Šildančių, patalpas džiovinančių prietaisų naudą darbininkai pajunta tik praktiškai juos išbandę. Šie prietaisai nepigūs, pirkti juos aklai rizikinga. Todėl labai svarbu gerai žinoti, kokia įranga, kur ir kokiems atvejams geriausiai tinka.

Sudaryti tinkamą mikroklimatą statybos objekte, kad darbai nenutrūktų visus metus,  ne toks paprastas uždavinys kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ne vienas užsakovas ar darbų vadovas vengia statomame objekte apdailos ar kitus darbus organizuoti vėlų rudenį ar žiemą - dėl pavojaus susirgti žmonėms, šalčio poveikio darbų kokybei, drėgmės, trumpų dienų, vėjų. Trijų pirmųjų problemų galima išvengti naudojant šildytuvus ir sausintuvus. Kokių jų yra, kaip veikia ir kokiais atvejais padeda?

 

Oro šildytuvai 

 

Pagal galimybę kilnoti iš vietos į vietą šildytuvai yra stacionarūs ir mobilūs. Stacionarūs geriausiai tinka ten, kur jie reikalingi nuolat - gamybos patalpose, dirbtuvėse, pramonės ir žemės ūkio objektuose, šiltnamiuose. Juos tereikia pastatyti į parinktą vietą ir įjungti. Jie gali būti ne tik pastatomi, bet ir  pakabinami.

Mobilūs tinka tais atvejais, kai tenka dirbti skirtinguose objektuose. Juos galima nesunkiai perkelti ir greitai bei efektyviai apšildyti bet kokią patalpą, gali būti naudojami tiek momentiniam pašildymui, tiek kaip nuolatinis šilumos šaltinis.

 

Stacionarūs šildytuvai

 

Stacionarūs šildytuvai nepakeičiami gamybinėse patalpose, ten, kur nėra šildymo sistemos ar nepakanka jos galios. Stacionarių šildytuvų kuras gali būti  įprastas dyzelinas, taip pat juos galima kūrenti įvairiomis atliekomis - popieriaus, medienos ir panašiomis. Kitaip tariant, pagal kuro rūšį jie skirstomi į dyzelininius ir kieto  kuro.

 

Stacionarūs šildytuvai gali būti naudojami lauke ir viduje, gali būti vertikalūs ir horizontalūs. Dešinėje - principinė stacionaraus šildytuvo veikimo schema.

 

Pūsdami šiltą orą, šildytuvai gali apšildyti gana dideles patalpas. Nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, dėl lengvai prieinamo tokių šildytuvų kuro galima sumažinti  patalpų šildymo išlaidas, ypač, jei šildytuvas pritaikytas kūrenti gamybos atliekomis. Pasirenkant prietaiso modelį reikia atsižvelgti į  patalpų dydį. Tik atitinkamos šiluminės galios prietaisas gerai atliks savo funkciją. Pavyzdžiui, gana universalūs yra „Master" gamintojo Green serijos šildytuvai - tinka naudoti tiek viduje, tiek lauke, yra horizontalių, vertikalių pastatomų ir kabinamų, jų galios diapazonas - nuo 75 iki 220 kW, kuro rūšis - skystas kuras ( yra pritaikytų naudotiems tepalams), dujos, suskystintos dujos.

Norint sumontuoti stacionarų šildytuvą, reikalingas dūmtraukis, šildytuvas turi būti prie jo prijungtas, kad pasišalintų degimo metų išsiskiriantys dūmai. Jeigu reikia, kad patalpa būtų šildoma tolygiai, nuo šildytuvo išvedžiojami ortakiai, kuriais pučiamas šiltas oras.  Oras, reikalingas degimui, paprastai imamas iš šildomos patalpos, žinoma, galima ir iš lauko.

Norint patalpoje palaikyti pastovią temperatūrą, prie stacionaraus šildytuvo gali būti montuojamas termostatas, tuomet temperatūra kontroliuojama automatiškai. Nors atrodo, kad investuoti į stacionaraus šildytuvo papildomą įrangą nėra labai racionalu, tačiau bet kokie patobulinimai pritaikyti konkrečioms sąlygoms paprastai atsiperka per vieną šildymo sezoną. Apie reikalingą įrangą ir priedus jus išsamiai pakonsultuos „Master" šildytuvų specialistai, kurie dirba visose įmonės padaliniuose.

 

Mobilūs šildytuvai

 

Mobilūs šildytuvai turi keletą neabejotinų pranašumų - visų pirma, galima keisti jų naudojimo vietą ir koreguoti šildymo galią, jie tinka ir didelėms, ir mažoms patalpoms, jas prišildo labai greitai, gali būti valdomi nuotoliniu termostatu.

Mobilų šildytuvą galima greitai perkelti, jų yra įvairaus galingumo, patalpas prišildo greitai.

 

Pagal kuro rūšį mobilūs šildytuvai yra elektriniai, dujiniai ir kūrenami skystu kuru. Skysto kuro šildytuvai gali būti tiesioginio ir netiesioginio degimo.

