Miegodami praleidžiame trečdalį gyvenimo. Miego kokybė turi didelę įtaką sveikatai. Miegant kūnas ilsisi, atsipalaiduoja. Gilus ir ramus miegas - geros savijautos ir puikios nuotaikos pagrindas, jo kokybė priklauso nuo trukmės ir gilumo, nuo psichinės ir bendros sveikatos būklės. Labai svarbi aplinka, kurioje miegame: kambario temperatūra ir drėgmė, interjeras, o pats svarbiausias elementas - lova su visais  priedais. Todėl renkantis lovą, pirmiausia ypatingą dėmesį reikia atkreipti į jos kokybę bei funkcionalumą. Sugulėtas, nelygus, pernelyg minkštas arba kietas patalas kenkia stuburui, tokioje lovoje gerai išsimiegoti neįmanoma.

Įrodyta, kad kūnui labiausiai tinka lova, kuri yra nei per minkšta, nei per kieta. Reikia rinktis tokią lovą, kurioje jausitės tikrai patogiai. Parduotuvėje, prieš galutinai apsispręsdami, nesivaržykite ant patinkančios lovos atsigulti. Paprastai naujoje lovoje reikia pagulėti bent dešimt minučių, kad jūsų kūnas ir pojūčiai jums pasakytų, tinka guolis ar ne. Be to, išmėginant lovą, rekomenduojama ant jos pagulėti būtent ta poza, kuria paprastai užmiegate. Lovos ilgis bent 15 centimetrų turi viršyti ūgį žmogaus, kuris joje miegos. Ji turi būti ir pakankamai plati, kad sunėrus po galva rankas, alkūnės neišlįstų už lovos kraštų. Neapsigaukite dėl lovos pločio ir rinkdamiesi dvigulę lovą: žmonės, miegantys ant šono, lovoje užima daugiau vietos nei tie, kurie miega ant pilvo ar nugaros.

Iš visų lovos rėmų variantų labiausiai paplitęs, pigiausias ir paprastai tinkamiausias - medinis pagrindas. Tokioje lovoje krūvio paskirstymo funkcija tenka čiužiniui. Geriausia rinktis amortizuotą plokštinį lovos pagrindą iš sluoksniuotos medienos su hermetizuojančia lako danga. Dvigulės lovos rėmas turi būti sutvirtintas vidine centrine atspara, be kurios juostinės rėmo plokštės greitai įlinksta. Kalbant apie lovos rėmus su tvirtinamaisiais kraštais (šiuo atveju spyruoklės tvirtinamos prie medinio išorinio karkaso), reikia atkreipti dėmesį į tai, jog toks rėmas geriausiai tinka lovai, kurioje bus ne tik miegama, bet ir ant jos sėdima. Tačiau tuomet greičiau nusidėvi išorinis čiužinio kraštas.
Spyruoklinis lovos rėmas (spyruoklės ištemptos nuo vieno pagrindo galo iki kito) kainuoja brangiausiai iš čia paminėtų medinių karkasų, tačiau jis paprastai išlaiko visą čiužinio tarnavimo laiką.

Tačiau didesni nei lovai reikalavimai keliami čiužiniui. Pagrindinė čiužinio paskirtis- užtikrinti gerą poilsį ir gan taisyklingą kūno ir stuburo padėtį miegant. Čiužinys turi prisitaikyti prie kūno, o ne atvirkščiai. Stuburo atsipalaidavimas natūralioje padėtyje yra pagrindinis kūno regeneracinis procesas nakties metu. Miego metu kūnui reikalinga tolygi atrama. Kad kūnas ilsėtųsi anatomiškai taisyklingoje padėtyje, čiužinys negali būti nei per kietas, nei per minkštas. Miegant ant įprasto čiužinio, kūnas į jį remiasi keliose labiausiai išsikišusiose vietose ir jose padidėja spaudimas iš apačios. Galva, mentės, klubai ir blauzdos turi atlaikyti viso kūno svorį. Šiuose padidinto spaudimo taškuose sumažėja kraujotakos aktyvumas ir žmogus instinktyviai keičia padėtį. Tai suaktyvina kraujotaką, bet sutrikdo miegą.

Kuo geriau čiužinys priima ir paskirsto žmogaus svorį, atpalaiduoja raumenis bei nedidina apkrovų sunkesnėse arba daugiau atsikišusiose kūno dalyse, tuo kokybiškesnis. Jei teisingai pasirinktas čiužinys, miegant ant jo, kūnas geriau ir greičiau pailsi ir atsistato organizmo funkcijos.

