„Galima pasodinti ne vieną medį, užauginti ne vieną sūnų, tačiau namą, jeigu tik nesate statybininkas, savo gyvenime tikriausiai statysite vienintelį. Todėl aš pirmiausia norėjau, kad jis būtų kokybiškas, mano supratimu, tai reiškia sveiką, šiltą ir ekonomišką", - sako namo savininkas. Jis namą stato rangos būdu, samdo techninę priežiūrą, itin atsakingai rinkosi medžiagas.

Leidimas individualaus namo statybai buvo gautas dar tuo metu, kai galiojo reikalavimas pasiekti B energinę klasę, tačiau namo savininkas sako supratęs, kad truputį patobulinus sprendinius ir pasirinkus ekologiškas medžiagas, verta siekti aukštesnės energinės klasės, tuo pačiu ir namo vertės. Pasitarus su projektuotojais ir nedaug pakoregavus projektą, pavyko išgauti A energinei klasei reikalingus parametrus. Namo apšiltinimą pakeitė storesniu akmens vatos sluoksniu, stogo apšiltinimas akmens vata taip pat buvo pastorintas.

Nei namo medžiagos, nei architektūra nėra išskirtinės, daugiau dėmesio skiriama ekologijai, funkcionalumui ir eksploatacijos kaštams. Konstruktyvui pasirinktas keraminių plytų mūras, langai mediniai, stogas - ilgaamžė plieninė skarda, apšiltinimas - akmens vata.

Namo architektas Audronis Vydžius sako, kad sklypo situacija buvo gana sudėtinga, jis yra šlaite, tad pasinaudoti visu kompleksu A energinei klasei pageidaujamų resursų nebuvo įmanoma. Gražesni vaizdai atsiveria į medžiais apaugusį pietinį šlaitą, tad didesni langai orientuoti į šešėlio zoną. Todėl šiuo atveju kalbėti apie saulės šilumos teikiamą naudą netenka, pirmenybė atiduota estetiniam vaizdui. Bet, kaip rodo apskaičiuotos projektinės vertės, apšiltinimas ir kokybiškas darbas turėtų duoti gerą rezultatą.

Name bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, turinti vėsinimo funkciją, grindys bus šildomos vandeniu, šilumos šaltinis - gamtinės dujos.

Vienšlaitis stogas apšiltintas 43 cm storio akmens vatos plokštėmis, dengtas plienine danga. Dėl akmens vatos storio naudotos atitinkamai gana aukštos gegnės.

 

Kokią akmens vatą rinktis individualiam namui

Dviejų aukštų su garažu namo sienos sumūrytos iš 25 cm storio M200 keraminių plytų, jos apšiltintos specialiai individualiems namams pritaikytomis 30 cm storio PAROC Linio 80 vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis - lamelėmis. Šios plokštės yra pritaikytos ir naudojamos A, A+ ir A++ klasės pastatų tinkuojamoms sienoms šiltinti. Svarbu, kad aukštiems šiluminiams parametrams išgauti pakanka vieno sluoksnio šių plokščių, jos nedidelių matmenų ir lengvos, todėl itin patogios individualaus namo statyboje.

Nuo kitų akmens vatos plokščių Linio 80 dar skiriasi tuo, jog jų plaušai yra orientuoti vertikaliai, viena kryptimi. Orientuoto plaušo plokštės yra klijuojamos visa plokštuma prie šiltinamo paviršiaus ir labai gerai prie jo priglunda. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio ir sienos vientisumą, be mažo šilumos laidumo tai garantuoja itin gerą sukibimą su klijais ir tinku, atsparumą vėjo apkrovoms.

Kaip minėta, Linio 80 plokštės yra nedidelių matmenų, nesunkios, tad su jomis dirbti itin patogu. Apšiltinimo plokštės tarpusavyje jos neklijuojamos, tik stangriai suglaudžiamos viena su kita, todėl nesusidaro šilumos tilteliai siūlėse.

