Kai renkatės namo šildymą, susipažįstate su visais įmanomais variantais, pasveriate visus „už" ir „prieš". Tačiau yra „plonybių", kurias žino tik gerai šildymo įrangą perpratę specialistai.

Dėl šildymo būdo ir sistemos reikia apsispręsti projektuojant namą, nes šilumos energijos šaltinis ir šildymo sistema lemia ne vieną architektūrinį ir konstrukcinį sprendimą.

 

Šildymo būdo pasirinkimo kriterijai

 

Jau visi suprantame, kad geriausias būdas taupyti šilumą - jos nenaudoti. Netgi jei nestatote pasyvaus, energiškai efektyvaus ar aktyvaus namo, jo sandarumas, šilumos izoliacija, geri langai yra kertiniai akmenys, kuriems reiktų skirti didžiąją dalį investicijų ir dėmesio.

Antra, renkantis šildymo būdą pirmiausia reiktų galvoti ne apie tai, koks kuras, šildymo katilas geriausias, pigiausias ir pan., o apie tai, kiek šildymui galėsite skirti pradinių investicijų ir laiko eksploatuojant.

„Šildymo sistemos tiek ištobulėjo, kad pasirinkti tikrai nelengva, bet galiu atsakingai pasakyti, kad kuo mažesnė pradinė investicija, tuo brangesnė bus eksploatacija. Brangumas ne tik kuro kainoje, bet darbo ir laiko prasme. Tad renkantis reikia visa tai įvertinti", - sako šildymo sistemas įrengiančios įmonės specialistas.

Investicijos dydis ir šildymo sistemos autonomiškumas - tiesiogiai susiję dalykai. Dujinis ir geoterminis šildymas - investicijos didelės, bet šildymo sistema nereikalauja praktiškai jokios priežiūros, išskyrus metinę sistemos priežiūrą, išvalymą, geoterminiam - lauko kolektoriaus skysčio užšalimo lygio koncentracijos palaikymą ir sistemos papildymą.

Jeigu renkatės kieto kuro katilą, pirmiausia pagalvokite, ar  mažiausiai du kartus per dieną turėsite laiko jam kūrenti. Jei tai iš dalies automatizuotas katilas, reiktų nepamiršti apie tai, ar visi namiškiai mokės jį užkurti, pareguliuoti ir t.t. Nors visi katilų pardavėjai ir montuotojai visa tai išaiškina, tačiau kartais moterys ir vyresnio amžiaus žmonės bijo jiems nesuprantamų įrenginių.

 

Pradinių investicijų į šildymo sistemą dydis tiesiogiai susijęs su eksploatacijos patogumu ir sistemos autonomiškumu.

Jei nesinori „prisirišti" prie namų ir kasdien dirbti kūriku bei sandėliuoti kuro, reiktų mąstyti apie autonominį šildymo būdą, nereikalaujantį daug laiko. Pasirinkimas susiaurėja - tai šilumos siurblys arba granulinis katilas. Dėl gerokai mažesnių pradinių investicijų ir didelio autonomiškumo, oras vanduo šilumos siurbliai bei granuliniai katilai užtikrintai pirmauja šildymo įrangos rinkoje.

 

Šilumos siurbliai

 

Labiausiai nepriklausomas ir vienas patogiausių šildymo būdų - šilumos siurbliai: geoterminiai, t.y. žemė-vanduo ir oras-vanduo bei oras-oras.

Kuro požiūriu pigiausia eksplotacijoje šildymo sistema yra su geoterminiu šilumos siurbliu, jos eksplotavimas brangesnis tik už kieto kuro katilą.

Geoterminio šilumos siurblio sistema reiškia visišką šildymo autonomiją ir stabilumą per visą šildymo sezoną, o karštam vandeniui ruošti - ir visus metus. Taip pat tai švari aplinka, aukštas automatizavimo lygis, pastovi ir vienoda šilumnešio, tuo pačiu ir patalpų temperatūra. O jeigu į geoterminio šildymo sistemą yra integruoti saulės kolektoriai bei akumuliacinė talpa su šilumokaičiu, tai leidžia kaupti perteklinę šilumos energiją tiek iš žemės, tiek iš saulės ir atpiginti  šilumą tarpiniais sezonais, pavasarį ir rudenį šilumos siurblys naudos mažiau elektros energijos.