Iš kur žinoti, ar čiužinys dar tinkamas, ar jau reiktų keisti? Paprastai čiužinys tinkamas naudoti išlieka apie dešimt metų, nors tarnavimo laikas priklauso ir nuo gaminio kokybės bei savininko svorio.
Jei čiužinys spaudžia šonus, girgžda verčiantis ant kito šono, jei nuolat nusiritate į vieną kurią pusę,- laikas jį keisti.
Senas čiužinys būna prisigėręs prakaito, apmirusių nusilupusios odos dalelių; gali būti, kad jame gyvena erkutės, nuo kurių galima susirgti alergija, astma ar egzema. Todėl, pagal  Europos Sąjungos higieninius reikalavimus, čiužinį reikėtų keisti kas tris- penkerius metus.

 
Ortopedinis čiužinys

Žodis „ortopedija" yra kilęs iš graikiškų žodžių „ortos", kuris reiškia  „tiesus, teisingas", ir „pedia",- „augimas". Taip vadinama sritis, chirurgijos šaka, kuri tiria ir gydo judamojo aparato (kaulų, raumenų, sausgyslių) deformacijas bei pakitimus ir jų išvengimo būdus.
Terminą „ortopedija" čiužinių gamintojai pritaikė čiužiniams, nors tai nevisai atitinka realybę,  nes čiužiniai patys gydyti negali. Todėl nesitikėkite, kad ortopedinis čiužinys padarys stebuklus, išgydydamas rimtas stuburo ligas. Kita vertus, tinkamas čiužinys gali palengvinti skausmingus sindromus, sukeltus neteisingos stuburo padėties. Komfortiški, prie kūno formos anatomiškai prisitaikantys ortopediniai čiužiniai skirti nugaros, sprando skausmų kankinamiems žmonėms.

Čiužinys gali būti laikomas ortopediniu, jei miegant žmogaus stuburas išlieka taisyklingos padėties. Vadinamieji ortopediniai čiužiniai visa savo struktūra prisitaiko prie žmogaus kaulų bei raumenų sistemos, miegant padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį, raumenų grupių balansą ir krūvį stuburo slanksteliams, mažina neigiamą poveikį periferiniams nervams. Gulint ant tokio čiužinio, atsipalaiduoja kaklo raumenys ir nesiformuoja dviguba pasmakrė. Tokie plokšti, stuburo fiziologijai tinkami čiužiniai su specialiu voleliu galvai padėti vis dar naujiena.

Kaip veikia ortopedinis čiužinys?

Įsivaizduokite žmogų, turintį viršsvorio, gulintį ant minkšto čiužinio. Čiužinys įlinks viduryje, versdamas žmogų jausti hamako efektą: jo liemuo bus žemiau, nei kojos ir galva. Tuo tarpu liekna mergina, miegodama ant per kieto čiužinio, taip pat nesijaus patogiai. Čiužinys neįlinks nuo jos svorio, stuburas bus išlenktas, atsiras diskomfortas ir sąnarių skausmas. Todėl rekomenduojama susieti tarpusavyje žmogaus fizinius duomenis su čiužinio savybėmis. Tik parinktas asmeniškai ir atitinkantis kūno ypatybes čiužinys gali būti laikomas ortopediniu.

Ortopediniuose čiužiniuose penkios arba septynios anatominės zonos. Jos pakaitomis išdėstytos pagal kietumą ir minkštumą. Tos zonos, kur žmogaus pečiai ir dubuo, minkštesnės, o visos kitos kietesnės. Šios zonos prisitaiko prie kūno (nepriklausomai nuo gulėjimo padėties), jo svoris tolygiai paskirstomas, todėl miegančiojo stuburas ilsisi „S" raidės formos padėtyje. Sumažinamas spaudimas atramoms, kad kuo mažiau būtų užspaudžiama kraujotaka (kad kuo ilgiau netirptų galūnės), bei kiek įmanoma būtų atpalaiduoti raumenys.

Trijų zonų čiužiniai nėra ortopediniai - paminkštinti tik iš dalies, ties dubeniu, bet to nepakanka, kad būtų visiškai užtikrinta taisyklinga stuburo padėtis.
Penkių zonų ortopediniai čiužiniai skirti 170 cm-185 cm ūgio žmonėms.
Septynių zonų ortopediniai čiužiniai tinka 150 cm-200 cm ūgio žmonėms.