Šiltinant šį namą naudojama Caparol sistema (klijai, armuojamasis sluoksnis, tinklelis), numatoma fasado apdaila - tinkas, klinkerio ir akmens imitacijos plytelės.

Klijuojant Linio plokštes, jas reikia perstumti (kaip ir mūrijant), kad vertikalios siūlės nesutaptų ir nesusidarytų keturių kampų sandūra.

 

Renkantis medžiagas namo statybai savininkui ne paskutinėje vietoje buvo medžiagų ekologiškumas ir nedegumas. Keramika ir akmens vata puikiai atitinka šiuos kriterijus: tiek keraminės plytos, tiek ir akmens vata yra praktiškai nedegūs gaminiai, gaminami iš natūralių gamtinių neorganinės kilmės medžiagų, jų savybės natūraliai dera tarpusavyje - namo savininkui ypač svarbus buvo vadinamasis sienų „kvėpavimas".

 

Kas yra sienų „kvėpavimas"

Sienų „kvėpavimas" - tai laidumas vandens garams. Jis svarbus tiek statybos, tiek pastato eksploatacijos metu.

Statybos metu dėl technologinių procesų ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Jei sienos apšiltintos vandens garams laidžiomis medžiagomis, drėgmė sienose per pirmąjį šildymo sezoną išdžiūsta. Akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus, o tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai migruoja į išorę ir pasišalina per tinko apdailos sluoksnį. Sienos išlieka sausos ir šiltos. Akmens vatos plokščių vandens garų varžos faktorius µ = 1.

Kai  termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Tuomet pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms ir sumažina jų ilgaamžiškumą.

SVARBU Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai garantuoja pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.

Svarbi akmens vatos gaminių savybė yra matmenų stabilumas kintant aplinkos temperatūrai. Ji ypač svarbi tinkuojamose sienose. Esant temperatūros svyravimams, sienose tarp Linio 80 plokščių neatsiras plyšių ir tai apsaugos tinką nuo įtempimų bei plyšių susidarymo.

Individualaus namo statyboje nemenką reikšmę turi sienų konstruktyvo ir apšiltinimo darbų su Linio plokštėmis paprastumas.

1. Vidaus apdaila - tinkas, d ≤ 10 mm
2. Mūras, d = 200-380 mm
3. Klijų sluoksnis, d = 5 mm
4. PAROC Linio 80, d = 340 mm
5. Išorės apdaila - išorinis sudėtinės tinkuojamos sistemos sluoksnis, d ≤ 10 mm

 

Energiškai efektyvaus pastato tinkuojamų sistemų sienos šilumos perdavimo koeficiento U (W/m²K) vertės
		Laikančioji sienos konstrukcija
Šilumos izoliacija	Storis, mm	Keramzitbetonio blokeliai 200 mm	Keraminiai blokeliai 175 mm	Akytbetonio blokeliai 185 mm	Silikatiniai blokeliai 180 mm	Keraminių plytų mūras 250 mm	Keraminių plytų mūras 380 mm
PAROC Linio 80	300	0,12	0,12	0,11	0,13	0,13	0,13
PAROC Linio 80	350	0,10	0,11	0,10	0,11	0,11	0,11

 

Kaip tvirtinti akmens vatos plokštes

Kietos vatos apšiltinimo lamelės pritaikytos tinkuojamam fasadui, tokiam mechaninis plokščių tvirtinimas nereikalingas, orientuotas pluoštas stipriai priglunda prie pagrindo ir atlaiko apkrovas, darbas spartesnis. Tačiau, jei naudojama sunkesnė apdaila, pavyzdžiui vietoj tinko yra klijuojamos keraminės plytelės, akmens vatos plokštės tvirtinamos ir mechaniškai. Tačiau yra yra šiltinimo sistemų  kurios apskaičiuotos sunkesnei apdailai.

