flioksas (Phlox paniculata), ypač įspūdingos yra žemaūgės (20-30 cm aukščio) flioksų veislės. Jų gėlininkystės ūkyje dabar yra daug veislių, žiedų spalva - nuo baltos iki tamsiai violetinės.

Gausiai žydinčių žemų flioksų  veislės 'Early Cerise'(kairėje) ir ' Early White' (dešinėje).

Žemaūgiai flioksai turi stprias šaknis, gerai auga saulėtoje vietoje, žydi liepos rugpjūčio mėnesiais, visas augals žydi daugiau kaip mėnesį laiko. Mėgsta lengvo priemolio ar priesmėlio patręštą dirvą, saulėtą vietą, nors saulė ir pablukina jų žiedus.

PATARIMAS Žemaūgiai šluoteliniai flioksai pradeda žydėti anksčiau nei aukštaūgiai, o pakirpus nužydėjusius žiedus, žydi pakartotinai.

Saulėtose vietose gerai jaučiasi šilokai, kurių rūšių ir veislių yra tokia daugybė, kad vien iš jų įmanoma sudaryti visą gėlyną. Šilokai nereiklūs drėgmei, tai sukulentai, kaupiantys vandenį lapuose - kuo smėlingesnėje dirvoje jie auga, tuo ilgiau gyvena. Kartais, ypač po žiemos, išretėja, todėl geriausia juos sodinti grupėmis, juolab, kad pasirinkimas didžiulis, o lapų formų ir spalvų įvairovė irgi nemenka.

PATARIMAS Šilokus labai paprasta atnaujinti, priskynus pavasarį atželiančių ūgliukų ir paprasčiausiai susmeigus juos į žemę. Palaikant drėgną dirvą, jie isišaknyja.

Norint, kad po žiemos šilokai kuo greičiau suželtų, juos reikia sodinti šiek tiek giliau nei įprasta, nes augimo pumpurai yra apatinėje stiebelių dalyje esančioje žemėje.

Naujos ir vienos iš gražiausių šilokų veislių - Sedum Sunsparkler 'Lime Twister' ir 'Wild Fire'.

Tankiai augantys 'Lime Twister' ūgliai yra žalsvai žalios spalvos su šviesiai geltonu kraštu, suaauga tankiai ir kompaktiškai padengia dirvos paviršių.

Retai Lietuvoje sutinkama šilokų veislė 'Wild Fire' kiekvieną sužavės vyno raudonumo sodrios spalvos lapais ir rausvais žiedeliais, kurių būna gausu ir juos noriai lanko bitės. Turi labai dekoratyvius lapus, todėl gražiai atrodo visą sezoną. Įsišaknijantys ūgliai neleidžia augti piktžolėms, todėl ši veislė labai tinka sausoms ir saulėtoms vietoms apželdinti, alpinariumams.

Šilokai Sedum Sunsparkler 'Lime Twister' (kairėje) ir 'Wild Fire' (dešinėje).

Daugiamečiai varpiniai augalai

Natūraliai daugybė daugiamečių varpinių augalų auga mūsų pievose ir miškuose, esmė ta, kad jie nėra tokie dekoratyvūs kaip atvežtiniai. O atvežtiniai - tai kalnų, stepių, prerijų augalai ir jų rūšys bei veislės. Tai įvairios viksvos (Carex), smilgos (Deschampsia),  ašuotės (Stipa), lendrūnai (Calamagrostis), ajerai (Acorus) ir kt. Stiprioji šių dekoratyvių augalų savybė ta, kad jiems reikia mažai priežiūros, jų sąžalynai patys plečiasi, itin tinka auginti alpinariumuose, akmenų ir natūralistiniuose gėlynuose. Tiesa, itin dekoratyvūs augalai, tokie kaip miskantas (Miscanthus), yra lepesni. Tačiau tie, kas neturi laiko per sausras laistyti augalų, iš varpinių dekoratyvinių augalų gali sukurti įdomų gėlyną.

Charakteringa varpinių augalų savybė - dekoratyvūs lapai, kurie būna dryžuoti, su geltonais ruoželiais, kiti turi mėlynai žalius stiebelius ar lapus, auga kupstais, žiedai sutelkti varpose arba šluotelėse. Neįmanoma išvardinti visų varpinių ar aprašyti, geriausia pabandyti įsivaizduoti, kokio tipo augalų jums reikia ir išsirinkti. Vien tik V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje varpinių daugiamečių yra daugiau kaip šešios dešimtys.

Dekoratyviniai ajerai (Acorus gramineus) 'Ogon' (kairėje) ir viksvos (Carex oshimensis) 'Evergold' (dešinėje).

Varpinius augalus galima sugrupuoti pagal aukštį ar lapų spalvą, juos galima sodinti šalia didžialapių augalų kaip kontrastą, tinka prie spygliuočių.

Neaukštos viksvos puikiai tinka gėlyno pakraščiui įrėminti:  Carex morrowii 'Ice Dance' (kairėje), o kininio miskanto (Miscanthus sin. 'Little Zebra') dekoratyvumas itin išryškėja medžių žievės ar akmenų fone.

Dekoratyvinių žolių tarpe vienos naujausių yra didžiosios hakonės (Hakonechloa macra) 'Aureola' ir 'Naomi', kurios gali augti ir saulėje, ir pavėsyje. 'Aureola' turi dryžuotus lapus, auga sparčiai, 'Naomi' geltonos ir žalios spalvos lapai rudenį nusidažo rausvai violetiniais tonais.

Hakonė (Hakonechloa macra) 'Aureola'.

Kur sodinti ir kaip auginti viksvas, miskantus ir kitas dekoratyvias varpines žoles? Kadangi tai sausų vietų augalai, labai svarbu, kad jie augtų laidžioje, neįmirkstančioje dirvoje, kurioje vanduo greitai susigeria. Antra, tai stepių, priekalnių augalai, todėl mėgsta saulėtas, neperpučiamas vietas (tiesa, ne visi, reikia pasigilinti į kiekvieno augalo sąlygas, pavyzdžiui, vikšriams (Juncus) patinka drėgnesnė dirva). Tačiau iš esmės šie augalai nėra reiklūs, geriausia pasodinus juos palikti ramybėje, nereikia jokios priežiūros.

Gėlyno planavimas

Daugiamečių gėlynui įrengti reikia vos kelių paprasčiausių žingsnių:

1. Apgalvokite gėlyno idėją, tai gali būti, pavyzdžiui, natūralistinis gėlynas, visą vasarą žydintis gėlynas, mėlynų žiedų ar vėliavos spalvų gėlynas. Idėjų begalė.

2. Nusibraižykite gėlyno planą.

3. Susirašykite pageidaujamus augalų požymius: žydėjimo laiką, dekoratyvumą, aukštį ir kt.

4. Išsirinkite augalus, vienai pozicijai planuokite po 2-3 pavadinimus tam atvejui, jei pasirinktam augalui netiktų dirvožemis, apšvietimas, jei nerastumėte reikalingo augalo.

5. Patikrinkite, kur jų galima įsigyti. V.Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje rasite daugybę dekoratyvių daugiamečių augalų, kurie auginami vazonuose. Taip pat ir naujausių veislių.

6. Sėkmės☺

 

Informacija parengta remiantis augalų asortimentu, esančiu V. Karpavičiaus gėlininkystės ūkyje

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.