Čiužinių technologijos ir medžiagos

Čiužiniai pagal savo savybes skirstomi į čiužinius su ryškiomis ortopedinėmis savybėmis ir be jų. Pavyzdžiui, paprastas poroloninis arba spyruoklinis čiužinys neturi ryškių ortopedinių savybių. Gulint ant šono, ties stuburo linija, priklausomai nuo žmogaus svorio, čiužinys tik daugiau ar mažiau įdumba.

Šiuo metu vieni paklausiausių čiužinių - spyruokliniai, lateksiniai ir ortopediniai čiužiniai, kurie neseniai dar buvo naujiena.

Ortopedinių čiužinių paskirtis - kad miegant didžiausias krūvis tektų nugarkauliui. Šie čiužiniai konstruojami iš specialaus įdėklo ir spyruoklių, suteikiančių kietumą. Ortopedinis čiužinys neįdumba, nesudrimba ir yra ilgaamžis.

Kiti čiužinių tipai:
Spyruokliniai čiužiniai - atviraspyruoklinės ir dengtaspyruoklinės sistemos;
Poroloniniai neortopediniai;
Poroliniai ortopediniai („prisitaikėliai");
Lateksiniai ortopediniai ir neortopediniai;
Mišrūs (kelios medžiagos ir sistemos apjungtos viename čiužinyje);
Egzotiškų medžiagų bei vadinamieji natūralių medžiagų čiužiniai.

   Pūkinis čiužinys - labai minkštas, o tai nesveika stuburui. Geriau rinktis kietesnį pagrindą.

   Vatiniai čiužiniai - nepatogūs, laikui bėgant susiguli, atsiranda nelygumų, garankščių. Vatinius čiužinius reikia keisti ne rečiau, kaip kas 3-4 metus.

   Vandens čiužiniai patogūs ir tamprūs, todėl nekenkia nugarkauliui. Nepatogumas kitas - tokie čiužiniai ypač sunkūs, reikalauja kompleksinės priežiūros.

   Pripučiami čiužiniai- tinkamiausi laikinam naudojimui (kelionėje arba jei turite svečių).

Yra dar masažiniai čiužiniai- paspaudus valdymo pultelio mygtuką, lova pradeda vibruoti.

Naujienos :
Sojų, saulėgrąžų porolono čiužiniai.

Čiužiniai gali būti spyruokliniai ir be spyruoklių. Abi rūšys turi privalumų ir trūkumų.

Čiužiniai be spyruoklių  gali būti pagaminti ir iš vienos mežiagos, ir iš keleto skirtingų medžiagų sluoksnių. Čiužiniai be spyruoklių paprastai gaminami iš latekso, porolono, ir t.t.

Jei čiužinio pagrindą sudaro putų poliuretanas, čiužinys itin elastingas ir patvarus, nesideformuoja, forma nesikeičia net po daugelio naudojimo metų, nes čiužiniuose nėra laikui bėgant susidėvinčių spyruoklių. Poliuretaninis čiužinys yra optimaliausias variantas žmonėms, kurie alergiški dulkėms. Deja, jis turi ir trūkumą - vasarą miegoti ant sintetinio čiužinio būna per karšta.

Čiužiniai su pigiu sintetiniu užpildu paprastai būna pernelyg ploni ir kieti, o kokybiškesni dažnai kainuoja tiek pat, kiek ir spyruokliniai.

Spyruoklių čiužiniai laikomi patogesniais, nei be spyruoklių. Šie čiužiniai būna dvejopi - stambiomis ir smulkiomis spyruoklėmis. Dabar tokiuose čiužiniuose įtaisomos specialios medžiaginės kišenėlės kiekvienai spyruoklei. Jos tarpusavyje nesiliečia, todėl neskleidžia jokio garso. Spyruoklės iš vidaus sutvirtinamos metaliniais rėmeliais, dėl to čiužinys nepraranda originalios formos ir negali deformuotis.

Atviros sistemos, naudotos daugelyje senų čiužinių, iki šiol aptinkamos šiuolaikiškuose pigiuose čiužiniuose. Jų pagrindas - tarpusavyje susietų spyruoklių sistema, veikianti kaip viena plokštuma ir tolygiai paskirstanti kūno svorį visam čiužiniui. Atviraspyruoklių čiužinių konstrukcija nėra pats geriausias pasirinkimas sveikatos požiūriu, nors gali būti priimtina dėl kainos. Žinoma, toks čiužinys negali būti vadinamas ortopediniu.