Individualaus namo statybos techninę priežiūrą atliekantis Romas Bartkus sako, kad šio namo apdaila bus ne tik tinkas, bet ir klinkerio bei akmens plytelės, todėl akmens vatos lamelės tvirtinamos ir mechaniškai.

„Patikrinome pasirinkto ilgio smeigių stiprį, kad jos atlaikytų svorį, bet nesudarytų šilumos tiltelių. Naudojame Ejot smeiges (kaiščius), kurių vienas laiko iki 200 kg svorį, o ilgis pasirinktas toks, kad nereiktų jų kalti, nes yra pavojus per daug įgilinti ir taip sukurti šilumos tiltelį bei padidinti šilumos nuostolius. Parenkant smeiges labai svarbus jų ilgis, kad būtų pasiektas pakankamas įleidimo į pagrindą gylis. Šiuo atveju buvo parinktos smeigės, įgręžiamos į sieną 2,5 cm gyliu, tokiu atveju nereikia jų kalti, nėra pavojaus, kad jos bus įgilintos per daug", - apie menkiausių sprendimų svarbą sandarumui bei šilumos tiltelių eliminavimui pasakoja specialistas.

Smeigės klijuojant akmens vatos plokštes reikalingos tik sunkesnei nei tinkas fasado apdailai.

 

Angokraščių šilumos izoliacija

Langams šiltinimo sluoksnyje sumontuoti naudojami mediniai rėmai ir metaliniai laikikliai (kronšteinai), tvirtinimas ir rėmai dengiami akmens vata. Šiuo atveju Linio 80 lamelės labai patogios, nes galima naudoti atraižas, vertikaliai orientuotas plaušas labai gerai priglunda prie pagrindo.

Medinis lango rėmas bus uždengtas akmens vata.

 

Metaliniai kronšteinai naudojami dėl stiprio, nes mediniai langai, kaustyti aliuminiu, yra gana sunkūs. Angokraščiai sandarinami silikonu, tarpinėmis ir sandarinimo juostomis.

Langų sandarinimas iš vidaus.

 

Angokraščių izoliacija yra viena iš problematiškiausių vietų, nes jų perimetru labai sunku išvengti ilginių šilumos tiltelių, būtinas kruopštus darbas ir atsakomybė.

Papildomai lipniomis sandarinimo juostomis izoliuojami angokraščiai.

 

Šiame name tokiu pat principu kaip ir langai, durys irgi montuojamos į medinį rėmą, esantį apšiltinimo sluoksnyje, durų slenkstis įleistas tiek, kad būtų vienoje plokštumoje su grindimis. Taip pavyksta apšiltinti durų apačią, kad sandūroje nesusidarytų didelis šilumos tiltelis.

Kamino anga, langai, durys ir stogas - tai vietos, kur patiriami didžiausi šilumos nostoliai, tad šių konstrukcijų ir mazgų suprojektavimas ir atlikimas turi būti be priekaištų.

Name racionaliai išspręsta komunikacijų vieta -  visoms joms (vėdinimo, židinio kamino, dujų katilo) skirta viena šachta, kurios anga bus gerai užsandarinta. Tai irgi mažina šilumos nuostolius, be to, šachtą patogu paslėpti interjere.

Komunikacijų šachta.

 

Ypatingas dėmesys skiriamas instaliacinių elektros lizdų išorinėse sienose izoliacijai, tai ypač svarbu kiaurymėtame plytų mūre. Kaip sako techninę priežiūrą atliekantis R. Bartkus, netinkamai užsandarinus, jose cirkuliuoja oras, o to rezultatas - šilumos nuostoliai.

Namo techninį darbo projektą rengusios UAB „Statybos projektų sprendimai" vadovas Darius Baitis mano, kad, netgi neišnaudojus visų A klasės komplekso priemonių, apšiltinimas, rekuperacija ir darbo kokybė leis pasiekti užsibrėžtą rezultatą.

ASA.LT, Hermio Preikšto nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.