Iš pirmo žvilgsnio Provanso stilius atrodo nesudėtingas – šviesios spalvos, natūralios medžiagos, seni baldai ir daug jaukių detalių. Tačiau tokį interjerą kuriant labai svarbus saiko jausmas. Per daug sendintų paviršių, gėlių raštų ar dekoracijų gali paversti namus dirbtinai atrodančia dekoracija. Tikrasis Provanso stiliaus pagrindas yra šviesa, natūralumas ir per ilgą laiką susiformavusios aplinkos įspūdis.
Provanso stiliaus kilmė
Provanso interjero stilius susiformavo pietryčių Prancūzijoje esančiame Provanse. Šio regiono kaimo namų architektūrą ir jų vidų veikė karštos vasaros, ryški saulė bei vietoje randamos medžiagos – akmuo, medis, molis ir kalkinis tinkas. Storasienes sodybas stengtasi apsaugoti nuo kaitros, o patalpose naudotos šviesios spalvos, atspindinčios saulės šviesą.

Ilgainiui praktiškai įrengti kaimo būstai įgijo savitą estetiką. Blukę dažai, nelygios tinkuotos sienos, senas medis ir iš kartos į kartą perduodami baldai tapo tuo, ką šiandien vadiname Provanso stiliumi. Šis interjeras asocijuojasi su pietų Prancūzijos kraštovaizdžiu, alyvmedžiais, levandų laukais ir lėtesniu gyvenimo ritmu.
Provanso stiliaus spalvos
Provanso interjere vyrauja šviesios, saulėje tarsi išblukusios spalvos. Pagrindui dažniausiai pasirenkama šilta balta, dramblio kaulo, kreminė, smėlio arba labai šviesi pilka spalva. Jas papildo prislopinta alyvuogių žalia, šalavijų, levandų, dulksvai mėlyna, ochros ir degto molio atspalviai.
Ryškios, visiškai grynos spalvos šiam stiliui nėra būdingos. Net mėlyna ar violetinė turėtų atrodyti šiek tiek išblukusi. Toks koloritas padeda sujungti skirtingus baldus ir dekoracijas į vientisą kompoziciją. Šiuolaikiniame būste pakanka dviejų ar trijų pagrindinių spalvų, o levandų, terakotos ar žalsvus tonus galima naudoti kaip nedidelius akcentus.
Natūralios medžiagos ir paviršiai
Sienoms tinka kalkinis arba dekoratyvinis tinkas, matiniai dažai, vietomis atidengtas akmuo. Paviršius neprivalo būti visiškai lygus – lengvi potėpiai ir faktūros nelygumai padeda sukurti natūralų vaizdą. Vis dėlto šiurkštumas turėtų atrodyti pagrįstai, o ne dirbtinai sukurtas kiekvienoje sienoje.
Grindims naudojamos plačios medinės lentos, terakotos, natūralaus akmens arba jį imituojančios matinės plytelės. Medis gali būti alyvuotas, balintas ar šiek tiek patamsėjęs nuo naudojimo. Blizgūs paviršiai, poliruotas akmuo ir gausus chromas sunkiau dera su santūria Provanso aplinka.
Lubose gali būti paliekamos matomos medinės sijos. Nedidelėje patalpoje jas geriau balinti arba rinktis šviesesnį medį, kad konstrukcija vizualiai nesumažintų kambario.
Provanso stiliaus baldai
Šiam interjerui tinka mediniai, patogūs ir aiškios paskirties baldai: masyvus valgomojo stalas, indauja, komoda, vitrininė spinta, lengvos medinės kėdės ir minkštas krėslas. Baldai nebūtinai turi priklausyti vienam komplektui. Įdomesnis rezultatas gaunamas derinant skirtingo laikotarpio, tačiau panašių proporcijų ir spalvų daiktus.

Autentiški seni baldai gali turėti įbrėžimų, nusitrynusių kraštų ar patamsėjusių vietų. Restauruojant verta išsaugoti dalį šių naudojimo žymių, tačiau baldas turi likti tvirtas ir patogus. Naujai pagamintų baldų nereikėtų pernelyg agresyviai sendinti – vienodai nutrinti kampai dažnai atrodo nenatūraliai.
Prie medžio dera kaltas arba patinuotas metalas. Jis naudojamas šviestuvams, lovų rėmams, lentynų laikikliams, baldų rankenėlėms ir užuolaidų karnizams.
Provanso stiliaus audiniai
Provanso interjere daug lino ir medvilnės. Iš jų siuvamos užuolaidos, staltiesės, pagalvėlių užvalkalai, lovatiesės ir baldų apmušalai. Audiniai gali būti šiek tiek glamžyti, tačiau neturėtų atrodyti netvarkingi.
Tinka smulkūs gėlių, augalų, langelių ir juostelių raštai. Klasikiniam prancūziškam interjerui taip pat būdingas „Toile de Jouy“ audinys, dekoruotas vienspalvėmis pastorališkomis scenomis. Raštuotą tekstilę geriausia derinti su vienspalviais audiniais. Jei tapetai yra margi, užuolaidas ir didžiausius minkštuosius baldus vertėtų palikti ramesnius.
Provanso stiliaus dekoracijos ir apšvietimas
Provanso namuose dekoracijos atrodo tarsi sukauptos per daugelį metų. Tai gali būti keraminiai ąsočiai, pinti krepšiai, senas laikrodis, dekoratyvinės lėkštės, knygos, variniai indai ar paveikslai mediniuose rėmuose. Gyvos gėlės, levandų puokštės, alyvmedžio ar rozmarino šakelės sustiprina ryšį su gamta.

Svarbu neužpildyti kiekvieno paviršiaus. Kelios gerai parinktos vazos ar indai atrodo įtaigiau negu daugybė smulkių, tarpusavyje nesusijusių daiktų.
Dieną patalpose turėtų būti kuo daugiau natūralios šviesos. Langams tinka lengvos lininės užuolaidos, romanetės arba medinės langinės. Vakare jaukumą kuria keli skirtingi šviesos šaltiniai – centrinis šviestuvas, sieniniai šviestuvai ir stalinės lempos. Šviesa turėtų būti šilta ir minkšta.
Provanso stilius šiuolaikiniuose namuose
Norint sukurti Provanso nuotaiką, nebūtina tiksliai kopijuoti seno Prancūzijos kaimo namo. Moderniame interjere galima palikti švarią architektūrą ir ją papildyti natūralaus medžio stalu, linine tekstile, matine keramika, sena komoda bei prislopintais žaliais ar levandų atspalviais.

Virtuvėje Provanso stilių atskleidžia šviesūs dažyti fasadai, atviros lentynos, medinis stalviršis ir keraminiai indai. Vonios kambaryje tinka laisvai pastatoma vonia, sendinto metalo maišytuvai, medinė spintelė bei ornamentuotos matinės plytelės. Miegamajame pakanka lininės patalynės, medinės komodos ir kelių augalinių motyvų.
Geras Provanso stiliaus interjeras nėra perkrautas senoviniais daiktais. Jo išskirtinumą kuria šviesa, natūralios faktūros, ramios spalvos ir keli autentiški akcentai. Būtent todėl šį stilių galima sėkmingai pritaikyti ir kaimo sodyboje, ir šiuolaikiniame miesto būste.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.