Dengtaspyruoklinių čiužinių veikimo ir gamybos principas visai kitoks- gaminamas tankus nesujungtų maišelinių spyruoklių tinklas, juose kiekviena spyruoklė įmauta į individualią kartūninę įmautę ir juda atskirai. Tai reiškia, kad spyruoklės susispaudžia tik tame plote, į kurį perkeliamas svoris. Maišeliai yra sujungti tarpusavyje, sudarydami eilę, o eilės taip pat sujungtos. Tokiu būdu padaromas nepriklausomų spyruoklių blokas. Kadangi vienos spyruoklės spaudimas nepriverčia įlinkiti kitų, toks čiužinys suteikia tinkamą paramą tokioms problematiškoms zonoms, kaip juosmuo. Jei ant čiužinio miega du asmenys, miegant jie nepririedės vienas prie kito. Būtent todėl dengtaspyruokliniai čiužiniai idealiai tinka dvigulėms lovoms - kuomet vienas iš miegančiųjų ima vartytis lovoje, jis nepažadina antrojo, nes kita čiužinio pusė beveik nesujuda. Jeigu dvigulėje lovoje miega sutuoktiniai, kurių svorio kategorijos labai skirtingos, toks čiužinys nuo sunkesniojo iš jų svorio neįdubs.

Kadangi nepriklausomos spyruoklės gali būti skirtingų diametrų, gali būti ir skirtingas spyruoklių kiekis kvadratiniame metre. Standartinis kiekis yra 220-260 spyruoklių kvadratiniame metre. „Multipocket" spyruoklių blokai gali turėti iki 1000 spyruoklių kvadratiniame metre. Tokie čiužiniai puikiai atitinka kūno kontūrus, jie turi ortopedinių savybių ir gali atlaikyti didesnes apkrovas. Vienintelis jų trūkumas yra aukšta kaina.

Patys populiariausi  spyruoklinių čiužinių tipai yra šie:

• Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 3 cm natūralaus latekso- minkštas čiužinys
• Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 3 cm kokoso pluoštas- kieto paviršiaus čiužinys
• Dengtų spyruoklių čiužinio šerdis + 1 cm kokoso- 3 cm natūralaus latekso- pusiau- kietas čiužinys

Spyruokliniai čiužiniai susideda iš karkaso ir užpildo, skiriančio kūną nuo spyruoklių. Virš spyruoklių dedamas kamšalas, kuris suteikia paviršiui  kietumą arba švelnumą.

Populiariausi kamšalų tipai yra šie: poliuretaninės putos, lateksas (natūralus ar dirbtinis), porolonas, etc. Spyruoklinių čiužinių viršutinis sluoksnis paprastai gaminamas iš porolono arba latekso. Viršutinės medžiagos storis priklauso nuo to, kokio minkštumo čiužinio pageidausite.

Kokoso plaušai yra kietas natūralus užpildas. Paprastai jis impregnuotas lateksu. Kokoso pluoštas yra mažiau tvirtas nei, pvz., porolonas ar lateksas, bet toks užpildas nerekomenduojamas turintiems viršsvorio, nes gali pradėti trupėti. Kokoso plaušo čiužiniai yra ypač kieti. Plaušas apdirbamas chemikalais, kad nesiveistų grybeliai, suklijuojamas klijais, kurie gali alergizuoti. Gerai praleidžia orą.

Dirbtinis lateksas yra gana pigi medžiaga, naudojamas daugumoje ekonominės klasės modelių.
Natūralus lateksas yra švelnesnis ir patogesnis įdėklas. Kadangi jis gaminamas iš kaučiuko sakų putų, yra labai stangrus, elastingas.
Čiužiniai iš latekso (perforuotos gumos) arba iš viskoelastinio putų poliuretano, kurie kietėja ir minkštėja nuo kūno šilumos, įdumba pagal kūno formą. Tokie čiužiniai turi nuo trijų iki septynių anatominių zonų. Natūralaus latekso čiužiniai yra minkšti ir suteikia skirtingus kietumo lygius skirtingoms kūno dalims. Lateksinių čiužinių sudėtyje dažniausiai yra apie 20 proc. kaučiuko, kuris suteikia jiems elastingumo, neleidžia deformuotis, neskleidžia garso. Jie lengvai prisitaiko prie gulinčiojo, yra higieniški. Lateksiniuose čiužiniuose yra daug skylučių, kurios palengvina jo ventiliaciją, išlaiko optimalų šilumos ir drėgmės santykį. Šių čiužinių pagrindiniai trūkumai yra nemalonus gumos kvapas, sunkiai išgarina drėgmę, todėl linkę pelyti, vasarą ant latekso prakaituojama labiausiai iš visų kitų čiužinių. Yra nemažai lateksui alergiškų žmonių.