Ar sklype įmanoma pakloti horizontalų  „žemė-vanduo" šilumos siurblio kolektorių, ar reikalingas vertikalus giluminis gręžinys, lemia sklypo pobūdis - plotas, dirvožemio struktūra ir kiti parametrai.  Šilumai pernešti kolektorių vamzdynuose dar naudojamos kenksmingos medžiagos. Horizontalus kolektorius riboja augalų sodinimą, jo plote negalima sodinti medžių. Giluminiam gręžiniui būtina parengti techninį projektą.

 

SVARBU Aplinkos ministro įsakymu nuo 2015 metų balandžio 11 d. įsigaliojo „Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos aprašas", kuriame  įteisintas  reikalavimas visiems geoterminiams gręžiniams, nepriklausomai nuo įrengtosios šildymo galios, parengti techninį projektą.

 

Gręžinio projektą gali parengti tik geologai ar hidrogeologai, turintys Geologijos tarnybos leidimą tirti žemės gelmes. Šis reikalavimas galioja tik vertikaliems gręžiniams. „Kaip ir kiekvienas suvaržymas,  jis gali šiek tiek pabranginti geoterminių gręžinių įrengimą, bet, kita vertus, turi ir teigiamą pusę - atsakingiau žiūrima į gręžinius, geoterminio šildymo įrengimą", - sakė Lietuvos geotermijos asociacijos narys Arūnas Mažintas.

 

 

Nuosavame name galimas ne tik geoterminis tipo „žemė-vanduo" šilumos siurblys, bet ir įrengimo požiūriu paprastesni „oras-vanduo" ar „oras-oras" šilumos siurbliai arba vis dar naujiena rinkoje -  oras-vanduo-oras šilumos siurbliai, kurie prie šildymo kontūro vandeniui turi greitą patalpos pašildymo galimybę oru. Tai ypač tinkamas sprendimas užmiesčio sodyboms ar nepastoviai naudojamoms patalpoms, į kurias atvykstama tik savaitgaliais ar rečiau, ir patalpas reikia greitai pašildyti iki komforto temperatūros. Naujuose šio tipo siurblių modeliuose kai kurie gamintojai net  į bazinę komplektaciją integruoja valdymą išmaniuoju telefonu, tad atvykstant į užmiesčio namą užteks tik telefone nurodyti, kad atvykstate ir namai lauks paruošę šiltą priėmimą.

 

Oras-vanduo-oras šilumos siurbis

Bet kuris šilumos siurblys naudoja elektros energiją - tiek savo darbui, tiek trūkstamam šilumos kiekiui gaminti. Todėl vienas svarbiausių šilumos siurblių parametrų yra jo naudingo veikimo koeficientas (COP), kuris parodo, kiek iš elektros energijos vieneto pagaminama šilumos energijos. „Oras-vanduo" šilumos siurblys dažniausiai pasirenkamas tuo atveju, kai nėra galimybės ir/ar lėšų įrengti „žemė-vanduo" siurblį. Priežastis, kodėl jis pagal populiarumą yra po „žemė-vanduo"  siurblių, paprasta - itin šaltomis dienomis orinio šilumos siurblio naudingo veikimo koeficientas smarkiai sumažėja ir krenta sukuriamos šilumos kiekis, todėl specialistai siūlo jį kombinuoti su automatiniais granuliniais ar paprastais židiniais.

Mažoms patalpoms, ar nepastoviai naudojamoms patalpoms oras-vanduo šilumos siurblys suteikia visišką laisvę nuo šildymo sistemos aptarnavimo, kuro kaupimo, dūmtraukio būtinybės ir t.t.

SVARBU Planuodami orinį šilumos siurblį prisiminkite, kokia leistinoji elektros galia yra jūsų name. Dažnai ji būna standartinė - 10 kW ar dar net mažesnė. Jeigu šilumos siurblys yra 9 kW galios ar didesnės, per didelius šalčius jis veiks visu pajėgumu ir naudos visą leistinąją galią. Geriausiu atveju negalėsite naudotis kitais buities ir elektros prietaisais, blogiausiu - elektros tiekimas nutrūks.

Kad geriau įsivaizduotume, kiek elektros energijos naudojame, paskaičiuokime: pavyzdžiui, kiekvienuose namuose yra šaldytuvas bei keli šviestuvai - visi apie 1 kW, elektrinė viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė - 8 kW, du televizoriai - 0,5 kW, skalbyklė - 2 kW, indaplovė - 1 kW, elektrinis virdulys - 2 kW, kompiuteris, muzikinis centras, sulčiaspaudė ir t. t. Visos įrangos bendra galia gali siekti 20-40 kW, o kai kuriais atvejais - dar ir daugiau. Laimė, kad vienu metu visi prietaisai labai retai kada būna įjungiami ir naudojama galia paprastai būna tik apie 10-25 proc. Jeigu nutinka taip, kad vienu metu įjungiama kone visa buitinė technika, automatiniai jungikliai atjungia elektros grandinę. Tas pats atsitiks ir šilumos siurbliui viršijus leistinąją elektros galią.

Standartiškai visų šilumos siurblių galia skaičiuojama iki  -23 laipsnių C lauko temperatūros.

Visai neseniai šilumos siurbliai oras-vanduo negalėjo būti vieninteliu šilumos šaltiniu, nes veikė tik iki ribotos temperatūros, šaltomis dienomis paildomai reikėjo kitų šilumos šaltinių. Bet siurblių technologija labai sparčiai progresuoja ir šiandien individualiems namams skirti buitiniai oras-vanduo šilumos siurbliai iki 16 kW galios praktiškai jau gali veikti ištisus metus. Svarbu turėti elektros energijos įvado galios atsargą.

Taip pat labai svarbu teisingai apskaičiuoti namui reikalingą šilumos siurblio galią - ji turi būti nei per didelė, nei per maža. Paprastai šilumos siurblio galia parenkama 1-2 kW mažesnė nei šilumos poreikis pastate, tokiu atveju jis dirba ekonomiškiau.

Oras-oras šilumos siurbliai kol kas efektyviai veikia iki -15-20 laipsnių šalčio. Esant didesniems šalčiams, reikalingas papildomas šilumos šaltinis.

„Dvi žiemos iš eilės buvo gana šiltos, tad pamiršome, ką reiškia didesni šalčiai. 2012-2013 metų žiemą savaitę oro temperatūra kelias savaites buvo apie  -22 laipsniai šalčio. Daugelis turinčių orinį šildymą tai pajuto, mes irgi sulaukėme daug skambučių, nes kai kurie šilumos siurbliai esant tokiai temperatūrai išsijungia ir nebeįsijungia netgi atšilus orui, kol temperatūra nepakils bent 5 laipsniais aukščiau jų leidžiamos minusinės darbo temperatūros",  - pasakoja šilumos sistemų inžinierius.

 

Akumuliacinė talpa ir vandens šildytuvai

Akumuliacinės talpos poreikis priklauso nuo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos: žematemperatūriniam grindiniam šildymui ji nėra labai naudinga, tačiau, jei turite saulės kolektorius - naudingesnė. Granulinio katilo sistemoje ji irgi nelabai reikalinga, nebent katilas neturi automatinio užkūrimo.

Jei pastatas šildomas radiatoriais, akumuliacinė talpa gerai, o kad būtų maksimaliai naudinga, reikia skaičiuoti, kad 1 kW radiatorių galios turėtų mažiausiai 20 litrų akumuliacinės talpos vandens tūrio.

Taip pat reiktų nepamiršti pagalvoti, kaip akumuliacinė talpa bus atgabenta į katilinę - dažnai namas pastatomas, o per siauras duris akumuliacinės talpos neįmanoma įnešti.

Lietuvos geotermijos asociacijos narys Arūnas Mažintas sako, jog jei name yra šilumos siurblys, žinotina, kad karštam vandeniui paruošti reikia daug didesnio šildytuvo šilumokaičio ploto nei, pavyzdžiui, šildytuvui nuo dujinio katilo. Apytiksliai reikia 0,25 kv.m šilumokaičio (gyvatuko) ploto kiekvienai šilumos siurblio galios kW. Pavyzdžiui,  8 kW šilumos siurbliui reikia 2 kv.m ploto karšto vandens šildytuvo šilumokaičio ploto. Taip skaičiuojant ir šilumos siurblio galia turi būti vertinama maksimali. Pavyzdžiui, oras-vanduo šilumos siurblio galia vasarą prie +30 laipsnių C (o ne žiemą prie minusinių temperatūrų). „Beje, su oras-vanduo šilumos siurbliais yra daug įvairių plonybių, kurių kartais net jų pardavėjasi nežino", - pastebi specialistas.

Tiesa, naujos kartos Europos rinkai skirti šilumos siurbliai oras-vanduo turi keičiamų sūkių kompresorių, todėl poreikis šilumokaičio plotui  jau nebėra aktualus, nes temperatūrų ir galios svyravimai reguliuojami kintamų sūkių pagalba.

Į tai turėtų atkreipti dėmesį besidairantys pigesnio sprendimo, nes nusipirkę pigų Azijos gamintojo siurblį sutaupytą sumą sumokėsite už šilumokaičio ploto padidinimą.

