Ar celiuliozės vata su boraksu nepavojinga sveikatai?

Saulius Majus, NVSCKlausimas: Ar termoizoliacinė medžiaga - ekovata iš celiuliozės  nėra kenksminga sveikatai, ar ja galima šiltinti namus, nes į ją dėl gaisrinės ir mikrobiologinės saugos dedama borakso. Gamintojas nenurodo, kokio ir kiek. Gal galėtumėtė atsakyti, ar ši medžiaga (ekovata) nepavojinga sveikatai ir kokius įrodymus turi pateikti gamintojas?

Atsako Saulius Majus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas

Gaminių reklamoje dažnai sutinkami teiginiai apie gamyboje naudotas medžiagas, kad jos ,,natūralios, gamtinės kilmės, ekologiškos, tradicinės, ilgai ir plačiai naudojamos". Šie teiginiai visiškai teisingi kalbant apie boraksą, iš dalies ir apie boro rūgštį. Bet jie lygiai taip pat būtų teisingi, jei kalbėtume apie asbestą. Kaip žinoma, asbestas yra kancerogeninė (vėžį sukelianti) medžiaga, jo kancerogeniškumas įrodytas išanalizavus tūkstančių žmonių mirtis dėl asbesto sukelto vėžio. Tas pats pasakytina ir apie kitą visiškai natūralų gamtinį mineralą erionitą, tiesa, mirties nuo jo sukelto vėžio atvejai skaičiuojami tik šimtais. Taigi, tie gražūs, ir daugeliu atvejų galbūt visiškai teisingi, žodžiai nieko nepasako apie konkretaus chemikalo poveikį sveikatai.

Vieno iš gamintojų pateikiamas celiuliozinės vatos aprašymas parodo, kaip visiškai klaidingai interpretuojama ,,eko" sąvoka: ,,Ekovata gaunama, naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą, sumaišant su netoksiškais, nekeliančiais jokio pavojaus žmogaus sveikatai boro rūgštimi ir boraksu".

Boro rūgštis ir boraksas (boraksu dažniausiai vadinamas dinatrio tetraborato dekahidratas, bevandenis dinatrio tetraboratas, dinatrio tetraborato pentahidratas) yra nuodingos medžiagos, jos gali pakenkti vaisingumui ir negimusiam kūdikiui.

„Ekovatos" sudėtyje esančių nuodingųjų medžiagų (boro rūgšties ir borakso) rizika sveikatai priklauso nuo galimybės patekti į žmogaus organizmą (įkvėpus dulkių, prarijus, prasiskverbus pro odą). Rizika sveikatai taip pat priklauso nuo šių nuodingųjų medžiagų koncentracijos gaminyje (šiuo atveju ji nėra žinoma).

Kai „ekovata" hermetiškai uždaryta tarp statybinių konstrukcijų (nėra jos sąlyčio su išorine aplinka, taigi, nėra galimybių patekti į žmogaus organizmą), rizikos sveikatai nėra.

Rizika sveikatai didžiausia, kai ta „ekovata" gaminama ir naudojama neprofesionalių naudotojų. Tikėtina, kad gamyboje naudojamos arba grynos, arba didelės koncentracijos šios nuodingosios medžiagos. Neprofesionalūs naudotojai susiduria su mažesnių koncentracijų poveikiu, tačiau jų galimybės pasirinkti ir naudoti tinkamas asmenines apsaugines priemones labai ribotos. Tam tikra rizika galima ir visoje tiekimo rinkai grandinėje - krovėjams, pardavėjams, vežėjams.

Kai boro rūgšties ir borakso į „ekovatą" dedama siekiant apsaugoti medžiagą nuo kenksmingų organizmų poveikio (šiuo atveju aprašyme nurodyta ,,Sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėjimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai ir graužikai"), tai yra biocidinė borakso paskirtis. Šiai paskirčiai Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymas netaikomas, tačiau taikomas Biocidinių produktų reglamentas (Reglamentas (ES) Nr. 528/2012, toliau - BPR). Gaminiai, į kuriuos specialiai įdėta nuo kenksmingų poveikio apsaugančių chemikalų (biocidinių produktų), BPR vadinami ,,apdorotais gaminiais". BPR nustato apdorotų gaminių ženklinimo ir kai kuriuos kitus reikalavimus. Vadovaujantis BPR, aptariamos „ekovatos" ženklinime privalo būti įrašyta, kad sudėtyje yra biocidinių produktų (nurodant boro rūgštį ir cheminės medžiagos, vadinamos ,,boraksu", pavadinimą). Taip pat reikia nurodyti ,,atsargumo priemones, kurių būtina imtis dėl biocidinių produktų, kuriais gaminys buvo apdorotas ar kurių yra jo sudėtyje (citata iš BPR 58 straipsnio 3 dalies e) punkto)".  Nustatyta apdoroto gaminio tiekėjo pareiga suteikti vartotojui jo prašymu atitinkamą informaciją (BPR 58 straipsnio 5 dalis). Be to, BPR draudžia naudoti minėtas medžiagas apsaugai nuo graužikų, taip pat mūrinėms konstrukcijoms apsaugoti.

Kai boro rūgšties ir borakso į ekovatą dedama siekiant suteikti antipireninių savybių (sumažinti degumą), šiuo atveju aprašyme nurodyta: ,,Dėka borakso ... ekovata priskiriama prie sunkiai degių ... apsunkina ugnies prasiskverbimą ...". Šiai paskirčiai naudojamoms minėtoms medžiagoms taikomas Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymas.

Įstatymas nustato, kad nuodingąsias medžiagas gali naudoti tik tie asmenys, kurie atitinka įstatyme nurodytus kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, turi įstatyme nurodytą leidimą ir patalpas, atitinkančias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus. „Ekovatos" aprašymą pateikusiai įmonei leidimas vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, neišduotas.

Neaišku, kuo pagrįstas aprašymo teiginys ,,Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų".

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Apsauga nuo garso

Perdangų konstrukcijos ir jų garso izoliavimas naudojant įvairias garsą izoliuojančias medžiagas

Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kaip efektyviai apšiltinti pastatą, šiltinimas naudojant mineralinę vatą

Bituminė stogo danga

Prilydoma bituminė danga, hidroizoliuojančios bituminės mastikos, bituminės dangos remontas

Daugiabučių siūlių remontas

Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas

Dažniausios klaidos statant namą

Kaip planuoti namo statybos biudžetą, dažniausios statybos klaidos, kam negalima taupyti statant namą

Difuzinė izoliuojanti mastika

Izoliacijos sprendimai langams ir durims, izoliacinės medžiagos langams ir durims, langų ir durų sandarinimas

Energijos taupymo sprendimai

Energijos taupymas, kaip sutaupyti energiją privačiame name, daugiabutyje, energijos taupymo priemonės

Fasado šiltinimas

Mūrinio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu, polistireninio putplasčio klijavimas ant mūro fasado

Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Fasado šiltinimas neoporo termoplokštėmis

A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.

VERSLO SKELBIMAI