Gyvenamosios aplinkos ir sveikatos sąveika yra sudėtinga ir kompleksinė. Šią temą nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros tyrėjai.

Prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė, prof. dr. Audrius Dėdelė, dr. Sandra Andrušaitytė, dr. Asta Danilevičiūtė su kolegomis baigė tyrimą apie aplinkos įtaką nėščiųjų ir naujagimių sveikatai, o šių metų pradžioje profesorės vadovaujamas kolektyvas pradėjo naują projektą, tirsiantį miesto gyventojų aplinkos ir sveikatos problemų ryšį.

Gyvenamoji aplinka ir nėščiųjų bei naujagimių sveikata

2007-2016 metais Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų nėščiųjų ir naujagimų tyrimas. Pradiniame jo etape dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5-6 metų - apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.

Didelis dėmesys buvo skiriamas centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens įtakai, kurio dezinfekcijai naudojant chlorą, susidaro toksiškos medžiagos - trihalometanai (THM). THM koncentracijai  nustatyti 4 kartus per metus imti gruntinio vandens bandiniai.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti individualios ekspozicijos THM viso nėštumo metu ir atskirais nėštumo trimestrais dydį ir su geriamuoju vandeniu gaunamą suminę vidinę THM dozę (µg/d) bei ryšį tarp THM dozės ir nepalankių nėštumo baigčių rizikos.

Po tyrimo padarytos išvados, jog:

• Vidutinė THM koncentracija gyvenamo rajono vandentiekio vandenyje, neviršijanti higienos normos, turi tendenciją didinti nepalankių nėštumo baigčių riziką;
• Didėjant THM vidinei dozei, didėja įgimtų širdies anomalijų ir kaulų-raumenų sistemos anomalijų rizika.
• Didžiausią poveikį įgimtų anomalijų rizikai turi bromatai;

Prof. R. Gražulevičienė pastebi, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos." Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip  pat  kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupo, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.

Taip pat tyrimo metu individo lygmeniu nustatyta, jog  oro taršos ekspozicija nėštumo metu, neviršijanti ES galiojančių higienos normų, turi įtakos vaisiaus raidai ir didina mažos kūno masės naujagimių riziką. Transporto išmetamų teršalų ekspozicija yra susijusi su vaisiaus raidos sulėtėjimu ir neišsivysčiusių naujagimių gimimu.

Individuali žaliųjų erdvių ekspozicija vertinta pagal būsto nuotolį iki artimiausio parko (naudota GIS) ir pagal žalumos gausos indeksą NDVI, naudojant palydovo duomenis. „Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos - susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio", - komentuoja prof. R. Gražulevičienė.

Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir  daugiau žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100  m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas - ši rizika dar didesnė.

Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25-45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.

Kai kurie NT vystytojai net ir be tyrimų intuityviai suvokia, kokią didelę vertę gyvenamojoje aplinkoje turi žaluma ir nesistengia viso sklypo užstatyti, įrengia terasas, žalias poilsio zonas.

Taip pat buvo tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija. „Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse", - apibendrina mokslininkė.

Vaikų sveikata labai priklauso ne tik nuo gamtinės aplinkos, geriamojo vandens, oro užterštumo, bet ir nuo socialinės, psichologinės aplinkos. 4-6 metų vaikų tyrimų Kaune duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku - psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.

Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai - sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.

Miesto aplinkos ir gyventojų sveikatos ryšio tyrimas

Šių metų pradžioje VDU Aplinkotyros katedros tyrėjai pradėjo vykdyti dar vieną projektą, susijusį su gyventojų sveikata ir aplinka: „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai". Projekto trukmė - trys metai, jis finansuojamas iš Europos Komisijos „Horizon 2020" mokslo ir inovacijų programos lėšų.

Penkiuose miestuose - Kaune, Barselonoje, Liublianoje, Lukoje ir Utrechte mokslininkai tyrinės miesto aplinką, gyventojų sveikatos problemas ir jų tarpusavio ryšį. Aplinkoje bus vertinama transporto oro tarša, triukšmas, medienos deginimo teršalai, miesto planavimas ir mobilumas.

Pagrindinis projekto „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai" tikslas yra sukurti priemonę, kuri padėtų miestiečiams bendradarbiauti su mokslininkais analizuojant aplinkos poveikį sveikatai - bus sukurtas skaitmeninis modelis, kurio dėka susivienyti galės skirtingų sričių ekspertai, visuomenės atstovai, gyventojai. Pasak projekto vadovės, profesorės R. Gražulevičienės, siekiant sukurti sveikesnę miesto aplinką, pirmiausia reikia kelti miestiečių sąmoningumą bei išprusimą aplinkos ir sveikatos srityse.

Projektas  atitinka Europos Komisijos patvirtintą Darnaus judumo mieste koncepciją, kuri skatina valstybes pereiti prie ekologiškesnių ir darnesnių transporto priemonių naudojimo miestuose ir priemiesčiuose, didinti žaliųjų miesto erdvių prieinamumą, ugdyti pilietišką gyventojų požiūrį į supančią aplinką.

„Paaiškėjus, kad nepalankūs miesto aplinkos veiksniai yra susiję su neigiamu poveikiu gyventojų sveikatai, išaugo gyventojų susirūpinimas aplinkos kokybe gyvenamuosiuose rajonuose, aplinkos triukšmu, oro tarša, žaliosiomis miesto erdvėmis. Lietuvoje įgyvendinant darnaus judumo programą ypač svarbu didinti gyventojų pilietiškumą, tenkinti svarbiausius jų poreikius, kelti gyvenimo kokybę ir mažinti nepalankių aplinkos veiksnių pasekmes sveikatai", - pasakoja prof. R. Gražulevičienė.

Parengta pagal VDU informaciją