Obelys išlieka populiariausiu vaismedžiu Lietuvos soduose. Pas mus tinkamas obelų auginimui klimatas ir dirvožemis. Obuoliai sukaupia didelį cukraus kiekį. Naujose veislėse jau beveik neliko rūgšties kuri nemėgstama daugybės vartotojų. Senųjų veislių obelų sodai stovi apleisti ir kasmet supūdoma tonos obuolių. Gal to sukurtas inercinis mąstymas kiek stabdo didesnių mėgėjiškų obelų sodų įveisimui. Nors kaip tik Vakarų Europoje imtos vertinti ir kiek daugiau rūgščių turinčios veislės. Kaip ir grįžta į sodus aukštaūgės obelų veislės.

Obels sodinuko pasirinkimas

Pramoniniam ir mėgėjiškam sodui obelys gali smarkiai skirtis. Sodyboje su dideliu žemės plotu nėra tikslinga auginti žemaūgių obelų. Jei sodyba neužtveriama aklina tvora,  žemaūgių obelų  apatines šakas ir šakeles pastoviai nugrauš kiškiai, stirnos, elniai.  O gana daug sodybų šeiminkų nebenori jaustis kaip zoologijos sodo aptvare. Taip pat sodybose plačiai paplitusios vejos, vejos traktoriukai su kuriais nepadirbsi po žemaūge obelimi. Su žemaūgiu poskiepiu taip pat galima suformuoti gana aukštą obelį. Tačiau jos šaknys bus silpnesnės nei aukštaūgės obels. Aukšta suformuota obelis iš žemaūgio poskiepio prastai laiko svorį ir kamienas ima linkti.

Aukštaūgės obelys turi trūkumą - tai obuolių surinkimas ilgalaikiam saugojimui. Ant viršutinių šakų augantys obuoliai sunkiai surenkami be apdaužymo. Tačiau formuojant apatines šakas pasiekiamame aukštyje dalį derliau bus galima surinkti ilgalaikiam saugojimui, viršutinius obuolius nupurtyti sultims gaminti.

Pramoniniuose soduose kuriuose auginama ilgalaikiam saugojimui pranašesnės žemaūgės obelys. Normandijoje,  kurioje obuoliai auginami sidrui gaminti auginamos aukštaūgės obelys.

Obelų sode verta auginti 5 - 8 skirtingas obelis. Kelias obelis verta turėti iš kelių skirtingų veislių arba skirtingų veislių klonų. Kelios etnografinės veislės kaip alyviniai, ananasiniai turi dešimtis, o gal šimtus skirtingų klonų. Jų skiriasi skoniai ir subrendimo laikas. Pasodinus šių veislių obelų sodinukus  ir jiems prigijus galima priskiepyti panašaus brendimo laiko skiepus. Vietoj alyvinio galima pasisodinti ankstyvas veisles kaip Geneva Early, Close, Abrikosinis, kiek vėlyvesni avietiniai.

Sode verta turėti bent vieną ankstyvą ir vieną vėlyvą saldžių obuolių veislę. Viena iš geriausių saldžiųjų veislių yra Konfetnoje. Obuoliai saldūs, sultingi, beveik be rūgšties, subręsta rugpjūčio mėnesį. Obelys atsparios šalčiui, rauplėms.

Saldūs Konfetnoje obuoliai subręsta kiek vėliau alyvinių. Tačiau dėl savo saldumo jie būna skanesni už alyvinius netgi nesubrendę. Daugiau apie ankstyvųjų veislių obelis straipsnyje " Vasarinės obelys".

Vėlyvų veislių Beloruskoje sladkoje, atspari šalčiams ir rauplėms. Obuoliai saldūs be rūgšties, labai gerai laikosi sandėliuojami.

Taip pat reikėtų 2-3 saldžiarūgščių vėlyvesnių obelų. Viena iš universaliausių yra „Auksis". Subręsta rugsėjo pirmoje pusėje, puikiai tinka saugoti ir sultims gaminti. Sultys išeina saldžios su malonia rūgštele. Puikiai tinka pagaminti obuolių sidrą. Panašiomis savybėmis ir derėjimo laiku pasižymi „ Aldas".

Rudens pradžioje subręsta "Auksis". Puikus saldžiarūgštis skonis, gausiai dera, puikiai laikosi. Obelis nepramečiuoja jei tinkamai tręšti. Daugiau apie rudenines veisles straipsnyje "Rudeninės obelų veislės".

Vėlyvesniu laiku derinčios žieminės obelų veislės tinka sultims ir saugojimui. Verta įsigyti Jonagold ir šios veislės atmainų. Jos kiek mažiau atsparios šalčiui, tačiau obuoliai įpatingo skonio. Jonagold de Costa su įpatingu kriaušiu skoniu. Labai skanūs Red Prince obuoliai. Rubinola itin skanūs saldžiarūgščiai obuoliai. Daugiau apie vėlyvąsiais veisles straipsnyje „ vėlyvųjų veislių obelys".

Jonagold dar gana nauja veislė mūsų sodams. Verta įsigyti sodinukų  iš Lietuvoje auginamų medžių skiepų  kurie jau pasirodė atsparūs žiemoms. Daug gerų klonų su labai fantastiškais obuolių skoniais. Daugiaus apaie vėlyvas obelis straipsnyje "Rudeninių obelų veislės".

Obelų sodinimas

Šalčiams atsparioms obelų veislėms parenkamos atviros ir saulėtos vietos. Kiek mažiau atsparesnėms veislėms reikėtų parinti nuo šiaurės vėjų apsaugoti plotai. Rauplėms mažiau atsparioms veislėms reikėtų parinkti saulėtą vietą. 

Obelis atviromis šaknimis geriausia sodinti pavasarį kol dar neišsiskleidę lapeliai. Konteineriuose galima sodinti vos ne ištisus metus. Antras geresnis sodinimo periodas  ruduo, medeliams numetus lapus. 

Duobės išmatavimai ir gylis daugiausiai priklauso nuo dirvožemio delingumo. Jei plonas derlingos žemės sluoksnis reikėtų kasti gilesnę ir platesnę duobę. Jos skersmuo galėtų būti 1 metras, gylis 80 centimetrų.

Į duobės dugną supilamas viršutinis derlingo dirvožemio sluoksnis, taip reikės mažesnio žemės mišinio kiekio.

Žemės mišinys daromas iš lygiomis dalimis išmaišytų durpių, komposto ir daržo žemės arba derlingo viršutinio sluoksnio. Supylus mišinį įpilamas kibiras vandens ir palaukiama kol jis susigers.

Patyrę sodininkai labiau mėgsta sodinukus atviromis šaknimis. Pirkimas konteineryje turi kiek pavojų. Į konteinerį gali būti sudėti neparduoti sodinukai. Jei šaknys bus per didelės jas greičiausiai užlenks ir toks medelis gana dažnai nunyksta. Todėl net ir  perkant konteineryje verta atsargiai ištiesinti šaknis. Nors tai vėlgi pavojinga trapioms naujai išleistoms šaknims.

Skiepijimo vieta turėtų būti kiek aukščiau dirvos paviršiaus. Ypač tai svarbu norint auginti žemaūgę obelį. Pasodinus giliau įskiepis išleis savo šaknis ir augalas vystysis pagal jo sąvybes, dažniausiai kaip aukštaūgis medis.

 

Kad sodinukas greičiau prigytų ir įsišaknytų siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Įstačius šaknis jos atsargiai apipilamos žemės mišiniu ir kiek paspaudžiamos.

Obelis turėtų būti pririšama prie kuoliukų, kad vėjas neišjudintų šaknų. Aplink galima padaryti bortelį kuris sulaikys įpiltą vandenį.

Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite kartu su BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu.

Pavasarį pasodintą obelį reikia gausiai laistyti. Laistoma 1 - 2 kartus per savaitę po kibirą vandens. Žemė neturi permirkti, bet ir neturi būti išdžiuvusi. Vandens išgaravimą sumažins mulčiaus iš žolės sluoksnis.

Obels formavimas

Žemaūgės obels pagrindinės šakos formuojamos apie 80 - 120 centimetrų aukštyje. Yra trijų pumpurų taisyklė: viršutinis pumpuras prie nuopjovos augs horizontaliai, antras nuo viršaus pumpuras augs smailiu kampu nuo steibo. Trečias ir ketvirtas pumpuras sudarys tinkama kampą nuo stiebo. Todėl dažniausiai antras stiebas šalinamas, o žemesni paliekami pagrindinėms skeletinėms šakoms formuoti. Paskaičiavus pumpurus galima tiksliai nukreipti šakas į norimą pusę. Sodinant eilėmis patogiausia auginti paraleliai eilei nukreiptas šakas.

Kiek kitoks aukštaūgių obelų formavimas. Šis normandiškas obelų formavimas idealiai tinka erdvių sodybų kiemams. Po obelimis lengva praeiti, pravažiuoti žolės tvarkymo technika. Normandijoje dažnai žolės "tvarkymu" užsiima avys. Taip pat Normandijoje obuoliai surenkami nuo žemės mechanizuotai: šluojant, supučiant  arba nupurtant obuolius. Jų nuomone maksimalus cukraus kiekis yra nukritusiame obuolyje.

Kairėje kelių lygių obelis kurioje ryškiai išreikštas centrinis kamienas. Apatinės skeletinės šakos formuotos 1,6 - 1,8 metrų aukštyje. Kitos kas 0,6 - 0,7 metro.

Dešinėje gana dažnas normandiškas formavimas be centrinio kamieno. Apie 1,8 metrų aukštyje formuojamos 3-5 (dažniausiai 4) šakos. Iš jų paleidžiamos viena ar kelios vertikalios šakos užpildančios centrinę vainiko dalį. Šakos formuojamos ilgos, kad nuo obuolių svorio nusvirtų kaip galima arčiau žemės.

Formavimo metu padarytas žaizdas patepkite sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams  jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko nešvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo obelį nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo augalų žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.

Apie obelų ligas ir kenkėjus skaitykite straipsnyje "Obelų ligos ir kenkėjai"

 

Daugiau apie priemones nuo obelų ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą

ASA.Lt inf.