Jei alergijos žiedadulkėms atveju ji dingsta, pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, tai jautrumas alergenams, esantiems namuose, tęsiasi visus metus. To pasekmė yra nuolat užsikimšusi nosis ir suerzinti plaučiai. Toks plaučių uždegimas sukeliamas ir chemikalų, vadinamų leukotrinais. Vėliau jis persimeta į kitas ląsteles. Vieną kartą taip suerzinti plaučiai tampa itin jautrūs (hiperreaktyvūs) ir į kitas medžiagas ima reaguoti kaip į alergeną. Štai kodėl astmos priepuolį gali sukelti virusinė infekcija, tabako dūmai, chemikalai, stresas ar fizinis krūvis. Alergija namų dulkėms yra pirmas žingsnis astmos link. Kuomet išsivysto astma, jos simptomus gali iššaukti tiek infekcija, tiek aplinkoje esančios medžiagos, tiek ir fizinė veikla.

Milijonai žmonių, nepaisant metų laiko, kenčia nuo alergijos. Nors žiemą išnyksta alergijos augalams problema, tačiau namuose vis vien išlieka alergijos dulkėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiui grėsmė. Patalpose nuolat pilna ore sklandančių alergenų, keliančių pavojų kvėpavimo takų sveikatai.

Neretas lengvai atpažįsta šiuos alergijos simptomus: tekanti ar užsikimšusi nosis (pereninis rinitas), ašarojančios, graužiamos akys ar čiaudulys (alerginis rinokonjuktyvitas). Juos gali sukelti namų ruošos darbai, atliekami šluota ar dulkių siurbliu, taip pat ir dulkių valymas. Namų dulkės taip pat gali sukelti astmos simptomus: kosulį, švogždimą, spaudimą krūtinėje ar net dusulį. Kai kuriais atvejais, tie patys alergenai gali sukelti ir alergines odos reakcijas, vadinamas egzema (arba atopiniu dermatitu).

Daugeliui alergines reakcijas sukeliantys alergenai aptinkami namuose (dulkės, naminiai gyvūnėliai (šunys, katės), taip pat tarakonai ar kai kurios grybelio rūšys).  

Alergija dulkėms

Dulkių yra net ir švariausiuose namuose. Tai įvairių medžiagų mišinys, tad dulkių sudėtis kiekvienuose namuose šiek tiek skiriasi, tačiau pagrindiniai alergenai visur yra tie patys:

• Dulkių erkutės
• Tarakonai
• Grybelis (Pelėsiai)
• Gyvūnai

Bet kuris iš šių alergenų gali iššaukti žmogaus imuninės sistemos reakciją ir organizme ims gamintis specialūs antikūniai (immunoglobulinas E). Būtent jis nulemia alerginių uždegimų atsiradimą ir net ir nedidelis kiekis alergenų aplinkoje gali sukelti alerginę reakciją.

Alergijos dulkių erkutėms simptomai:

• Šienligė, tekanti nosis, niežėjimas, čiaudulys.
• Ašarojančios akys.
• Astma, pasunkėjęs kvėpavimas.

Taip pat alergijos atveju pasunkėja odos egzema.

Namų dulkės sudarytos iš įvairių medžiagų, kurios kiekvienuose namuose gali būti skirtingos, kadangi skiriasi baldai, namų statybos medžiagos, laikomi skirtingi naminiai gyvūnai, skirtingas drėgmės lygis ir kiti faktoriai. Dulkių kruopelėje gali būti audinio, žmogaus odos dalelių, gyvūnų plaukų, mikroorganizmų - dulkių erkučių, taip pat tarakonų dalelių, pelėsio sporų, bakterijų, maisto dalelių ar kitų dalelių. Iš jų visų pagrindiniai alergijos sukėlėjai yra gyvūnų plaukai, dulkių erkutės ir tarakonai. Žmogus gali būti alergiškas vienam ar keliems jų, bet patekęs į aplinką, kurioje yra šių dulkių, patirs alerginę reakciją.

Dulkių erkutės yra viena svarbiausių alergijos namų dulkėms priežasčių. Šios erkutės, kartu su vorais, blusomis ir erkėmis, priklauso arachnidų šeimai.  Dulkių erkutėms gyventi ir daugintis palankiausia šiltoje, drėgnoje aplinkoje (75-80 proc. drėgnumo). Kuomet oro drėgmė sumažėja iki 50-40 proc., erkutės žūsta, tad sauso klimato kraštuose jos aptinkamos itin retai. 

Dulkių erkutės yra tokios mažos, jog yra lengvai įkvepiamos. Dauguma jų apsigyvena pagalvėse, čiužiniuose, kilimuose, baldų apmušaluose. Naudojantis dulkių siurbliu, jos sklando ore ir nusileidžia, kai „sumaištis" baigiasi. Taigi, žmonės, miegantys kasnakt po aštuonias valandas, trečdalį gyvenimo praleidžia tarp alergijos sukėlėjų.

