.png)
Atsako Edita Meškauskienė, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė
Šis klausimas nagrinėtas klausime - atsakyme apie fasadus „Koks fasado tipas tinkamesnis akytbetonio mūrui?"
Šio atsakymo pabaigoje pateiktas sistemų palyginimas, kai, siekiant A+ energinio efektyvumo pastatuose klasės, yra naudojami du galimi fasado šiltinimo variantai :
1- tinkuojama fasado sistema su EPS (storis 280 mm) ir
2-vėdinama fasado sistema su mineralinės vatos termoizoliacija (storis 490 mm).
Mes manome, kad tai skaitytojus klaidinanti informacija, nes lyginti pastatų atitvarų šiluminės fizikos rodiklius galima tik tapačiose sistemose (t.y. lyginant medžiagas tik tinkuojamose ar tik vėdinamose sistemose). Be to, pateiktoje nuorodoje į storių skaičiavimų ataskaitą, galime matyti ir variantą su tinkuojama sistema, panaudojant termoizoliacinę mineralinę vatą. Todėl, mūsų manymu, pateikti reiktų bent jau taip:
1- tinkuojama fasado sistema su EPS Neopor (storis 280 mm) ir
2- tinkuojama fasado sistema su mineraline vata (storis 300 mm).
Manome, kad, nenurodant, kurios termoizoliacinio polistireninio putplasčio rūšies techniniai parametrai buvo naudojami skaičiavimuose, skaičiavimai klaidina. Šiuo atveju buvo vertinti Neoporo (pilkojo su grafito priedu) techniniai rodikliai, kurių techninės charakteristikos ženkliai skiriasi nuo kitų (paprastojo baltojo) polistireninio putplasčio rūšių techninių charakteristikų).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pateiktoje apskaičiuotoje vėdinamo fasado sistemoje su mineralinės vatos termoizoliacija buvo naudoti cinkuoto plieno fasado apdailos tvirtinimo elementai, kurie sąlygojo didelį bendrą termoizoliacinės sistemos storį (490 mm). Tačiau sistemoje panaudojus nerūdijančio plieno elementus, storis sumažėtų, o jei būtų naudojami kompoziciniai (bazalto ar stiklo pluošto) elementai - tai tokios vėdinamos sistemos su konstrukcijoje naudojamu termoizoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos plokščių, kurių skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas λds=0,034 W/(m·K) būtų tik 250 mm, pasiekiant sienos šilumos perdavimo koeficiento vertę U ≤ 0,11 W/(m2·K). Tai lemia tai, kad pagal standartą LST EN ISO 6946, jei tvirtinimo elementų įtaka mažesnė nei 3 proc. nuo U vertės, šilumos nuostoliai dėl tvirtinimo elementų nėra vertinami.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