Čiužiniai iš kokoso plaušo ir latekso gaminami ir kieti, ir labai kieti.

Poroloniniai ortopediniai čiužiniai turi tokias pačias gerąsias savybes, kaip latekso gaminiai, bet neturi latekso trūkumų.
Čiužinių gamyboje naudojamas ir specialus, labai tamprus padidinto tankio putų poliuretanas HR. Šios medžiagos elastingumas, tamprumas ir maža liekamoji deformacija savo parametrais mažai skiriasi nuo lateksinių.

Čiužinys „prisitaikėlis" -  tai čiužinys, kurio sudėtyje yra minkštų naujos kartos medžiagų, pvz., viskoelastinio porolono (eucatherm, porolono tinginio), kurios reaguoja į spaudimą (slėgimą)  ir šilumą ir kuriam laikui „prisimindamos" kūno formas. Šios medžiagos suteikia čiužiniui papildomo patogumo ir anti- nuogulų  efektą. Čiužinys, veikiamas žmogaus kūno svorio, visiškai prisitaiko prie jo, bet nėra ortopedinių zonų, todėl neužtikrinama taisyklinga stuburo padėtis.

Į mišrios sudėties čiužinių sudėtį gali įeiti kelios skirtingos medžiagos. Čiužiniai, kurių užpildas pagamintas iš kokoso pluošto, maišyto su lateksu, brangesni, nors ilgiau netarnauja.

Veltinys. Jis naudojamas kaip vidinis tarpsluoksnis tarp kitų užpildo sluoksnių, arba kaip apsauginis čiužinio sluoksnis. Pastaruoju atveju, jo pagrindinis trūkumas yra neilgas tarnavimo laikas.

Čiužinio paviršius turi būti vidutinio minkštumo - nei per kietas, nei per minkštas. Jei, pačiupinėjus čiužinį, jaučiamas nemalonus grubumas, nelygumas, kauburėliai, toks čiužinys netinkamas. Be to, geriau, jei išorinis čiužinio sluoksnis medvilninis.

Norint išvengti pelėsių ir grybelių, kurie neišvengiamai veisiasi paprastuose čiužiniuose, patartina rinktis čiužinius, padengtus specialia medžiaga, stabdančia šį procesą.

Čiužiniai, padengti natūralia medvilne, apsaugo miegantyjį nuo alerginės reakcijos, taip pat astmos priepuolių, kvėpavimo sutrikimus sukeliančių dulkių erkučių, bakterijų ir grybelių sukėlėjų. Dėl unikalios molekulinės struktūros tokie čiužiniai gerai praleidžia orą, o papildomą ventiliaciją garantuoja šonuose įtaisytos specialios vėdinimo angos.

Labai svarbūs ir  čiužinių apvalkalai. Renkantis apvalkalą, būtina atsižvelgti į tai, ar jis nuimamas, ar pasiūtas iš daigstyto audinio, ar turi antialergines savybes, ar galima jį skalbti, ar turi žieminę ir vasarinę puses. Čiužinio apvalkalas turi būti natūralaus pluošto, kad čiužinys galėtų „kvėpuoti". Be to, visi sintetiniai audiniai yra slidūs, tad patalynė nuo jų paprasčiausiai nuslenka.

Lamelinės pagrindo grotelės, ant kurių dedamas čiužinys, taip pat labai svarbus  komponentas. Teisingai parinktas grotelių ir čiužinio derinys lemia optimalią kūno fiziologinę padėtį miego metu. Esant neteisingam deriniui,  pakenksite savo sveikatai ir sugadinsite čiužinį.

Čiužinio pasirinkimas

Geriausiai užmiegama, kai čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalaiduoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Čiužinio pasirinkimas yra labai subjektyvus dalykas, neegzistuoja  idealus čiužinys visiems žmonėms. Renkantis čiužinį, būtina atsižvelgti į žmogaus ūgį, svorį, sveikatos būklę, maksimalų svorį, kurį spyruoklių blokas gali palaikyti, o taip pat ir finansines galimybes.