Viename grame dulkių gali būti iki 19 tūkstančių erkučių, tačiau dažniausiai jų skaičius svyruoja nuo 100 iki 500 (gramas dulkių yra panašaus dydžio kaip sąvaržėlė). Dėdamos kiaušinėlius patelės per savo gyvenimą erkių populiaciją gali papildyti nuo 25 iki 50 naujų padarėlių. Erkutės maitinasi odos atplaišomis ir pleiskanomis, todėl jos klesti ten, kur yra žmonių. Erkutės nekanda ir neplatina ligų ir yra žalingos tik joms alergiškiems žmonėms. Įprasti namuose naudojami insekticidai dulkių erkutėms nekenkia, tačiau yra būdų, kaip alergiški žmonės gali su jomis kovoti. 

Alergija tarakonams

Daugumoje namų dulkėse yra tarakonų dalelių - dažniausiai senuose, gausiai gyvenamuose namuose, kur itin sunku galutinai išnaikinti tarakonus. Asmenys, alergiški tarakonų baltymams (ypač sergantys astma) tokiuose namuose pajunta paaštrėjusius alergijos simptomus.

Alergijai sukelti nebūtina, kad namuose būtų pačių tarakonų. Alergenais yra tarakonų seilės, fekalijos, sekrecijos, odos ir kūno dalelės. Daugiausia šių alergenų būna virtuvėse, tačiau pasitaiko ir kituose kambariuose, taip pat ir miegamuosiuose bei pačioje lovoje. Dažnai jų randama mokyklose ir komerciniuose pastatuose. Tam, kad išgyventų, tarakonams reikia maisto ir drėgmės, taigi šių elementų pašalinimas gali padėti su jais kovojant.

Alergija patalpų pelėsiui

Į patalpas pelėsis patenka iš išorės - jei namo aplinkoje daug pelėsio, didelė tikimybė, kad jis klestės ir patalpose. Kiekviename name gali atsirasti pelėsis - tai priklauso nuo tam tikrų sąlygų: drėgmės, temperatūros ir t.t. Kai kurios pelėsio rūšys, pavyzdžiui Aspergillus ar Peninicillium, dažniau aptinkamos viduje, nors jų ir nesimato ant sienų.

Pelėsiui atsirasti reikalingi du faktoriai: drėgmė dėl kondensacijos, nesandarių vamzdynų ar kitų vandens šaltinių bei koks nors paviršius, ant kurio pelėsis galėtų augti ir juo maitintis. Dažniausiai pelėsis išplinta ant sienų, drėgnos medienos, odos ir popieriaus. Taip pat jo galima rasti ant betono bei nešvarumų, susikaupusių ant stiklo paviršiaus ir lango rėmų.  Maisto produktai, ypač daržovės, vaisiai ir duona taip pat yra itin geros vietos pelėsiui atsirasti.

Pelėsis plinta per sporas, kurios keliauja oru tol, kol patenka ant kokio nors paviršiaus ir ima ant jo augti. Dulkės iš namų, kuriuose yra pelėsis, gali iššaukti alergijos priepuolį žmonėms, alergiškiems pačiam pelėsiui. Taip pat kai kurių pelėsio rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali suerzinti kvėpavimo takus, nors ir nesukeldamas alergijos.

Alergija gyvūnams

Dažniausiai iš gyvūnų alergiją sukelia katės ir šunys, tačiau tą pat gali padaryti ir visi šiltakraujai gyvūnai (įskaitant ir jūrų kiaulytes, žiurkėnus ir t.t.). Alergenų yra ne tik gyvūnų plaukuose ar odos atplaišose, tačiau ir šlapime bei seilėse. Šie gyvūninės kilmės alergenai gali būti pernešami drabužiuose ir taip patenka iš namų į viešas vietas, tokias kaip mokyklos ar darbovietės. Beje, kačių alergenai yra vieni dažniausiai aptinkamų tiriant dulkes mokyklose.  

Ar alergija dulkėms reiškia, kad namai yra nešvarūs ir netvarkingi?

Jokiu būdu ne. Tačiau netvarkinguose namuose alergijos dulkėms problema itin paaštrėja. Įprastinių procedūrų, kovojant su alergija, gali ir nepakakti, pavyzdžiui: nesvarbu, kaip atkakliai bevalytumėte dulkes ar siurbtumėte kilimus, nei kiek nesumažinsite dulkių erkučių skaičiaus pagalvėse, kilimuose ar čiužiniuose. Itin aktyvūs švarinimosi metodai gali į orą pakelti dar daugiau dulkių ir taip tik apsunkinti situaciją. 

Alergija namų dulkėms yra tik sezoninė?