Tiesioginio degimo skysto kuro šildytuvo schema.

Netiesioginio deginimo mobilaus šildytuvo schema.

 

Naudojant skysto kuro šildytuvą patalpos turi būti gerai vėdinamos, kad netrūktų deguonies. Prie netiesioginio degimo skysto kuro šildytuvų gali būti jungiamas ir į lauką išvedamas dūmtakis. Kadangi atstumai labai skirtingi, dūmtakis su mobiliuoju šildytuvu nekomplektuojamas, jį reikia įsigyti atskirai. Paprastai dūmtakiai būna plieniniai arba lankstūs, iš karščiui atsparaus plastiko. Mobilūs šildytuvai su dūmtakiu žiemą nepakeičiami ten, kur reikalingas švarus oras - pavyzdžiui, mugių palapinėse, laikinose parduotuvėse, kavinėse ir t.t.

Mobilus skysto kuro šildytuvas gali būti komplektuojamas su ortakiais, kurie paskirsto orą  tolygiai.

Dar vienas skysto kuro šildytuvų tipas -  infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Jie labai naudingi tais atvejais, kai reikia pašildyti ne visos patalpos orą, bet kurią nors vietą - tinkuojamą sieną, darbo vietą ir panašiai. Jie nepučia šilto oro, bet spinduliuoja jį į tą vietą, į kurią nukreipti, greitai sušildo ją be priverstinio oro srauto. Kadangi šiltas oras nepučiamas, o perduodamas spinduliais, šie šildytuvai veikia tyliai ir yra ekonomiški - šiluma koncentruojama reikiamoje vietoje. Šildytuvo infraraudonųjų spindulių kryptis nesunkiai reguliuojama,  jų yra  skirtingų galių.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvo schema ir skleidžiamos šilumos pasiskirstymas.

 

Šie šildytuvai itin naudingi, kai reikia išdžiovinti dažų ar tinko sluoksnį ant sienos, grindų, lubų, kai reikia atšildyti žemės plotą, apšildyti darbo vietą.

 

Elektroniniai šildytuvai

 

Elektriniai šildytuvai patys patogiausi tiek kuro aprūpinimo, tiek naudojimo paprastumu.  Jų darbui, t.y. degimui nenaudojamas deguonis, jie neskleidžia dūmų ir kvapų, vasaros režime veikia kaip ventiliatoriai, netriukšmingi. Jų pučiamo oro srautą lanksčiąja žarna galima nuvesti į norimą vietą ar patalpą, šilumos srautas reguliuojamas.

Elektriniai šildytuvai taip pat gali būti infraraudonųjų spindulių. Tokie, kaip ir dyzeliniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai, labai naudingi lokaliam šildymui, jie nesudaro oro srauto, veikia itin tyliai, turi reguliuojamą galią.

Elektriniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai ekonomiški ir itin naudingi, kai šilumos reikia tik tam tikroje vietoje.

 

Dujiniai šildytuvai

 

Jeigu yra galimybė naudoti dujas - gamtines ar propano dujų balioną, racionalu pirkti dujinį šildytuvą. Dažnai jie yra naudojami, kai be šilto oro taip pat reikia tiekti vandens garus, pavyzdžiui, kalkinių skiedinių kietinimui. Jie gali būti naudojami tik tuo atveju, jei yra užtikrintas labai geras patalpos vėdinimas ir žmonės joje pastoviai nebūna. Tokie prietaisai puikiai tinka mažesniuose objektuose, jų eksploatacija yra santykinai nebrangi. Kaip ir kiti mobilieji prietaisai, jie yra lengvai transportuojami ir nesudėtingi naudoti. Yra dujinių šildytuvų modelių su elektroniniu uždegimu, prie kurių taip pat gali būti prijungtas termostatas. Naudojant dujų balionų sujungimo rinkinį, nelieka dažno baliono keitimo problemos.

Prietaiso eksploatacija labai paprasta ir ekonomiška, dujiniai šildytuvai užtikrina nuolatinį didelio kiekio šilto oro tiekimą. Nešiojamieji dujiniai šildytuvai naudingi statybų objektuose, aikštelėse, šiltnamiuose,  sandėliuose, fabrikuose, darbo vietose, bet patalpos turi būti gerai vėdinamos.

Dujinio šildytuvo veikimo schema.

 

Kokios galios šildytuvo jums reikia?

 

Prieš pasirenkant šildytuvą, būtina apskaičiuoti minimalią  būtiną šildymo galią. Šildymo galios apskaičiavimo formulė yra:  V x ΔT x K = kcal/h, kur V - patalpos, kuri bus šildoma, tūris (plotis x ilgis x aukštis) kub.m, ΔT - būtinas temperatūros prieaugis (°C), K - šiluminės izoliacijos koeficientas.

