Apsauga nuo garso

Lietuvoje pastatų apsaugą nuo triukšmo reglamentuoja STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Reglamentas tebegalioja, o aktuali jo suvestinė redakcija įsigaliojo 2024 m. lapkričio 1 d. Pastatų akustinis komfortas skirstomas į A, B, C, D ir E garso klases: A reiškia ypač gerą, C – priimtiną, o E – ribinį akustinį komfortą. Galiojanti STR 2.01.07:2003 redakcija.

Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių ir blokuotų gyvenamųjų pastatų, taip pat reglamente nurodytų triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių namų klasė pasirenkama statytojo, tačiau negali būti žemesnė kaip E. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatą, kai paskirtis nekeičiama, akustinės sąlygos neturi pablogėti ir turi atitikti ne žemesnes kaip E klasės vertes. Keičiant patalpų paskirtį taikomi ne žemesni kaip atitinkamos paskirties C klasės reikalavimai.

C garso klasės gyvenamajame pastate tarp vienas virš kito esančių butų kambarių smūgio garso izoliavimo rodiklis Ln,w′L'_{n,w} turi būti ne didesnis kaip 53 dB. Kuo ši vertė mažesnė, tuo mažiau girdimi žingsniai, baldų stumdymas ir kiti į grindis perduodami smūgiai. Ore sklindančio garso izoliavimo rodikliams galioja priešinga taisyklė – kuo Rw′R'_w arba DnT,wD_{nT,w} vertė didesnė, tuo konstrukcija geriau sulaiko kalbą, muziką ir kitą oru sklindantį garsą.

Perdangų garso izoliavimo rodikliai

Daugiabučių ir visuomeninių pastatų statyboje dažnai naudojamos monolitinės arba surenkamosios kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos. STR priede pateikiami natūriniais matavimais gauti orientaciniai duomenys: 200 mm monolitinė plokštė, kurios paviršinė masė apie 460 kg/m², pasiekė Rw′=55R'_w = 55 dB ir Ln,w′=71L'_{n,w} = 71 dB. 220 mm kiaurymėtosios plokštės, kurios paviršinė masė apie 288 kg/m², rodikliai buvo atitinkamai 50 ir 77 dB.

Šie rezultatai rodo, kad vien nepadengta gelžbetoninė perdanga smūgio garso reikalavimo neužtikrina. Net masyvi monolitinė plokštė žingsnių ir kitų tiesioginių smūgių garsą perduoda gerokai stipriau, negu leidžiama C garso klasės pastate. Todėl virš laikančiosios perdangos įrengiama nuo jos elastingai atskirta grindų konstrukcija.

1 lentelė

 Laboratorinės vieno gaminio vertės negalima tiesiogiai prilyginti visos perdangos rezultatui. Faktinę garso izoliaciją veikia perdangos masė, grindų sluoksniai, elastingos medžiagos dinaminis standis, išlyginamojo sluoksnio masė, patalpų matmenys, gretimos sienos ir netiesioginiai garso sklidimo keliai. Svarbi ir darbų kokybė.

Aktualiuose konstrukcijų aprašymuose elastingo sluoksnio dinaminis standis turi būti žymimas MN/m³, o ne MN/m². Kuo dinaminis standis mažesnis, tuo medžiaga paprastai geriau slopina smūginį garsą, tačiau ji kartu turi atlaikyti išlyginamojo sluoksnio, grindų, baldų ir žmonių apkrovas pernelyg nesusispausdama. Todėl vertinamas ne vien medžiagos minkštumas, bet ir jos spūdumas, ilgalaikė deformacija bei tinkamumas konkrečiai grindų konstrukcijai.

2 lentelė

Pastabos:
perdangų konstrukcijų su monolitine plokšte garso izoliavimo rodikliai atitinka B klasę;
tuštuminės plokštės storis - 220 mm. 

Anksčiau atlikti natūriniai matavimai parodė, kad tinkamai įrengta monolitinės perdangos konstrukcija su plaukiojančiu išlyginamuoju sluoksniu gali pasiekti maždaug Rw′=60–63R'_w = 60–63 dB ir Ln,w′=45–48L'_{n,w} = 45–48 dB. Analogiškų konstrukcijų su kiaurymėtosiomis plokštėmis rezultatai buvo apie Rw′=54–56R'_w = 54–56 dB ir Ln,w′=50–53L'_{n,w} = 50–53 dB. Tai nėra universalios projektinės vertės – jos apibūdina konkrečius išbandytus konstrukcijų variantus.

Plaukiojančių grindų konstrukcija

Betoninės perdangos grindų konstrukcija paprastai susideda iš laikančiosios gelžbetoninės plokštės, elastingo garsą izoliuojančio sluoksnio ir armuoto išlyginamojo sluoksnio. Papildomai gali būti naudojamas vamzdynus uždengiantis išlyginamasis, sausas užpildas ar kita apkrovas paskirstanti medžiaga.

Pagrindinis principas – išlyginamasis sluoksnis neturi standžiai liestis nei su perdanga, nei su sienomis, kolonomis, vamzdynais ar durų slenksčiais. Taip suformuojamos vadinamosios plaukiojančios grindys. Elastinga medžiaga veikia kaip spyruoklė tarp laikančiosios perdangos ir grindų masės, todėl sumažina į pastato konstrukcijas perduodamus smūgius.

Naudojamos medžiagos gali būti plonos ruloninės arba storesnės plokštinės. Vien storis neparodo jų akustinių savybių. Renkantis reikia vertinti deklaruotą smūgio garso sumažėjimą ΔLw\Delta L_w, dinaminį standį s′s', spūdumą, ilgalaikį atsparumą apkrovai ir suderinamumą su šildomomis grindimis. Gamintojo nurodytas ΔLw\Delta L_w paprastai nustatomas standartinėje laboratorinėje konstrukcijoje, todėl faktinis pastato rezultatas gali skirtis.

Jeigu elastingas sluoksnis pats nėra sandarus arba išlyginamojo sluoksnio mišinys gali patekti į jo sandūras, virš jo klojamas technologinis atskiriamasis sluoksnis. Tai gali būti tinkamai sujungta polietileno plėvelė ar kita konkrečiai sistemai numatyta medžiaga. Kai akustinis paklotas turi gamykloje integruotą sandarų viršutinį sluoksnį ir sandūros įrengiamos pagal gamintojo instrukciją, papildoma plėvelė gali būti nereikalinga.

Birus smėlio sluoksnis anksčiau buvo naudojamas vamzdynams uždengti ir perdangos masei padidinti, tačiau STR priede drėgno smėlio naudojimas statybose nerekomenduojamas. Jame kaupiasi statybinė drėgmė ir gali susidaryti palankios sąlygos mikroorganizmams. Šiuolaikinėje konstrukcijoje dažniau naudojami kontroliuojamos drėgmės užpildai, išlyginamieji mišiniai arba sausųjų grindų sistemos, tačiau konkretų sprendimą turi parinkti projektuotojas.

Akustiniai tilteliai ir įrengimo klaidos

Smūgio garso izoliaciją labai pablogina akustiniai tilteliai. Jie susidaro, kai išlyginamasis sluoksnis tiesiogiai susijungia su gelžbetonine perdanga, siena, kolona, vamzdynu ar kita standžia konstrukcija. Net nedidelė standi jungtis gali perduoti vibraciją aplenkdama elastingą sluoksnį.

Prieš įrengiant išlyginamąjį sluoksnį, palei sienas, kolonas ir kitas vertikalias konstrukcijas turi būti pritvirtinta elastinga perimetrinė juosta. Ji turi siekti aukščiau būsimo išlyginamojo sluoksnio ir galutinės grindų dangos. Perteklinė juostos dalis nupjaunama tik užbaigus grindų įrengimą. Grindjuostės taip pat negali standžiai sujungti grindų su siena.

Ruloninių medžiagų sandūros klojamos ir sandarinamos pagal konkretaus gaminio instrukciją. Vieni paklotai užleidžiami, kiti tik suglaudžiami ir suklijuojami. Storesnės plokštės turi būti klojamos glaudžiai, nepaliekant tarpų. Ant pakloto vaikštant ar montuojant armatūrą būtina jo nepradurti ir nepastumti.

Vamzdžiai, praeinantys per grindų konstrukciją, taip pat turi būti elastingai atskirti. Ypač dažnai garso tiltelių susidaro prie šildymo vamzdžių, kanalizacijos stovų, durų angų ir grindyse įrengtų inžinerinių dėžučių. Šiose vietose bendras konstrukcijos principas svarbesnis už vienos pasirinktos akustinės medžiagos savybes.

Jeigu nekokybiškai įrengtų grindų išardyti neįmanoma, papildomas paklotas po parketlentėmis ar laminatu gali šiek tiek sumažinti smūgio garsą pačioje patalpoje. Tačiau jis nepakeičia tinkamai įrengto plaukiojančio išlyginamojo sluoksnio. Rezultatas priklauso nuo visos dangos sistemos, todėl negalima visiems 3 mm paklotams priskirti vienodo 7–17 dB pagerėjimo.

Prastą garso izoliaciją gali lemti ir plyšiai konstrukcijų sandūrose, nesandarūs vamzdynų praėjimai, netinkamai užpildytos siūlės bei elektros instaliacijos angos. Kištukiniai lizdai butus skiriančiose sienose neturėtų būti montuojami vienas priešais kitą. Jeigu jų išvengti neįmanoma, dėžutės perstumiamos, angos sandarinamos ir išlaikomas projektuotas sienos sluoksnių vientisumas.

Faktinė naujo pastato garso klasė nustatoma natūriniais akustiniais matavimais. Pagal galiojantį reglamentą matavimus atlieka pagal LST EN ISO/IEC 17025 akredituotos laboratorijos. Todėl galutinės atitikties negalima pagrįsti vien medžiagų sertifikatais ar laboratoriniais atskirų gaminių bandymais.

Perdangų smūgio garso izoliavimo reikalavimai

Toliau pateikiamos STR nustatytos smūgio garso izoliavimo rodiklio Ln,w′L'_{n,w} ribinės vertės. Kuo lentelėje nurodyta vertė mažesnė, tuo aukštesnė akustinio komforto klasė ir tuo geriau turi būti izoliuojamas smūgio garsas.

* A ir B klasėms taikomas rodiklis su papildomu žemųjų dažnių spektro pataisos sandu CI,50–2500C_{I,50–2500}. C klasėje šį sandą taip pat rekomenduojama taikyti. Daugiau kaip trijų kambarių butuose C klasės miegamojo nuo to paties buto kitų patalpų rekomenduojama ribinė vertė – 60 dB. Brūkšnys reglamento lentelėje reiškia, kad rodiklis konkrečiai klasei nereglamentuojamas.

Lentelės vertės yra ribiniai visos užbaigtos pastato konstrukcijos, išmatuotos natūroje, rodikliai. Jos nėra vien izoliacinio pakloto ar atskiros perdangos plokštės techniniai parametrai. Projektuojant būtina vertinti visą perdangos konstrukciją ir gretutinius garso perdavimo kelius.