Dulkių erkučių populiacijos ypač išauga liepą ir rugpjūtį, o sumažėja - vėlyvą pavasarį. Kai kurie dulkių erkutėms alergiški žmonės skundžiasi žiemą paaštrėjančiais simptomais, kadangi šiuo metu ore vis dar yra erkučių fekalijų ir liekanų.
Pelėsis sparčiau dauginasi vasarą (tropinio klimato kraštuose pelėsis vienodai aktyvus visus metus). Taip pat yra duomenų, jog ir tarakonų populiacijos pagausėja vasaros pabaigoje.

Namuose veikiančios kondicionavimo sistemos pakelia dulkes į orą, o per ilgą laiką aplinkai išsausėjus, dulkių dar pagausėja ir tai nepriklauso nuo metų laiko, kadangi net ir vasarą oras kondicionavimo sistemoje cirkuliuoja tuose pačiuose vamzdžiuose. Vasarą sumažėjusį dulkių alergijos aktyvumą galima paaiškinti tuo, jog žmonės daugiau laiko praleidžia lauke.

Dėl išvardintų priežasčių vis rečiau naudojami terminai " sezoninė" ir "visus metus trunkanti" alerija. Patogiau klasifikuoti simptomus: į " nutrūkstamus" ir "nuolatinius".

Kaip išvengti namų dulkių?

Visiškai išvengti kontakto su dulkėmis nėra įmanoma, tačiau nuolatinės pastangos palengvina alergijos simptomus. Kai kurios jų gana sudėtingos, bet galima pasiekti gerų rezultatų ir paprastais būdais (po išsamios alerologo konsultacijos). Pavyzdžiui, jei esate alergiškas gyvūnų plaukams, su šeima reikėtų rasti bendrą sprendimą, galbūt surasti gyvūnėliui naujus namus ir kruopščiai išvalyti aplinką -  tai geriausiai padėtų panaikinti alergijos simptomus.

• Efektyviausia: Dulkių filtrai, kassavaitinis patalynės skalbimas karštame vandenyje, kilimų pašalinimas, vėsi ir sausa aplinka
• Gali padėti: cheminis kilimo apdorojimas
• Mažiausiai efektyvu: ventiliacijos angų valymas, specialūs dulkių diurbliai, oro filtrai

Tuo tarpu dulkių erkučių ir jų sukeliamų simptomų visiškai panaikinti nepavyks, tačiau juos sumažinti įmanoma. Pirmiausia reikėtų apsistoti ties miegamuoju, kadangi jame praleidžiamas kone trečdalis gyvenimo ir kaip tik jame yra daugiausia vietų erkutėms apsigyventi.

Drastiškesnių žingsnių - pavyzdžiui, pašalinti visus kilimus, prietaisų ar remonto pagalba sumažinti drėgmės lygį - imkitės tik pasitarę su alergologu. Rekomenduojama: 

• Turėti kuo mažiau tokių baldų, kuriuose gali apsigyventi dulkių erkutės
• Sienas, medines pastato dalis ir grindis valyti drėgnu skudurėliu. Grindis dar galima ir poliruoti.
• Naudokite tik tokius kilimėlius, kuriuos kas savaitę galima išplauti.
• Patalynę taip pat reikėtų rinktis tokią, kurią būtų galima skalbti dažnai: medvilnines paklodes ir užvalkalus, sintetines apklotus ir antklodes. Nenaudokite vilnonių antklodžių bei lovos užtiesalų.
• Kėdės - tik medinės ar iš plastiko.
• Užuolaidas naudokite taip pat plastikines (žaliuzi) ir kasdien nuo jų valykite dulkes.
• Drėgnomis šluostėmis ir dulkių siurbliu, kuriame įtaisytas alergenų filtras ir nėra maišelio dulkėms, atidžiai išvalykite namus kasdien, ar bent du kartus per savaitę.
• Venkite tokių dulkes kaupiančių daiktų, kaip pliušiniai žaislai, pagalvėlės, džiovintos gėlės, įvairūs suvenyrai.
• Patalynę skalbkite bent 60°C temperatūroje, kad žūtų dulkių erkutės.
• Patalynę, antklodes ir čiužinius kaip įmanoma dažniau ir kuo ilgiau vėdinkite lauke.
• Bent kartą per mėnesį čiužinius ir pagalves sudėkite į plastikinius maišus ir 24 valandoms palikite šaldymo kameroje.
• Galbūt patogiau būtų dažnai keisti pigesnius čiužinius, nei ilgą laiką miegoti ant to paties.
• Dulkių erkutėms nepalankus sausas ir šaltas oras, tad stenkitės namus vėdinti kasdien ir nenaudoti orą drėkinančių prietaisų. Jeigu pabudus ryte apatinis lango kraštas aprasojęs, vadinasi, ore yra per daug drėgmės.
• Namų nekvėpinkite - tai gali tik apsunkinti alergijos simptomus.
• Nelieskite dulkėtų daiktų - knygų, senų drabužių ir pan.
• Žinodami, kad pakliūsite į situaciją, kurioje teks susidurti su alergenais (pavyzdžiui, valydami namus), dėvėkite apsauginę kaukę.
• Namuose negali būti rūkoma.
• Nenaudokite garintuvų ir drėkintuvų, nes jie skatina pelėsių ir grybelio atsiradimą, o šie gali sukelti alergiją.

Valyti ir dar kartą valyti - kada tai iš tiesų padeda?

Jei ruošiatės itin kruopščiai išvalyti namus, prieš pradedant patartina apgalvoti tinkamiausius tam būdus. Čia pateikti pasiūlymai padės pasiekti maksimalų rezultatą.

Kaip teisingai valyti dulkių siurbliu

Jei nesinori ar negalima atsisakyti kiliminės dangos ir jos pakeisti linoleumu ar kietmedžiu, jį reikėtų valyti dažnai ir itin kruopščiai. Taip pat dulkių siurbliu turi būti valomi baldų apmušalai ir kiti audiniai, kurie negali būti išskalbti ar pakeisti. Didžiausia problema naudojant dulkių siurblį yra ta, kad į dulkės, erkutės ir pelėsio dalelės pakyla į orą ir jame gali būti 15 minučių, keliaudamos po namus. Dėl šios priežasties alergiški žmonės neturėtų naudotis dulkių siurbliu ir neiti į valomą kamarį tol, kol dulkės vėl nenusės. Dulkių erkučių dalelės taip pat pakyla į orą tvarkant patalynę.

Ypač alergiškiems žmonėms šie paprasti darbai gali sukelti smarkius alergijos ir netgi astmos priepuolius. 

Į ką verta atkreipti dėmesį:

Dulkių siurblio maišelis veikia lyg pirminis filtras - jį galima pakeisti itin tankiu, daugiasluoksniu maišeliu ir taip pat pridėti išmetimo angos filtrą. Šios priemonės padeda sulaikyti dulkes ir alergenus ir neleidžia jiems vėl pakilti į orą. Taip pat tai ekonomiškas būdas atnaujinti seną dulkių siurblį. Prekyboje taip pat yra pasirodę brangesni dulkių siurbliai su įmontuota HEPA (High Efficiency Particulate Air- Didelio efektyvumo oro filtrų) sistema. Kai kuriuose siurbliuose HEPA maišeliai yra išimami ir juos galima plauti indų plovyklėje. Tai visiškai išsprendžia maišelių švaros problemą ir padeda kovoti su alergijos simptomais.

Itin efektyvus būdas namams valyti yra automatinis siurblys, įmontuotas grindyse ir sienų apačioje - dulkės surenkamos konteineryje, kuris montuojamas už namo, dažniausiai garaže.

Kieti paviršiai yra valomi lengviau

Dulkių erkutes, gyvūnų plaukus ir vabzdžių daleles iš aplinkos pašalinti itin sunku. Tačiau išvalyti kietus paviršius (medį, plyteles, vinilą ar odą) yra gerokai paprasčiau nei kiekvieną kilimo ar kitų medžiaginių paviršių kampelį.

Atsisakius kilimo, galima atsikratyti iki 90 proc. dulkių erkučių. Jei be kilimų neįsivaizduojate savo namų, pasirinkite bent jau tokį, kurio plaukeliai yra trumpi.
Jei ketinate persikraustyti, prieš įsikeldami į naujus namus, paruoškite aplinką iš anksto - bus žymiai lengviau, nei viską keisti iš pagrindų. Tai nėra taip sunku kaip atrodo!