Pavyzdžiui, patalpos  kuri bus šildoma, plotis -  4 m, ilgis - 12 m, aukštis - 3 m. Tūris V = 144 kub.m.  ΔT = patalpos vidaus temperatūra be šildymo -5°C, norima temperatūra patalpoje +18°C, reiškia T = 23ºC.  K  - koeficientas, kuris priklauso nuo pastato konstrukcijos ir izoliacijos tipo.
K=3,0-4,0, jei pastatas neizoliuotas, paprastas medinis arba gofruotos skardos.
K=2,0-2,9, jei pastato izoliacija menka, konstrukcija paprasta, vienas plytų sluoksnis, paprasti langai ir stogas.
K=1,0-1,9, jei pastato izoliacija vidutinė, t.y.  standartinė konstrukcija, dvigubas plytų sluoksnis, nedaug langų, standartiškai užbaigtas stogas.
K=0,6-0,9, jei pastato izoliacija gera. T.y. moderni konstrukcija, dvigubai izoliuotas plytų sluoksnis, keli dvigubi langai, tvirti pamatai,  stogas iš gerų izoliacinių medžiagų.

Taigi, būtina šildymo galia yra: 144 x 23 x 4 = 13 248 kcal/h (V x ΔT x K = kcal/h).

Žinotina, kad 1 kW/h = 860 kcal/h; 1 kcal/h = 3,97 Btu/h; 1 kW/h = 3412 Btu/h; 1 Btu/h = 0,252 kcal/h.

Turint apskaičiuotą galią galima išsirinkti geriausiai poreikius atitinkantį šildymo prietaisą. Šiuo atveju mums reikės apie 15 kW galios šildytuvo.

 

Patalpų sausintuvai 

 

Sausintuvai ir ventiliatoriai yra skirti patalpų drėgmei mažinti. Jie pritaikyti darbui įvairiose sąlygose. Naudojami tiek drėgmės lygiui sumažinti, tiek apsaugai nuo vandens garų kondensavimosi, taip pat turint tikslą pristabdyti metalų koroziją. Naudojimo vietos irgi labai įvairios - tai ir pramonės įmonės, dirbtuvės, statybos, kur vyksta tam tikri technologiniai procesai, ir po potvynių užpilti pastatai, garažai, medžiagų laikymo sandėliai, požeminės aikštelės, butai, rūsiai ir daugelis kitų vietų.

Profesionalūs ir pusiau profesionalūs kompresoriniai oro sausintuvai.

 

Sausintuvai skirstomi į didelės galios profesionalius, pusiau profesionalius, buitinius ir absorbcinius. Pirmieji trys tipai turi kompresorių, o absorbciniai veikia be kompresoriaus ir aušinimo proceso, pasižymi beveik pastoviu vandens šalinimu, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros. Jie itin efektyvūs žemesnėje nei 5°C temperatūroje.

Šie sausintuvai absorbuoja drėgmę iš aplinkos dėl higroskopinės medžiagos, jie veikia tyliai, itin tinka tokiose vietose,  kur reikia palaikyti tam tikrą drėgmės lygį - bibliotekose, saugyklose.

Kompresorinio sausintuvo veikimo schema.

Absorbcinio sausintuvo veikimo schema.

 

Parinkite reikiamos galios sausintuvą

 

Tam, kad sausintuvas efektyviai veiktų, uždarykite patalpos langus ir duris, sausintuvą pastatykite patalpos viduryje ir įjunkite.

Sausintuvų panaudojimo galimybės yra labai plačios, tačiau tam, kad šis prietaisas gerai atliktų savo uždavinį, turi būti tinkamai parinktas jo našumas. Rekomenduojame pasinaudoti sausintuvo galios apskaičiavimo formule:V x 3 = [kub.m/h], kur V yra patalpos tūris (ilgis x plotis x aukštis). Pavyzdžiui, patalpos plotis 4 m, aukštis - 4 m, ilgis -  5 m. V = 4 x 4 x 5 = 80 kub.m.

Rekomenduojamas sausintuvo oro srautas = 80 x 3 = 240 kub.m/h. Mažiausias sausintuvas, kurį galima panaudoti tokiai patalpai sausinti, yra Master DH 721 sausintuvas, turintis 240 kub.m/h oro srautą. Pasirinkus galingesnį prietaisą, sausinimo laikas bus trumpesnis, bet negalima pamiršti, kad per greitas sausinimas gali sugadinti sausinamus paviršius.

Mobilus sausintuvas.

„Master Climate Solutions" yra pasaulinė  įmonių grupė, lyderiaujanti  mobiliosios įrangos, skirtos mikroklimatui pagerinti (šildymui, sausinimui ir ventiliacijai) gamyboje. Faktas, jog ši įmonių grupė specializuojasi gaminti mikroklimato įrangą bei dirba visame pasaulyje, kalba pats už save ir daug pasako - reiškia, įmonė nuolat tobulina įrangą, maksimaliai atsižvelgia į vartotojų poreikius.

„Master Climate Solutions" informacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama