Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą nekilnojamojo turto kainos kasmet demonstravo stulbinamą kilimą. Tą įžvelgę ir tokia proga pasinaudoję statybų vystytojai sugebėjo susikrauti didelius kapitalus, o į statybų verslą įsisukę smulkesnieji verslininkai taip pat suklestėjo.

Atrodo, jog statybų sektoriuje pralaimėjusių kol kas nėra. Darbo pakankamai turi ir statybininkai, statybinių medžiagų pardavėjai, ir architektai bei dizaineriai, nekilnojamojo turto agentūros, perpardavinėtojai ir visi kiti, kurie bent per nago juodymą susiję su nekilnojamuoju turtu. Patenkinti net ir tie, kurie prieš keletą metų pirko būstą gyvenimui, kadangi šuoliais aukštyn kilusi būsto vertė jau seniai „peršoko" paimtos paskolos ribą. 

Tačiau ką daryti tiems, kurie tik skaitė apie stulbinančius pelnus, tačiau pavėlavo arba neturėjo galimybės įšokti į dideliu greičiu skriejantį traukinį? Pirkti butą ir jį pelningai brangiau parduoti dabar darosi vis sunkiau, juolab kad jei šiame versle esi naujokas, galimi nuotoliai dar labiau tikėtini nei laukiamas pelnas. Namo irgi savo rankomis nepasistatysi, o tapti statybininku - ne kiekvieno pašaukimas.

Šiuo metu norintiems tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą, nuotaiką gadina ir vis garsesni bankų ekspertų pasisakymai, jog rinkos laukia kainų korekcija. Kad ji bus, jau beveik neabejojama, tačiau kokio mąsto, niekas nedrįsta prognozuoti. Apie „burbulo" sprogimą šnekama jau apie 1,5 metų. Nekilnojamojo turto vystytojai teigia, jog rinkos laukia ne korekcija, o paprasčiausias sulėtėjimas. Anot jų, kainoms kristi nėra kur. Kas šiuo metu teisūs, pasakyti sunku. Kita vertus, toli žvalgytis nereikia- Estijoje ir Latvijoje kainų kritimas jau prasidėjęs, tad tikėtis, jog iki Lietuvos jis neatsiris, nevertėtų.

Ir visgi kokia išeitis norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą, tačiau neturintiems bent minimalaus reikiamo kapitalo - bent 250 tūkst. litų? Gal visai tinkama alternatyva būtų pirkti ne galutinį produktą, o jį gaminančią bendrovę, t.y., statybų kompaniją, o tiksliau - nekilnojamojo turto vystytojo vertybinius popierius (akcijas). Tai yra žymiai paprasčiau ir nereikalauja didelio kapitalo. Pradžiai užtektų net ir paprasčiausių 100 litų. Nusipirkti akcijų yra lengva ir paprasta - dėl to nereikia nueiti kryžiaus žygio kelių. Tereikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą finansų maklerio įmonėje arba tokias paslaugas teikiančiame banke (teikia visi didieji Lietuvos komerciniai bankai), bei turėti sąskaitoje šiek tiek pinigų. Sąskaitą atsidaryti nekainuoja nieko, nebent šiek tiek laiko - nuo 10 min. iki 1 val., priklauso nuo to, kiek ilgai stovėsite eilėje. Be to, galite užtrukti dar šiek tiek, jei leisitės, kad  konsultantė jums papasakotų apie prekybą akcijomis ir investicinių fondų vienetais. Tai naudinga, ypač pradedantiesiems.  

Nusprendus pirkti NT bendrovių akcijas, žvalgytis toli nereikia. Vien Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamos dviejų kompanijų, susijusių su statybomis bei nekilnojamuoju turtu, akcijos („Invaldos" bei „Panevėžio statybos trestas"). Talino biržoje tokių bendrovių yra trys („Merko Constructions", „Eesti Ehitus" bei „Arco Vara"). Beje, Estijos kompanijos vykdo veiklą ir Lietuvoje. Joms priklauso pakankamai gerai žinomos bendrovės „Merko statyba" bei „Arco Real Estate".
 