Granulinis katilas

Pradinės investicijos požiūriu pigesnė nei šilumos siurblys alternatyva - granulinis katilas. Tačiau planuojant šilumos siurblį, galima atsisakyti dūmtraukio. Planuojant kūrenti granulėmis, būtinas dūmtraukis ir oro tiekimas į katilinės patalpas. Juos būtina numatyti ir įrengti dar pamatų montavimo etape.

Dūmtraukį įrengti - nepigus malonumas ir nemenka investicija, kone prilygstanti pamatų kainai. Jeigu name dėl jaukumo ir grožio dar bus židinys ar krosnelė, tuomet dūmtraukis židiniui ir granuliniam katilui atsiperka. Be to, dūmtraukis visada yra nemenkas šilumos tiltelis, per kurį prarandama šiluma. Tiesa, patys pažangiausi dūmtraukių gamintojai jau turi dūmtraukių spredimų, jų teigimu, tinkamų netgi pasyviajam namui, kuriame paprastai įrengti dūmtraukį nerekomenduojama. Ar tokie sprendimai efektyvūs - nežinia.

 

Granuliniai katilai

 

Kadangi rinkoje yra didžiulė paklausa, granulinių katilų technologija tobulėja labai sparčiai, panašiai kaip ir šilumos siurblių oras-vanduo. Jau ne naujiena išsivalantys granulinių katilų degikliai, yra katilų, kurių pelenus užtenka išnešti kartą per du mėnesius, tokiu atveju granulinio katilo priežiūra susideda iš kartą per metus atliekamo valymo.

„Mes jau įrengiame tokias granulinių katilų šildymo sistemas, kurių eksploatacinė priežiūra beveik prilygsta geoterminio šilumos siurblio sistemai. Turime antros kartos granulinius katilus su ištraukimo ventiliatoriais (dūmsiurbėmis), kuriems reikalingas labai mažo skersmens dūmtraukis ir jo įdėklas gali būti įstatomas  netgi į vėdinimo kanalą. Sistemos esmė ta, kad į lauką išmetami sąlyginai žemos temperatūros dūmai, nes degant granulėms ugnies židinys yra koncentruotas granulių degiklio pakuroje, liepsnos ilgis yra mažas ir nėra didelio momentinio degimo židinio, kaip dedant malkoms, todėl dūmų temperatūra žemesnė. Be to, katilo darbą pagal išmetamų dūmų temperatūrą koreguoja dūmtraukyje esantis dūmų jutiklis", -  sako specialistai.

Katilas gali ruošti karštą vandenį tiek kūrenimo sezono metu, tiek ir vasaros metu, kai katilas šildymui nenaudojamas.

Naujos kartos granulinių katilų valdiklis praktiškai reguliuoja visą katilo darbą: užkuria granules, jas paduoda, valdo degiklį pagal aplinkos temperatūrą, matuoja išmetamų dūmų temperatūrą ir ją reguliuoja, valdo cirkuliacinius siurblius, pamaišymo vožtuvus, vandens šildytuvą, jei reikia, net akumuliacinės talpos temperatūrą. Juose mažesnis suodžių kiekis ir jis automatiškai nuvalomas, pelenai išstumiami į išorinį pelenų konteinerį  ir t.t. Fiziškai telieka išnešti pelenus ir kartą per metus išvalyti katilą. Todėl automatizuotas granulinis katilas ir prilygsta šilumos siurbliui.

 

Automatizuotas granulinis katilas išsiurbia pelenus į išorinį 240 litrų talpos konteinerį. HERZ Energietechnik GmbH nuotrauka.

Tiesa, yra viena svarbi detalė - tai medienos granulių kokybė. Daugelis katilų pardavėjų bent puse lūpų apie tai užsimena, bet neakcentuoja. Tuo tarpu rinkoje apstu granulių su priemaišomis, susidarusiomis iš žaliavos sandėliavimo metu patekusio grunto ar su dideliu kiekiu žievės, kurioje būna smėlio ar net ne medienos priedų geresnei mišinio spalvai išgauti, geresniam sulipimui ar  dėl kitų motyvų gamyboje panaudotų medžiagų. Tai didžiulis granulinio katilo apsunkinimas, su kuriuo ne visi prietaisai susidoroja.