• Venkite baldų su raižiniais. Lygūs paviršiai mažiau kaupia dulkes. Taip pat - jokių atvirų knygų lentynų, kadangi ant jų dulkių prisikaupia galybė.
• Visus drabužius laikykite stalčiuose arba spintose, stenkitės nepalikti laisvai gulėti kambariuose. Vilnonius drabužius įvilkite į plastikinius užsegamus maišus. Venkite priemonių vabzdžiams, kandims naikinti, taip pat kamparo. Stalčius ir spintų duris laikykite uždarytus.
• Stenkitės atsikratyti visų nereikalingų daiktų, kad valyti būtų kuo lengviau. Sunkiai valomus daiktus dėkite į spintas, stalčius ar spinteles stiklo durelėmis.
• Rinkdamiesi baldus, pirmenybę teikite mediniams, odos, vinilo ar brezento paviršiams ir venkite medžiaginių apmušalų, kadangi juose kaupiasi alergenai, o valyti juos sunku. Ant senų baldų užvilkite nuimamus plaunamus užvalkalus.
  Grindis klokite iš medžio, plytelių ar linoleumo.
• Naudokite tik lengvai skalbiamus medvilnės ar sintetinius užvalkalus, taip pat ir lovos užtiesalus.
• Medžiagines užuolaidas pakeisite roletais iš lengvai plaunamo audinio - medvilnės ar sintetikos. Vinilo žaliuzės nors ir renka dulkes, tačiau yra lengvai valomos. Jei nenorite atsisakyti užuolaidų, skalbkite jas kuo dažniau. Pirmenybę teikite vertikalioms žaliuzėms. Jei įrengtos langinės, kas savaitę jas valykite drėgnu skudurėliu.
• Jei kabinate užuolaidas - jos turi būti iš lengvai skalbiamos, pvz., medvilnės. Draperijų ir dekoratyvinių puošmenų geriau privengti.
• Įrenkite oro kondicionavimo sistemą - centrinę ar prie kiekvieno lango. Langus laikykite uždarytus, ypač žydėjimo sezonu ir tuomet, kai vėjuota. Įvairių žolynų ir medžių žiedadulkių ore gausiausia ankstyvą rytą, tad miegokite uždarę langus.
• Vietoje radiatorių geriau naudoti elektrinius šildytuvus. Namuose, kur jau įvestas šildymas, radiatorius ir ventiliacines angas pridenkite filtrais ir neužmirškite valyti jų drėgnu skudurėliu. Pasitarkite su gydytoju, galbūt verta įsigyti specialų orą valantį aparatą.
• Paviršius šluostykite vandeniu ar aliejumi sudrėkintu skudurėliu, kad dulkės nekiltų į orą.

Priemonės kovojant su pelėsiu namuose

Dauguma alergenų tarpsta drėgnoje terpėje, o tyrimai parodė, kad namuose, kur įmontuotas oro sausinimo prietaisas, dulkių erkučių ir pelėsio sporų kiekis yra mažesnis, tad apsvarstykite galimybę jį įsigyti.

• Išnaikinkite ant sienų ir lubų matomą pelėsį. Sumažinkite namuose oro drėgmės lygį: isigiję ventiliatorių, pagerinsite patalpų vėdinimą.
• Malkas laikykite lauke, kadangi medžio žievė būna padengta pelėsiu.
• Kuomet dažote drėgnose patalpose esančius paviršius, į dažus visuomet įpilkite priemonės nuo pelėsio (ypač dažant sienas rūsyje ar tamsiose patalpose). Pelėsis dažnai aptinkamas sandėliukuose, kadangi čia ir tamsu, ir oras drėgnas.
• Batus, prieš palikdami lentynose, gerai išdžiovinkite,  padės ir cheminės priemones drėgmei pašalinti (pavyzdžiui kalcio karbonato milteliai).
• Vonioje netieskite kilimų.
• Pelėsis taip pat atsiranda ir šaldytuvuose, tad juos nuolat reikia laikyti švarius bei laikas nuo laiko atšildyti. Sugedusį maistą reikia išmesti (pageidautina prieš jam supelijant). 
• Atsiradus vandens nuotėkoms, problemą spręskite nedelsiant, nepamiršdami pašalinti ir sušlapusių kilimų.
• Kilimų negalima tiesti tiesiai ant betono grindinio, kadangi tai ideali vieta kauptis drėgmei ir tuo pačiu - daugintis dulkių erkutėms bei pelėsiui.
• Apipelijusių daiktų negalima laikyti ir rūsyje - ši patalpa turi būti švari.

Ką daryti su naminiais gyvūnėliais?

Šis klausimas dažnai tampa didžiausiu išbandymu tiek gydytojams, tiek jų pacientams, kadangi priimant sprendimą, susiduria sveika logika ir emocijomis, išsiskiria šeimos narių nuomonė. 

Pagal savo efektyvumą alergiškam ar astma sergančiam žmogui šioje situacijoje priimti sprendimai gali būti suskirstyti taip:

1. Gyvūnėliui surasti naujus namus.
2. Laikyti jį lauke. Reikėtų prisiminti, jog alergenai vis tiek pateks į namus nuo jūsų drabužių.
3. Gyvūnėlio neleisti į alergiško šeimos nario miegamąjį.

Net ir radus gyvūnėliui naujus namus, alergenai jūsų namuose išliks keletą mėnesių (kilimai, baldų apmušalai, čiužiniai). Šiuos alergenus neutralizuoti galima dažnai valant namus dulkių siurbliu, garais ir 3 proc. tanino rūgšties tirpalu.

