Pačiame Švenčionių centre, tarp Mažosios ir A.Rymo gatvių, atnaujintas prieš pusę amžiaus statytų vienuolikos mažaaukščių daugiabučių kvartalas. Tai - vienas pirmųjų Lietuvoje kvartalinės renovacijos pavyzdžių, kai daugiabučiai modernizuojami ne pavieniui, bet visi kartu, atliekant ir infrastruktūros remonto bei gerbūvio, aplinkos tvarkymo darbus.

Atnaujintų dviaukščių daugiabučių kvartalas Švenčionyse.

Tik senose nuotraukose dabar galima išvysti, kaip varganai atrodė vienuolika Švenčionių centre stovėjusių sovietinių dviaukščių daugiabučių. Švenčionių savivaldybės vyresnioji specialistė, kuravusi daugiabučių atnaujinimo projektą, Rina Rimaš sako, kad renovuodami visus šiuos daugiabučius kartu siekė vieningesnio, estetiškai patrauklesnio rezultato šiam, Švenčionių centre įsikūrusiam kvartalėliui.

„Aišku, šių daugiabučių atnaujinimo siekėme ne vien dėl geresnio „vaizdelio", bet ir dėl mažesnių sąskaitų už šildymą. Miesto centras dabar pagražėjo, o šių namų gyventojai moka už šildymą dvigubai mažiau negu mokėjo anksčiau. Po atnaujinimo šių namų energinė klasė pakilo nuo E iki B",- pasakoja ji.

Rina Rimaš sakė, kad pastatų išorės apdailai buvo pasirinkta vėdinamo fasado konstrukcija dėl  gerokai potogesnės eksploatacijos bėgant metams. Vėdinamų fasadų su akmens vatos šiltinimo sluoksniu, anot jos, didenis garų laidumas, kitaip tariant sienos „kvėpuoja", jos yra ilgaamžiškesnės, nes leidžia išgaruoti drėgmei iš pastato konstrukcijų. Be to, tokios sienos yra saugesnės ir gaisro atveju.

„Fasadų apdailai buvo pasirinktos cementinės apdailos plokštės, kurios yra atsparios smūgiams, ilgaamžės, lengvai valomos, be to, jos neblunka, jų nereikia perdažyti, nes dažai gamykloje dedamai į visą cemento mišinį. Tiesa, tai truputį brangiau negu tinkavimas, bet tokio fasado priežiūra yra pigesnė ir paprastesnė", - pasirinkimą aiškino R.Rimaš.

Pasak jos, projektuotojai šį variantą pasiūlė dar ir todėl, kad dėl durpingo, minkšo  grunto šioje teritorijoje, kai kurių namų pamatai yra linkę judėti. Pastatui tai nepavojinga, tačiau tinkuotas fasadas gali įtrūkti, reikėtų remontuoti, todėl vėdinamos sienos konstrukcijos variantas čia buvo geriausias sprendimas.

Daugiabučių kvartalo modernizavimo darbus atliko UAB "Žeista", įsikūrusi Švenčionėliuose. Bendrovės darbų vadovas Edvardas Abarovič sakė, kad fasadams ir plokštiems sutapdintiems stogams atnaujinti naudotos tik Lietuvos gamintojų medžiagos: UAB „Mida LT" ritininė stogo danga, UAB „Paroc" akmens vata stogui ir sienoms, UAB „Eternit Baltic" tiekiamos per visą plokštės masę dažytos pluoštinio cemento plokštės.

Remdamasis statybininko praktika ir savo ilgamete patirtimi, E. Abarovič palygino labiausiai paplitusius namų apšiltinimo būdus - vėdinamąjį fasadą su oro tarpu ir tinkuojamą be oro tarpo.

Pasak jo, oro tarpas leidžia namo sienoms ir šiltinimo medžiagai išdžiūti, net jei jos dėl kokių nors priežasčių sudrėksta, o nevėdinamą fasadą būtina saugoti nuo vidinės drėgmės.

Pasak E. Abarovič, žvelgiant iš vartotojo pusės eksploatuoti vėdinamą fasadą yra gerokai paprasčiau, nes, prireikus remontuoti apdailą, pakanka pakeisti vieną fasado apdailos plokštę kita. O kai prireikia remontuoti nevėdinamąjį fasadą, tuomet tenka jo dalį pertinkuoti bei perdažyti per visą plokštumą. Be to, išpurvintą ar ištepliotą vėdinamo fasado vietą galima nuplauti valikliais, tuo tarpu tinkuoto fasado nuplauti beveik neįmanoma. Dažniausiai ištepliotą vietą tenka perdažyti.

Švenčionių dviaukščių daugiabučių kvartale fasadams atnaujinti buvo pasirinkta vėdinamo fasado konstrukcija su mineraline vata -  dėl garų laidumo, apdailos plokščių tvirtumo ir paprastesnio remonto ateityje.

Atliekant darbus vėdinamas fasadas taip pat turi daug privalumų. Pirmiausia, darbo metu nėra šlapių darbų - nei tinkavimo, nei klijavimo. Tai reiškia, kad dirbti galima esant ir neigiamai temperatūrai. Cementinės fasado apdailos plokštės tvirtinamos kniedėmis prie metalinio karkaso, į kurį prieš tai buvo  kruopščiai sudėta akmens vata. Antra, montuoti vėdinamąjį fasadą galima ir lyjant lietui - net ir sušlapusi šiltinimo medžiaga vėdinamame fasade greitai išdžiūsta.

Įrengiant tinkuotą fasadą viso proceso metu reikia gero oro. Be to, temperatūra negali būti žemesnė nei +5 laipsniai, net naktį, nes priešingu atveju neišdžius klijai, kuriais klijuojama šiltinimo medžiaga (mineralinė vata arba polistireninis putplastis). Lietaus bei šalčio būtina saugotis ir vėliau - tinkuojant fasadą.

Pasak E. Abarovič, jei tektų renovuoti nuosavą namą, tai rinktųsi tik vėdinamąjį fasadą, o fasado apdailos medžiagų pasirinkimą lemtų estetika ir eksploatacijos patogumas bei ilgaamžiškumas.

Aurimas Lukštinskas