Gėlių jūra pievoje šalia namų - tai galimybė pasijusti laukinėje gamtoje. Estetinis pasitenkinimas nuo įvairiaspalvių žiedų ir drugelių bei kvapų terapija greičiausiai turės įtakos geresnei jūsų savijautai. Tačiau įrengti ir prižiūrėti tokią pievą bus sunkiau nei paprastą veją.

Natūralių pievų tipai

Greičiausiai savo gėlių pievą planuosite nenaudojamoje žemėje. Tai gali būti tiek arimas, tiek laukinė ar sulaukėjusi pieva. Lietuvoje vien tik laukinių ir sulaukėjusių pievų ir žolių buveinių priskaičiuojami 9 tipai. Jos papildomai gali skirtis rūgštingumu, derlingumu, humusingumu, įdrėkiu, gruntinio vandens režimu. Savo pievai geriau parinkti tuos augalus, kuriems dirvožemis ir sąlygos yra tinkamiausios. Todėl prieš įrengiant pievą pasivaikščiokite po apylinkes ir pasižiūrėkite, kokios gėlės auga natūraliai, pasirinkite jų sėklų. Taip pat pasižiūrėkite, kokios sąlygos šiems augalams yra tinkamiausios ir galėsite atsirinkti dar kelias gėlių rūšis, kurioms tokios sąlygos gali būti tinkamos, bet jos čia neauga. Būkite atsargūs rinkdamiesi laukines gėles, kad neprisėtumėte svetimų augalų - tai gali būti invazinės rūšys, kurios gali užgožti ir jūsų gėles, ir nevaldomai pasklisti aplinkiniuose laukuose.

Vienas iš geriausių variantų gėlių pievai įveisti - sulaukėjęs gana derlingas arimas, kuriame jau nėra dilgėlių, arkliarūgščių, aviečių.

Sulaukėjęs arimas, kuriame auga beržai, tankiai suaugo obelys ir šermukšniai, tiks žydinčiai pievai įveisti.

Buvusių arimų pievos dažniausiai priskiriamos prie „rūgščių ir neutralių sauspievių". Vieni įkyriausių augalų tokiose vietose yra lubinai. Jie gana lengvai naikinami, tačiau du kartus per metus reikės padirbėti aštriu kastuvu ir nukirsti šaknį. Jų vietoje galima pasodinti gėlių daigų. Galima palikti natūraliai augančią dirvinę buožainę ir jonažolę. Papildomai į tokią pievą galima įterpti raudonėlį, didžiąją bajorę, raktažolę, čiobrelius, pievinį katilėlį, kraujažolę, pievinę naktižiedę. Vienas iš stipriausių akcentų yra baltagalvė ir ramunėlės. Aplink medžius numačiau pasodinti ožkarožių. Ožkarožės labai plečiasi ir reikia pasiruošti nuolat jas stabdyti.

Žydinčių pievų tipai

Literatūroje išskiriami keli žydinčių pievų tipai. Tai nuolat pjaunamos žydinčios pievos, dažniausiai jose dominuoja saulutės. Atskiras tipas yra dekoratyvinės gėlių pievos iš kultūrinių ir laukinių gėlių bei laukinių gėlių pievos.

Nuolat pjaunamos pievos

Nuolat pjaunamose pievose auginami augalai, kurių lapai išsidėstę pažeme, o į viršų stiebiasi tik žiedynas. Nupjovus žiedyną toks augalas naują išleidžia po kelių dienų. Tinkamiausias augalas tokiai pievai - saulutė. Ruošiant tokią pievą reikėtų atsižvelgti į keletą galimų problemų. Kadangi tokioje pievoje vaikščiojama ir bėgiojama, neretai basomis, geriau joje nesėti augalų, ant kurių žiedų tupia bitės. Taip pat reikėtų atsargiai žiūrėti į saulutes, nes jos labai išplinta į kitus plotus bei gali užgožti kitas žoles.