Besirūpinantiems savo savijauta patartina rinktis ergonomiškus ortopedinius čiužinius iš natūralių medžiagų, kurie prisitaiko prie žmogaus kūno kontūrų, tolygiai paskirsto svorį ir išlaiko stuburą taisyklingoje fiziologinėje padėtyje. Raumenys visiškai atpalaiduojami, ir žmogus tinkamai pailsi.

Tam, kad būtų naudingas jūsų stuburui, čiužinys nebūtinai turi būti kietas. Skirtingiems žmonėms, kad jaustųsi patogiai, reikia skirtingų čiužinių.

• Iki 60kg sveriančiam žmogui labiausiai tinka minkštas čiužinys, į kurio sudėtį neįeina kokosų pluoštas.
• 60- 90kg svorio asmenys taip pat gali rinktis minkštus ortopedinius čiužinius.
• 90- 110kg sveriantys turėtų rinktis vidutiniško kietumo ortopedinius čiužinius.
• Sveriantiems virš 110kg reikia kietokų, bet ne labai kietų ortopedinių čiužinių, priešingu atveju čiužinys neturės ortopedinių savybių.

Vidutinio sudėjimo žmonės gali miegoti ant daugumos dengtaspyruoklių čiužinių, ypač jei jų užpildas pagamintas iš latekso ar kokoso pluošto, maišyto su lateksu.
Žmonėms, turintiems viršsvorio, patartina rinktis kietesnius čiužinius. Tai gali būti spyruoklių čiužinys su sustiprintomis spyruoklėmis, „Multipocket" sistema, arba čiužinys be spyruoklių, pagamintas iš kietų medžiagų.

Vaikams ir paaugliams paprastai renkami čiužiniai be spyruoklių. Čiužiniai vaikams turi būti pakankamai stiprūs, kad atlaikytų šokinėjimą, todėl užpildas iš kokosų pluošto nėra geriausias pasirinkimas.
Paaugliams geram miegui tinka be spyruoklių, lateksiniai čiužiniai.
Kūdikiams ir naujagimiams paprastai perkami 3- 7 cm storio kokoso pluošto paklotai. Šiaip mažamečiai gali miegoti ant bet kokios rūšies čiužinio. Vis dėlto, čiužinys turėtų gerai praleisti orą. 

Jei kenčiate nuo juosmens skausmų, jūsų čiužinys turėtų būti minkštas. Įsitikinkite, kad jis dumba gerai ir palaiko jūsų juosmenį, kol miegate. Tuo tarpu tie, kas turi sprando, stuburo problemų, turėtų įsigyti kietus čiužinius. Kieti ir pusiau kieti čiužiniai rekomenduojami žmonėms, turintiems stuburo iškrypimų.

Spyruoklinio čiužinio kainą nulemia jame esančių spyruoklių sistema bei kiekis, o taip pat jo matmenys, apvalkalas ir užpildas. Poliuretaninio čiužinio kaina priklauso nuo jo kokybės klasės - gaminys su praktiškesniu, ekologiškesniu ir patogesniu užpildu kainuos brangiau. 

Rinkdamiesi čiužinį negailėkite laiko, o pirkdami - pinigų. Aplankykite specializuotą parduotuvę, kur pagal jūsų svorį, amžių ir ūgį ir (egzistuojančias) stuburo problemas bei asmeninius pageidavimus jums bus parinktas tinkamiausias čiužinys. Patariama išbandyti kiekvieną patikusį čiužinį ir rinktis tą, kuris atrodys patogiausias, ant kokio čiužinio būtų geriausia ilsėtis kūnui. Nebijokite atsigulti ant kiekvieno jų ne tik ant nugaros, bet ir kitomis pozomis, pasivartykite, atkreipdami dėmesį, ar gulint į jį remiasi jūsų pečiai ir klubai.

Pagaliau prisiminkite, kad čiužiniai, kaip ir kiti daiktai, netarnauja amžinai. Todėl keiskite čiužinį kas 8- 12 metų (pigių čiužinių tarnavimo laikas trumpesnis, trys- penkeri metai).

Ir dar viena labai svarbi taisyklė: nepatartina pirkti sintetinio čiužinio, jeigu turite įprotį rūkyti lovoje.

Parengė R. Š. 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.