Jei nusprendėte su gyvūnėliu nesiskirti, atitinkamai pakeiskite kai kuriuos įpročius:

• Kuomet gyvūnas yra viduje, laikykite jį mažai apstatytame kambaryje, kur nėra vietos alergenams kauptis.
• Paskirkite katei ar šuniui atskirą guolį
• Naudokite HEPA filtrus miegamajame ir vietoje centrinio šildymo - nešiojamą elektrinę šildyklę. Užtaisykite kambario ventiliacines angas.
• Valydami gyvūnėlio dėžutę, dėvėkite kaukę arba, dar geriau, paprašykite tokius darbus atlikti kitą, nealergišką šeimos narį.
• Valydami siurbliu, naudokite dvigubą arba HEPA filtrą.
• Katę kas savaitę išmaudykite, kad nuo kailio pasišalintų paviršiniai alergenai. (Maži kačiukai lengviau pripranta prie reguliarių maudynių nei vyresnės katės. Pradėkite pamažu - nuo kelių lašų drungno vandens (muilas nebūtinas) ant kailiuko ir taip žingsnis po žingsnio išmaudykite visą. Po maudynių katei įteikite skanėstų - kad jai būtų lengviau apsiprasti).

Ką daryti su tais bjauriaisiais tarakonais?

Efektyviausiai tarakonus naikina profesionalūs dezinfekuotojai, tačiau tai tik pirmasis žingsnis. Po to, kai tarakonai jau išnaikinti, reikia atidžiai išvalyti ir visą aplinką, kadangi tarakonų liekanos taip pat itin stiprus alergenas. Angos, pro kurias tarakonai pateko į namus, turi būti užsandarintos, kad užkratas nepasikartotų. Šiukšliadėžės turi būti su dangčiais ir dažnai valomos. Namuose nelaikykite įvairių kartoninių dėžių, senų laikraščių, pirkinių maišelių ar tuščių butelių ir stiklainių, kadangi šiose vietose gali įsiveisti tarakonai.

• Efektyviausia: tarakonų naikinimas ir reguliarus patalpų valymas
• Gali padėti: maisto ir vandens tarakonams šaltinių panaikinimas
• Mažiausiai efektyvu: tarakonų išnaikinimas be reguliaraus patalpų valymo

Priemonės prieš alergiją miegamajame

Daugiausia laiko namuose yra praleidžiama miegamajame, tad tai turėtų būti patalpa, kurioje alergenų mažiausia. Atlikti žmonių, alergiškų dulkių erkutėms, moksliniai tyrimai parodė, jog ėmusis priemonių miegamajame minimalizuoti alergenų kiekį, pacientų sveikata ženkliai pagerėjo, sumažėjo simptomų intensyvumas ir medikamentų poreikis. Naujieji sintetiniai patalynės užvalkalai ne tik saugo šilumą ne prasčiau už natūralius, bet ir geriau „atlaiko" skalbimą, kadangi medžiaga nesukrinta į gumulėlius. Dažnai patalynė būna storasluoksnė, ją nepatogu skalbti. Geriau yra pasirinkti kelis plonesnius jos sluoksnius ir, kadangi dulkių erkutės veisiasi visose medžiagose, dažnai juos skalbti.

• Pagalvėms ir čiužiniams rinkitės alergenams nepralaidžius užvalkalus. Užtrauktukus galite papildomai apklijuoti lipnia juostele, o užvalkalus valykite dulkių siurbliu. Nekaupkite jokių daiktų po lova.
• Įsigykite pagalves, kimštas sintetine medžiaga. Venkite plunksninių ar poliuterano pagalvių, kadangi jose kaupiasi drėgmė ir atsiranda sąlygos pelėsiui ir dulkių erkutėms plisti.
• Lova turėtų stovėti atokiau nuo ventiliacijos angų. 
• Kartą per mėnesį skalbkite pagalves ir naminių gyvūnėlių guolius
• Niekada neleiskite naminiams gyvūnams lipti ant jūsų lovos
• Gyvūnų guolius ir paukščių narvelius laikykite ne miegamajame.
• Čiužinius keiskite bent kas 10 metų.
• Pagalves keiskite bent kas 5 metus.
• Alergiškiems žmonėms reikėtų rinktis lateksinius čiužinius.

Kovojant su alergenų kiekiu namuose, visuomet reikia turėti galvoje vieną dalyką - jei kažkokio daikto neįmanoma visiškai išvalyti, jo geriau atsisakyti.

Priemonės prieš alergiją vaikų kambaryje

Alergenai gali slėptis visuose daiktuose, esančiuose vaikų kambaryje. Net šlapi drabužiai, numesti į šoną po žaidimų, tampa puikia vieta veistis pelėsiui ir erkutėms, kaip ir kilimas, ištiestas nuo vienos sienos iki kitos.
"Sveiką kambarį" sukurti padėsiantys patarimai:

• Neleiskite naminiams gyvūnams žaisti vaikų žaislais, laikykite juos sausoje, uždaroje, nepasiekiamoje gyvūnams vietoje.
• Neleiskite vaikams miegoti su pliušiniais žaislais, kadangi erkutės iš žaislų pateks į lovą ir atvirkščiai.
• Prieš dėdami drabužius į stalčius ar kabindami į spintas, įsitikinkite, jog jie visiškai išdžiūvę.
• Išmokykite vaikus pareinant iš lauko nusivalyti batus ir nusirengti lauko drabužius, kad žiedadulkės nepatektų į namus. Drabužius iš karto riekėtų sudėti į skalbinių dėžę, o ne stalčius - kad ant kitų drabužių nepatektų žiedadulkės.
• Vaiko kambariui geriausiai tinka medinės arba plastiko kėdės.
• Venkite patalų iš plunksnų ir pūkų.
• Į kūdikio lopšį niekuomet nedėkite pliušinių žaislų, nebent tuos, kuriuos galima skalbti. Kuomet nenaudojate, žaislus laikykite uždaroje spintoje, maišeliuose.
• Rinkdami vaikams dovanas, geriau pirkite knygas, o ne pliušinius žaislus. Knygas laikykite uždaroje lentynoje.
• Geriausia į vaikų kambarį gyvūnų neleisti.
• Ant sienų kabinamos lentynos surenka dulkes.
• Kūdikio drabužėliai turi būti kuo paprastesni ir lengvai skalbiami - be klosčių ir raukinių.
• Kūdikio lopšys turi stovėti atokiau nuo ventiliacijos angų. HEPA filtras gali būti įrengtas po lopšiu, jis padės sumažinti ore sklandančių alergenų (žiedadulkių, pelėsio sporų ir gyvūnų pleiskanų) kiekį.

Priemonės prieš alergiją virtuvėje

Tarakonai ir pelėsis - pagrindinės virtuvės problema. Todėl niekada nepalikite maisto ar šiukšlių ilgam.

• Maistą saugokite orui nepralaidžiuose induose šaldytuve arba jo išorėje. 
• Viryklę iškart po maisto gaminimo nuvalykite, kadangi maisto likučiai pritraukia vabzdžius, o drėgmė - pelėsį.
• Nuo spintelių tuojau pat nuvalykite išsipylusį maistą ar trupinius.
• Lėkštes plaukite iškart po valgio - nekaupkite jų kriauklėje.
• Viryklę ir ant jos stovinčius rakandus uždenkite, naudokitės garų surinktuvu, kuris sutraukia garus ir drėgmę ir neleidžia jai kondensuotis ant spintelių paviršiaus.
• Grindų dangą pasirinkite lengvai valomą, kilimėlius skalbkite kas savaitę, kad pašalintumėte iš jų smulkias maisto daleles.
• Aidžiai prižiūrėkite šaldytuvo apatinį padėklą - jame taip pat gali veistis pelėsis, tad padėklą dažnai valykite.

Priemonės prieš alergiją vonioje

Šilta ir drėgna aplinka itin palanki pelėsiui daugintis. Kaip ir virtuvėje, vonioje jis aptinkamas po kriaukle, o taip pat - duše ir ant jo durų, rankšluosčiuose, kilimėliuose ir plytelėse. Užkirsti tam kelią gali padėti papildoma ventiliacija virtuvėje ir vonioje.

• Suremontuokite varvančius vamzdžius po kriaukle ir duše bei vonioje, taip pat ir už tualeto.
• Prausdamiesi duše, įjunkite ventiliatorių, kad oras cirukuliuotų ir jame sumažėtų drėgmės koncentracija.
• Naudokite skalbiamus kilimėlius ir juos skalbkite kas savaitę.
• Valydami pelėsio pažeistas vietas (dušo sieneles, užuolaidas, plyteles), naudokite specialų purškiamą skystį.
• Rankšluosčius skalbkite kas savaitę, kad pašalintumėte pelėsio sporas.
• Kriauklę ir spinteles kasdien nuvalykite, kad ant jų neliktų vandens balučių ir drėgmės.

Priemonės prieš alergiją svetainėje

Dulkių erkutės balduose veisiasi taip pat gausiai, kaip ir lovose - deda kiaušinėlius į baldų apmušalus, o jų liekanos gali paaštrinti astmos simptomus. Pelėsis taip pat gali augti baldų apmušaluose bei užuolaidose. Tarakonai, ieškodami maisto, taip pat gali atklysti ir į svetainę, kur ant kilimo visuomet yra maisto trupinių.