Dar viena viliojanti perspektyva - pirkti galima ir užsienio nekilnojamojo turto bei statybų kompanijų akcijas. Manant, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai atėjo ne patys geriausi laikai, mintis apie galimybę lėšas investuoti šiuo metu augančiose Kroatijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Lenkijos rinkose atrodo tikrai viliojanti. Šiose rinkose nekilnojamojo turto kainos augo kaip ant mielių, kartu sukraudamos didelius pelnus įvairius projektus vystančioms kompanijoms, kurių akcijos kotiruojamos biržoje.

Norint investuoti (ar Lietuvoje, ar užsienyje), reikia pasidomėti apie kompanijas, kurių akcijas ketinate pirkti. Apie Lietuvos ar Estijos bendroves galima gauti nemažai informacijos, finansų analitikai atlieka kompanijų vertinimus ir pan. Kiek keblesnė situacija yra su užsienio kompanijomis. Į jas norintiems investuoti tiesiogiai, gali tekti paplušėti, kadangi bet ko (kaip ir bet kokio buto) niekas nenori pirkti. Tačiau šioje situacijoje yra viena nebloga išeitis: nelabai išmanantiems apie užsienio rinkas siūloma investuoti į investicinius fondus, kurie surinktas lėšas „meta" į statybų, nekilnojamojo turto bei infrastruktūros bendroves. Per pastaruosius metus šių kompanijų akcijos pabrango ne viena dešimčia procentų.

Tikėtina investicijų į akcijas grąža gali būti tikrai ne ką mažesnė nei tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą. Metinis 30-50 proc. prieaugis visai tikėtinas, jei investuota buvo laiku ir su „galva". Žinoma, nereikėtų aklai tikėtis, jog visada papulsite „ant bangos", bet ilgesniajame laikotarpyje sėkmingos investicijos metinė grąža vidutiniškai gali siekti iki 20 procentų. Nuo 2007 metų pradžios iki vasaros vidurio vieno investicinių fondų, investuojančio lėšas į nekilnojamojo turto vystytojų akcijas, prieaugis buvo apie 40 proc. Tačiau tada rinkose prasidėjo korekcija. Akcijų rinkose jos nėra labai reti „svečiai", bet nereikia į jas labai jautriai reaguoti. Vienos būna mažesnės, kitos didesnės. Būtent šiuo metu akcijų rinkas purto krizė, o tai galimybė įsigyti pigių akcijų.

Antano Bunikio pieš.

Dar vienas svarbus netolimoje ateityje įvyksiantis dalykas - nuo kovo 1 dienos įsigaliosianti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo redakcija. Tuomet Lietuvoje bus galima steigti investicines kintamojo kapitalo bendroves ir investicinius fondus, galinčius investuoti į itin platų spektrą investicinių priemonių.

Iki šiol Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas numatė siauras investavimo galimybes, todėl investuotojai neretai buvo priversti naudotis užsienio fondų paslaugomis, net jeigu jie norėjo, pavyzdžiui, investuoti į fondą, perkantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Pakeitus įstatymą, ypač patrauklios tampa nekilnojamojo turto investicinės bendrovės ar fondai. Jie leidžia privatiems ir instituciniams investuotojams netiesiogiai investuoti savo lėšas į žemę, pastatus, statomą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto bendrovių vertybinius popierius, kitų investicinių subjektų vertybinius popierius. Leidžiama investuoti net ir į kilnojamąjį turtą, būtiną nekilnojamojo turto eksploatacijai.

Norintiems investuoti į nekilnojamąjį turtą galimybių buvo, yra ir bus. Ar pirktumėte butą, ar jį pastačiusios bendrovės akcijas, visuomet būtina „blaiviai" pasverti investiciją, jos perspektyvas. Visuomet galima su kuo nors pasitarti, tik patartina tai daryti su šiuos reikalus išmanančiu žmogumi. Svarbiausia vėl nepražiopsoti atvažiuojančio pinigų traukinio, nes į jį nespėjus kaltinti beliks tik save patį.

Asa.lt

Daugiau skaitykite