„Mes nuėjome kitu keliu. Klientams siūlome pasirinkti  - ar nori nekvaršinti galvos dėl kuro kokybės, ar prisiima riziką dėl jos. Ne kurą taikome prie esamos įrangos, bet šildymo įrangą renkame pagal tą kurą, kurį tikisi nupirkti ar naudoti vartotojas. Jei kuras bus perkamas pagal žemiausią kainą ir ne iš gamintojo - tikėtina, kad tikrai pateks prastesnės kokybės granulės su priemaišomis. Joms deginti siūlysime įrangą, kuri turės mechaninį pakuros pravalymą ir didelį oro srautą šlakui pašalinti.

Katilų perdarymui skirtiems degikliams taip pat atsisakėme dalinio mechaninio valymo, nes pastebėjome, kad oro srautas taip pat sėkmingai tvarkosi su šlaku, o dažnai net efektyviau nei mechaninis mažo ploto pakuros atidarymas, o ir įranga kainuoja stipriai pigiau.

Dabar valymas oro srautu vyksta automatiškai,  po keletos valandų darbo degimas stabdomas, kad pučiamo stipraus oro srautas išvalytų degimo kamerą -  kai tik pradeda kauptis šlakas ir degiklis ima terštis. Taip su vidutinės kokybė granulėmis sumažėjo galimybė, kad dėl susikaupusio šlako jis nustos veikti. Taip pat mūsų degikliai susitvarko su nedidelėmis smėlio priemaišomis granulėse.

Be to, siūlome ir didesnį katilo degiklio valdymo ekraną",- savo surastus patobulinimus rodo specialistai.

Vartotojams dėl šildymo kylančias problemas jie priima kaip iššūkius sau ir anksčiau ar vėliau suranda sprendimus. Inžinieriai neslepia, kad savo patobulinimus pirmiausia pasiūlo vartotojams, o lūkesčiams nepasiteisinus įrangą pasiima, klientui sumontuoja naują, o pasiimtą ir toliau tobulina savo dirbtuvėse. Dėl šios priežasties įmonės gaminių asortimente atsirado naudotų, bet patobulintų granulinių katilų degiklių.

Oro pritekėjimas

Daugelis žmonių, kurie įsirengia geoterminio šildymo sistemą, linkę įsirengti ir židinį, tikėdamiesi jį kūrenti dėl jaukumo ir grožio.

„Žmonės mano, kad žiemos vakarais gera bus pasėdėti prie židinio, pasigrožėti ugnimi. Puiku, jei ne vienas bet... Kaip tik tokiu metu sulaukiame daugybės skambučių ir klausimų, kodėl užkūrus židinį, jis „netraukia". Dažniausiai trauka atsiranda tik atidarius langą. Iš karto tampa aišku, kad nepakanka degimui reikalingo oro. Taisyklė paprasta - jei name yra dūmtraukis, turi būti ir oro pritekėjimas. Tai galioja ir kieto kuro katilinei, ir patalpai su židiniu. Šitą dažnai pamiršta projektuotojai ir statybininkai. Taip pat ir savininkai, kurie pabando keisti šildymo sistemą. Pavyzdžiui, vietoje šilumos siurblio oras-oras ar  prie jo, nutaria pasistatyti malkomis kūrenamą krosnį, židinį, ar granulėmis kūrenamą krosnelę. Jie mano, kad pakaks per vėdinimo sistemą patenkančio oro. Vėdinimo sistema neskirta oro pritekėjimui, jos funkcija - oro ištraukimas. O degimui reikia oro - ir pagal galingumą, ir pagal kuro kiekį, ir tikrai nemažai, o gręžti skyles orui naujai pastatytame name - nelabai geras sprendimas.

Oro pritekėjimas įrengiamas pamatų montavimo etape. Dažniausiai vamzdis privedamas iki katilo ir dažnai su juo sujungiamas.  Kai oro privedimo nėra nėra, visaip bandome spręsti šias problemas, nes mes labai dažnai važiuojame ten, kur jau kas nors neteisingai padaryta ar sugadinta. Dabar tiems, kas įsirengia granulinius ar kito kito kieto kuro katilus katilinėse ar patalpose be oro pritekėjimo, dūmtraukiuose siūlome naudoti dūmsiurbes. Dūmsiurbė reikalinga tinkamai traukai sukurti ir palaikyti, ją galima panaudoti visur, kur yra problemų dėl dūmtraukio traukos, ar jo įrengimo problemų. Dabar jos gerokai patobulintos ir atpigusios, todėl naudojant su su granuliniais katilais galime išspresti net ir mažo skersmens "per sieną", horizontalaus bei lankstyto dūmtraukio įrengimo problemas", - apie dažnai pasitaikančias situacijas pasakoja specialistai

 

Informaciją parengė Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.