Mauritaniška pieva

Ištisą sezoną žydinčią pievą galima turėti derinant skirtingu metu žydinčius kultūrinius ir laukinius augalus. Kaip įprasta, pirmiausia pražysta svogūninės gėlės - tulpės, narcizai, krokai. Žemaūgiai krokai gana tinkamas pasirinkimas, nes pavasarį jie pražysta, kol dar nesužėlusi žplė, nėra gėlių. Vėliau pievoje gali sužydėti aguonos ir dar vėliau, iki rudens, žydi vis kitos gėlės. Natūralumą mėgstantys žmonės kultūrines gėlių rūšis keičia laukinėmis gėlėmis.

Paruošiamieji darbai įrengiant gėlių pievą

Gėlių pievą galima įrengti dviem būdais: sėjant į esamą pievą gėles ir įrengiant pievą nuo "nulio". Abiem būdais pievos paruošimui reikės panašiai laiko ir sąnaudų. Gėlių pievos žolynai susideda iš pagrindinių žolynų ir gėlių. Pagrindinę dalį sudaro žemaūgės gėlės ir žolės, iš kurių nesiformuoja kupstai. Geriausia, jei pagrindinėje dalyje dominuoja raudonieji ir aviniai eraičinai (apie 40-50 proc.), paprastosios smilgos, pievinės, paprastosios ir plokščiosios miglės.

Įterpti gėles į esančią natūralią pievą pavyks, jei joje pagrindą sudaro minėtos pagrindinės žolės. Tokioje pievoje reikėtų kiek galima mažiau pažeisti dirvožemį, kad neprisisėtų įvairių piktžolių. Daugumos daugiamečių gėlių įveisti gali nepavykti, nes jas užgoš pagrindinės žolės. Tokiu atveju geriau yra atskirame plote pasėti gėlių sėklas ir vėliau į vietą persodinti daigus. Taip galima daug tiksliau suderinti skirtingas gėles ir jų spalvas. Kai kurios vienmetės gėlės, pavyzdžiui, aguonos, išdygs gana greitai net ir esant nepalankioms sąlygoms. Iš daugiamečių augalų pasirodys jonažolės, ramunės, dirvinė buožainė.

Gėlių sėklos sėjamos atviresniuose ploteliuose šiek tiek supurenus dirvą. Daigus sodinti reiktų kiek įmanoma mažiau pažeidžiant susidariusią velėną, stengiantis neįnešti žemės su piktžolių sėklomis.

Natūrali gėlių pieva iš jonažolių ir dirvinių buožainių.

Jei pievoje dominuoja dilgėlės, arkliarūgštės ir kitos daugiametės sunkiai išnaikinamos žolės, reikės visiškai įdirbti plotą. Pagrindinės žolės įsėjamos 30-50 proc. mažesniu tankumu nei įprastai vejai. Sėklų norma vejai dažniausiai būna nurodyta ant pakuotės. Dirvą verta įdirbti iš anksto įterpiant įsėlį iš miežių ir avižų mišinio, kad nustelbtų daugiamečius žolynus. Paprastai be įsėlio įdirbtoje pievoje pasėjus vejos žolę ją gana greitai užgožia piktžolės. Piktžoles galima naikinti plačialapėms piktžolėms skirtais herbicidais. Šiuo atveju pievą gėlių sėjai ir sodinimui paruošite tik kitam sezonui, gėles taip pat geriau ne sėti, bet sodinti jų daigus.

Tinkamiausios gėlės pievai

Gėles geriausia parinkti tokias, kurios natūraliai aplinkui geriausiai auga. Galima surengti smagių šeimos ekspedicijų stebėjimui, kas ir kada žydi, o vėliau susirinkti subrendusias tų gėlių sėklas. Tuo pačiu įvertinsite, kokie žiedynai patinka drugiams. Drugiai gali būti labai svarbiais tokios pievos gyventojais. Lietuvoje rekomenduojama auginti keletą augalų, kurie auga beveik visose sąlygose.

Pasidomėkite, ar neįsėsite kokio pavojingo invazinio augalo, kuris pirmiausia užgoš jūsų pievą, o vėliau ir kaimynines pievas.

Pievos augalų aukštį galima parinkti skirtingą. Tai gali būti centrinė aukštesnė salelė iš aukštesnių augalų, žemėjanti į kraštus arba atvirkščiai - centrinė žema pievelė iš čiobrelių. Klasikinis variantas yra, kai aukštesnės žolės ir gėlės išdėstomos tolimiausioje nuo apžvalgos taško vietoje, palaipsniui žemėja artėjant prie pagrindinės apžvalgos vietos. Tačiau populiarėja pievos su medžių salelėmis, jos gali būti derinamos su aukštesnėmis žolėmis arba atvirkščiai - su žemų čiobrelių kilimu ir nedidele pavėsine ar sėdėjimo vieta ant kelmo.

Raudonėlis - daugiametis vaistinis augalas su gražius kvapiais žiedynais. Labai mėgstamas drugelių. Pradeda žydėti liepos mėnesio pradžioje. Nupjautas atauga ir taip galima reguliuoti žydėjimo laiką. Auga praktiškai visose dirvose, kurios neužšlampa. Gerai auga lengvame priemolyje ir priesmėlyje. Gana gerai užgožia daugiametes pagrindines žoles, tačiau sunkiai prasikala. Geriau iš pradžių pasėti daigyne ir rugsėjo ar gegužės mėnesiais pasodinti gėlių pievoje. Galima sodinti tiek grupėmis, tiek pavieniui. Laikui einant savaime pasisėja naujų augalų, tuomet senus geriau pašalinti. Rudenį nupjauti sudžiūvusius žiedstiebius.

Dirvinė buožainė - tai dar vienas drugių mėgstamas ir nelepus augalas. Nupjautas atauga, lapai išsidėstę prie žemės. Nemėgsta mindymo. Pradeda žydėti birželio mėnesio pradžioje, kartais nupjaunant galima pratęsti žydėjimo sezoną.

Dirvinės buožainės žiedus itin mėgsta šie drugiai.

 

Pievinis katilėlis - ankstyvas nelepus augalas, pagrindiniai lapai driekiasi pažeme, iškelia laibus žiedynus. Nebijo gana žemo nupjovimo.

Ožkarožė. Augalas, kuris ką tik įdirbtoje dirvoje gali nekontroliuojamai išsiplėsti. Jį galima panaudoti norint „įrėminti" kraštus. Nereiklus. Galima dauginti tiek sėklomis, tiek sodinant šakniastiebius.

Kraujažolė taip pat gali būti gėlių pievos dalimi. Peržydėjusius stiebus reikėtų nupjauti. Daugiametis augalas, kuris gali prasikalti ir gana tankioje velėnoje. Tačiau jei jums šis augalas nepatiks, vėliau bus gana sudėtinga jį išnaikinti, nes greičiausiai pievoje užsisės pats.

Rugiagėlė - tai nereiklus vienmetis ar dvimetis augalas. Žiedai ryškiai mėlyni ir labai gerai kontrastuoja su daugeliu spalvų. Vargu, ar augsi sunkioje, suplūktoje dirvoje. Labiau mėgsta sausesnius priesmėlius arba lengvus priemolius. Jei yra erdvės plėstis, išaugina labai didelius žiedynus.

Raudonieji, šiliniai, rausvieji dobilai yra daugiamečiai, nereiklūs, apie 30 cm aukščio augalai. Pievoje gali būti suformuotas perėjimas nuo žemų (čiobrelių) pievelių iki aukštesnių žolynų. Dobilai saugos tokias pieveles nuo kitų, šaknimis besiplečiančių augalų.

Paprastoji naktižiedė yra laukinis atsparus pievų augalas. Žiedai uždaro varpelio formos, kuklūs, tačiau gerai atrodo tarp kitokio tipo gėlių. Nereiklus, bet nemėgsta įmirkusių ir rūgščių dirvų. Vidutinio aukščio.

Jonažolė yra daugiametis ir nereiklus augalas. Sėklos prasikala pro tankią velėną, apleistose dirvose gali dominuoti.

Paprastoji baltagalvė yra viena iš populiariausių gėlių pievos augalų. Prasikala ir sunkioje velėnoje, nebijo pjovimo. Nupjovus greitai išleidžia naujus žiedstiebius. Lapai išsidėstę pažeme, todėl nėra pažeidžiami pjaunant net vejapjove. Pradeda žydėti gana anksti, gegužės mėnesį. Reikia nuskabyti nužydėjusius žiedus, tada ima leisti naujus.

Geltonasis bobramunis puikiai mūsų sąlygose prisitaikęs dekoratyvinis augalas. Geltoni ryškūs žiedai turi silpną ramunių aromatą.

Ramunių yra daug rūšių tiek pagal aukštį, tiek pagal spalvas. Dažniausiai dominuoja baltų žiedlapių ramunės su geltonu viduriuku. Gėlių pievai labiausiai tinka tos, kurių pagrindinė augalo dalis išsidėsčiusi palei žemę ir į viršų kyla tik stiebai su žiedais. Vienmetės vaistinės ramunėlės taip pat gali būti naudojamos gėlių pievoje, tačiau jos, subrandinusios žaliąją ir žiedų masę, sugula ir neestetiškai atrodo.

Raudonstiebis snaputis gali augti pritemdytoje vietoje. Tai lauko pakraščių augalas. Jis vidutinio aukščio, žiedai švelniai rausvos spalvos.

Čiobrelis gana sunkiai atlaiko aukštų žolių konkurenciją. Gali augti gožiamas vidutinio aukščio žolių, tačiau sąžalynas bus labai retas. Vis dėlto čiobrelį pievoje turėti verta, nes jis skleidžia dievišką aromatą. Geriausiai čiobreliui paruošti atskirą pievos plotą kruopščiai pašalinus daugiametes piktžoles ir net pagrindines žoles.

Galima čiobrelių pasodinti buvusios laužavietės vietoje.

Gėlės pagal žydėjimo laiką:

Krokai - balandžio vidurys arba pabaiga, dažnai net balandžio pradžioje, kai teka beržo sula;
Narcizai - gegužės pradžia arba vidurys;
Tulpės - gegužės pradžia; 
Raktažolės - gegužės pradžia;
Pievinis katilėlis - gegužės pradžia; 
Aguonos - nuo gegužės pirmosios pusės:
Dirvinė buožainė - nuo gegužės vidurio;
Raudonžiedis snaputis - nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo;
Ramunės - nuo gegužės vidurio;
Jonažolė - nuo birželio vidurio;
Rugiagėlė - nuo birželio vidurio;
Didžiagalvė bajorė - nuo birželio vidurio;
Tankiažiedis katilėlis - nuo liepos vidurio;
Čiobrelis - nuo birželio vidurio;
Raudonėlis - nuo birželio pabaigos;

Pagrindinės žolės, tinkamos žydinčiai pievai:

Paprastoji smilga.

 

Avinis eraičinas.

Pievinė miglė.

Gėlių pievos priežiūra

Gėlių pievą reikėtų nupjauti bent kartą per metus. Tai galima atlikti pasibaigus sezonui rudenį arba anksti pavasarį. Kai kurių gėlių žiedus jiems peržydėjus reikia nuskinti, tai skatina išleisti naujus žiedus. Žemę stipriai išeikvojančius krūmus, tokius kaip raudonėlis, reikėtų patręšti mineralinėmis kalio-fosforo trąšomis rudenį ir azoto trąšomis pavasarį.

Sergejus Jeriomenko

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.