Dėl valdininkų aplaidumo ir nesustyguotos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo tvarkos Lietuvos vartotojai už šilumą moka dvigubai brangiau nei kad būtų mokėję, jei savu laiku būtų įgyvendintas daugiaaukščių gyvenamųjų namų apšiltinimo projektas. Be to, dėl senų brangios eksploatacijos šildymo sistemų nekilnojamo turto rinkoje artinasi senos statybos butų kainų kritimas.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, „mokėjimo už šildymą dydis priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio, o suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo pastato būklės. Tam, kad būtų galima modernizuoti 45 tūkst. Lietuvoje esančius daugiabučius gyvenamuosius namus, reikėtų 28-30 milijardų litų.

Per metus Lietuvoje sukūrename 2 milijonus tonų naftos produktų. Po namų modernizavimo pakaktų pusės šito kiekio", - lrt.lt teigė specialistas.

1 milijardas 400 milijonų litų - tiek dabartinėmis kainomis 1 milijonas tonų naftos produktų atsieina mūsų šalies vartotojams.

„Tik paskaičiuokite, kiek pinigų vėjais paleista per 20 nepriklausomybės metų. Vien per 10 metų 14 milijardų litų būtume sutaupę. Pusę Lietuvos namų jau senų seniausiai būtų buvę galima apšiltinti.

Tačiau ar girdėjote, kad kas nors viešai skelbtų, jog reikia Lietuvos gyventojų namus šiltinti? Ne. Mano nuomone, šitas projektas ne mažiau svarbus Lietuvai nei naujos atominės elektrinės statyba", - dėstė V. Stasiūnas.

Nors per 2007 metus šilumos kainos išaugo 25, o per šiuos metus net visais 40 proc., V. Stasiūnas lietuvius ragina išlaikyti vidinę ramybę ir nuo galvos plaukų nesirauti.

„Reikia tik kaip nors šį šildymo sezoną išgyventi. Ekonomika lėtėja - kainos kris", - tik save raganiais vadinantiems asmenims atleistinais argumentais, esą jau ne už kalnų geresni laikai, nors matyti tik beatodairiškas kainų augimo procesas, bandė paveikti V. Stasiūnas.

Būsto nuomos kainos priklausomumas

Pasirodo, ne visiems drastiški šilumos kainų augimo šuoliai kelia nervinę įtampą. Besisukiojantiems nekilnojamo turto versle esama situacija tapo pretekstu, leidžiančiu prisivilioti dar daugiau potencialių klientų.

„Smūgiu to pavadinti negalime, tačiau šilumos kainų augimas iš tikrųjų daro neabejotiną poveikį nekilnojamo turto rinkai. Žmonės ieško mažesnės kvadratūros butų naujos statybos namuose, kuriuose energijos sąnaudos mažesnės", - tvirtina „Ober Hause" būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.

Specialisto teigimu, pašalinį šildymo kainų augimo poveikį nekilnojamo turto rinkai imta jausti prieš metus.

„Sudaroma vis daugiau būsto keitimo sandorių. Didžioji dalis interesantų pageidauja savo turimą didelės kvadratūros būstą iškeisti į mažesnės kvadratūros. Tačiau rasti tokių, kurie norėtų savo nedidelės kvadratūros butą iškeisti į didesnį darosi vis problematiškiau", - teigė R. Pleteras.

Tačiau „Ober Hause" atstovo tikinimu, šilumos kainų kilimas beveik nepalietė nekilnojamo turto nuomos rinkos. Tokią situaciją R. Pleteras aiškina tuo, kad ekonominės klasės būstų pasiūla yra kur kas mažesnė nei paklausa.

„Ekonominės klasės būstai, kurių nuomos kaina svyruoja nuo 800 iki 1200 litų, paklausūs tarp studentų ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių.

Jeigu lygintume su praėjusiais metais, dėl padidėjusių šildymo išlaidų už tipinį 55 kvadratinių metrų butą blokiniame name kas mėnesį žmogus sumoka vidutiniškai 75 litais daugiau. Nemanau, kad tokia suma ką nors labai keičia, juk būsto nuoma - dažniausiai laikinas dalykas", - pasakojo R. Pleteras.

Būstų paklausa

Įmonės „Plius", valdančios „Domoplius" nekilnojamo turto skelbimų portalą, rinkodaros direktorė Deimantė Pociūtė taip pat patvirtino, kad šiuo metu nekilnojamo turto rinkoje vyrauja didesnė naujos, o ne senos statybos būstų paklausa, tačiau moteris paneigė nuostatą, esą butas naujos statybos name ekonomiškesnis už būstą senos statybos name. „Vienur sutaupant, kitur tenka primokėti. Pirkėjai tikisi, kad naujos statybos name įsigytą butą bus pigiau eksploatuoti, bet juk tai nėra taisyklė. Jeigu naujos statybos butas įsigyjamas ne už savo, tačiau banko paskolintus pinigus, jis gali atsieiti kur kas brangiau nei senas butas net ir su neekonomiška šildymo sistema. Senos statybos būsto savininkas iš valstybės gali tikėtis gauti net iki būsto 50 proc. renovacijai reikalingų lėšų. Tuo metu už paskolą būstą įsigijusiam žmogui teks ne tik paskolintą sumą atidavinėti, bet ir gana nemažus banko priskaičiuojamus procentus susimokėti", - svarstė D. Pociūtė.

Statybos butų kainų kritimas

„Vestus" nekilnojamojo turto agentūros vadybininkės Jurgos Puodžiukaitės nuomone, jau po naujų metų nekilnojamo turto rinką sudrebins stiprus senos statybos butų kainų kritimas.

„Be abejo, kad šildymo kainų kilimas atsiliepia nekilnojamo turto rinkai. Klientai pageidauja butų, kuriuose būtų įrengtas centrinis kolektorinis arba autonominis dujinis šildymas. Butai su centriniu šildymu nepaklausūs.

Jeigu šildymo kainos dar augs, po naujų metų dėl neefektyvių šildymo sistemų senos statybos butai turėtų atpigti. Nepigs per pusę, bet kainos taps gerokai mažesnės", - prognozavo J. Puodžiukaitė.

Anot „Vestus" atstovės, nuo seno būsto įsigijimo žmones atbaido mintys apie tai, kokios problemos kiltų, kada nors sugalvojus pakeisti savo gyvenamąją vietą.

„Juk už seną butą nebegausi tiek pinigų, kiek už jį pats kadaise sumokėjai", - svarstė J. Puodžiukaitė.

„Vestus" specialistė prognozuoja, kad disharmonijos į nekilnojamo turto rinkos verslą įnešęs šildymo kainų augimas turės teigiamą įtaką statybų verslui.

„Būsto renovavimo programa - gera niša pasireikšti statybų bendrovėms", - spėjo J. Puodžiukaitė.

Kompensacijos būsto šildymo išlaidoms

Kaip palengvinti nepriklausančių aukštesnes nei vidutines ir dideles pajamas gaunančių žmonių vargus, lrt.lt teiravosi Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės.

Specialistės teigimu, teisę į kompensacijas būsto šildymo išlaidoms, išlaidoms už šaltą ir karštą vandenį reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas.

Sostinės gyventojai dėl kompensacijų turi kreiptis iš anksto užsiregistravę priėmimui į seniūnijose dirbančius Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus darbuotojus, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Ne vilniečiai dėl kompensacijų kviečiami kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Andželika Lukaitė
lrt.lt