• Baldus ir užuolaidas kas savaitę valykite dulkių siurbliu.
• Pagalvėlių užvalkalus kas savaitę skalbkite karštame vandenyje.
• Neleiskite naminiams gyvūnams lipti ant baldų.
• Niekada nevalgykite sėdėdami ant grindų ar baldų, kadangi čia susikaupę trupiniai pritrauks tarakonus.
• Baldų užtiesalai, pagalvėlės ir drapiruotos užuolaidos surenka itin daug dulkių ir juos sunku išvalyti, tad rinkdamiesi baldus, pirmenybę teikite vinilo ir odos apmušalams.
• Valydami dulkes, naudokite drėgną skudurėlį arba specialų purškiamą tirpalą, kad dulkės nepakiltų į orą. Šio tirpalo nepurškite tiesiai ant valomo paviršiaus, nes oro srovė sukels dulkes. Šiek tiek tirpalo užpurkškite ant skudurėlio ir tada valykite.
• Kilimuose kaupiasi daugiausiai alergenų, kadangi jais iškloti visi namai. Kilimų pašalinimas padės sumažinti alergenų kiekį, taip pat galima investuoti ir į kokybišką dulkių siurblį ar įsigyti dulkių erkutes naikinančių preparatų. Dauguma jų yra nestiprūs pesticidai, tad naudoti juos reikia atsargiai.

Priemonės prieš alergiją rūsyje

Rūsys, kokia bebūtų jo paskirtis, yra ideali vieta alergenų sankaupoms. Čia atkeliauja tarakonai ir būna pilna jų liekanų. Taip pat galima aptikti graužikų pėdsakų. Pelėsis tokiose tamsiose ir drėgnose vietose aptinkamas itin dažnai, ypač už vamzdynų.

• Raskite ir suremontuokite visas nuotėkas, užtaisykite įtrūkimus pamatuose, kurie leidžia į rūsų patekti drėgmei.
• Sutaisykite varvančius vamzdžius, taip pat vandens šildytuvą ir centrinę šildymo sistemą.
• Šalinkite pelėsį, kai tik jis atsiranda.

Palangės ir durų sijos yra taip pat palankios vietos pelėsiui atsirasti. Kas savaitę valykite šias vietas ir naudokite specialų pelėsiui naikinti skirtą skystį, kad užkirstumėte kelią jo atsiradimui.
Nesvarbu, iš kokios medžiagos yra grindų danga - medžio, plytelių, kilimo - pelėsis gali atsirasti visur, tad grindis reikia nuolat valyti. Jei nėra būtina, niekuomet netieskite kiliminės dangos nuo vienos sienos iki kitos, kadangi taip daug sunkiau pašalinti susikaupusią drėgmę, pelėsį ir kitus alergenus.

Kaip sužinoti, ar esate alergiškas namų dulkėms?

Jei manote, jog esate alergiškas namų dulkėms, pasikonsultuokite su alergologu-imunologu. Kad nustatytų tikslią jūsų paminėtų simptomų priežastį, gydytojas turės užduoti įvairių klausimų apie jūsų namų ir darbo aplinką, valgymo įpročius, šeimos ligų istoriją, jūsų minimų simptomų dažnumą ir smarkumą, taip pat ar laikote naminių gyvūnų ir dar daugybę kitų. Dažnai atliekamas alerginių reakcijų testas, kuomet po oda sušvirkščiama skirtingų alergenų ir stebima organizmo reakcija. Jei oda toje vietoje, kur sušvirkštas alergenas, parausta ir patinsta, tai gali reikšti, jog esate jam alergiškas. Neretai testui naudojamas ir kraujo mėginys.

Alergologai, atlikdami bandymus ir nustatydami tikslią astmos ir alergijos simptomų priežastį, padeda įvertinti padėtį ir sudaryti detalų gydymosi planą. Gydantis galima sustabdyti alergijos priepuolius, imunoterapinių vaistų pagalba sustiprinti natūralų organizmo atsparumą ir sumažinti jautrumą alergenams. Tie patys vaistai taip pat užkerta kelią alerginei astmai.

Alergiški namų dulkėms žmonės dažniausiai yra kilę iš šeimų, kuriose alergija - dažnas dalykas. Paveldėję polinkį į įvairias alergijas, jie tampa alergiški gyvenamojoje aplinkoje esantiems alergenams - namų dulkėms, žolei, medžiams, šienui, grybeliui, o taip pat ir maistui (pienui, kiaušiniams, žemės riešutams, žuviai ir t.t.).

Kaip galima palenginti alergijos namų dulkėms simptomus? 

Identifikavus alergijos sukėlėjus, turi būti imtasi priemonių jų išvengti. Tyrimais patvirtinta, kad kontroliuojant savo aplinką ir mažinant alergijos šaltinių skaičių, galima žymiai palengvinti alergijos simptomus.
Jei pasitikrinote sveikatą ir jums nustatyta alergija namų dulkėms, teks imtis tam tikrų veiksmų. Konkrečias priemones įvardins alergologas, tačiau pagrindiniai trys gydymo būdai yra šie:

• Vengimas ar ribotas buvimas žalingoje aplinkoje
• Vaistai
• Imunoterapinės injekcijos

Ėmusis šių priemonių, alergiją kontroliuoti tampa daug paprasčiau.

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.