Klausimas: Koks gali būti didžiausias aukščių skirtumas  tarp gretimų namų valdos paskirties sklypų, ar galima paviršinius vandenis nuvesti sklypo riba? Jei ne, koks turi  būti mažiausias griovio nuo gretimo sklypo ribos atstumas?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) gauna privačių valdų savininkų nusiskundimų apie jiems daromą žalą kaimyniniuose sklypuose keičiant reljefą. Pasak VTPSI specialistų, sklypo reljefą, esant reikalui, galima keisti, bet tai darant privalu laikytis Žemės įstatymo reikalavimo nepažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių.

Koks gali būti didžiausias gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties jų riba, teisės aktai nenumato. Statant statinį, sklypas turėtų būti formuojamas pagal to statinio projektą. Sklypo plane - techninio projekto sudedamojoje dalyje, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Šis planas turi būti parengtas pagal statybos techninio reglamento (STR) „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" nuostatas.

Kai sklypo reljefo nuolydis yra didesnis už didžiausią leistiną, kuris yra 12 proc., jį reikia sumažinti atitinkamai pertvarkant reljefą - paaukštinant, pažeminant, išlyginant paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan. Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Statant aukštesnę nei 1 metro atraminę sienutę mieste, privalomas statinio projektas ir savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

Jeigu reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kuriam statyti reikia SLD, projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD. Kai statinio statyba užbaigta, sklypo savininkas, pertvarkydamas jo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, - į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Sklypų riba paviršinis vanduo gali būti nuvedamas pasirašius raštu susitarimą tarp sklypų savininkų.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su to sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) ar rasti kitą abiem priimtiną sprendimą.

Ginčus, susijusius su žemės paviršiaus reljefo keitimu, VTPSI, kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, nagrinėja tik tais atvejais, kai reljefas pertvarkomas statant statinius,  t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams. Kitais atvejais tokius ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą, jeigu pažeidžiami jos reikalavimai, reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.