Kaunas - unikalus miestas, savyje talpinantis ir miestietišką, ir ramų gyvenimo būdą bei su tuo susijusius atributus. Galima rinktis gyvenimą miesto centro šurmulyje ir ramiame priemiestyje. Ir bet kuriuo atveju gyventi mieste bei naudotis visais miesto privalumais: geru susisiekimu su centru ir Senamiesčiu, inžinerine infrastruktūra, paslaugomis.

Kauno Savanorių pr. - viena svarbiausių miesto gatvių, jungianti šiaurės ir rytų pusėje esančius mikrorajonus su centru, Kauną su Vilniumi. Nuotrauka daryta nuo naujos statybos namo "Žaliakalnio terasos". Pro šio naujo daugiabučio langus itin įspūdingai Savanorių prospektas atrodo apšviestas naktį.

Palanki Kauno geografinė padėtis, geras susisiekimas su bet kuriuo Lietuvos kraštu, pastaraisiais metais į miestą ateinančios investicijos, aukštųjų mokyklų įvairovė, mokslo įstaigų tinklas, statomos gamyklos, atnaujinamos gatvės - visa tai kuria palankias salygas Kaune apsigyventi norintiems žmonėms. Ieškantiems būsto Kaune neformaliai charakterizuiojame, kurie Kauno mikrorajonai yra geriausi gamtos, infrastruktūros, susisiekimo požiūriais, kuriuose intensyviausiai statomi nauji butai ir namai.

 

 

 

Kauno rajonai ir seniūnijos

Dabartinis Kaunas - tai  beveik 293 tūkstančiai gyventojų (2017 metų sausio 1 dienos duomenimis) 157 kv.km teritorijoje, kurios centras yra dviejų didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries sankirta. Jeigu pažiūrėtumėte į Kauno kontūrus, matyti, kad miestas plėtėsi gana tolygiai į visas puses. Dėl šios priežasties kauniečiams iš bet kurios miesto dalies pasiekti Senamiestį ir centrą yra gana patogu.

Taip pat gana patogu keliauti į bet kurią Lietuvos vietą: atstumas iki sostinės - 103 km, iki Klaipėdos jūrų uosto - 209 km. Tad ir logistiniu požiūriu Kaunas yra idealus taškas Lietuvos ir Rytų Europos žemėlapyje.

Kauno mieste yra yra 11 seniūnijų, beveik visos jos apima ne vieną kauniečių gerai žinomą miesto dalį, todėl miesto rajonų yra gerokai daugiau. Tai Senamiestis, Naujamiestis, Murava, Aukštieji Šančiai, Žemieji Šančiai, Žaliakalnis, Kalniečiai, Eiguliai, Dainava, Gričiupis, Naujasodis, Palemonas, Amaliai, Petrašiūnai, Vičiūnai, Panemunė, Rokai, Vaišvydava, Birutė, Freda, Aleksotas, Kazliškiai, Marvelė, Lampėdžiai, Veršvai, Vilijampolė, Panerys, Šilainiai, Milikoniai (jau įsilieję į Šilainius), Linkuva, Romainiai, Sargėnai, Kleboniškis.

Kauno seniūnijos: Aleksoto, Centro, Dainavos, Eigulių, Gričiupio, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių, Šilainių, Vilijampolės, Žaliakalnio.

Galima drąsiai teigti, kad Kaunas - unikalus miestas, savyje talpinantis ir miestietišką, ir ramų gyvenimo būdą bei su tuo susijusius atributus. Pagal poreikį galima rinktis gyvenimą ir miesto centro šurmulyje, ir priemiestyje, turinčiame kaimo atmosferą. Ir bet kuriuo atveju gyventi mieste bei naudotis visais miesto privalumais: geru susisiekimu su centru ir Senamiesčiu, infrastruktūra, paslaugomis.

Be viso to, Kaunas dar ir žalias miestas, mieste bendrosios paskirties želdynų vienam gyventojui tenka 15,3 kv.m (Vilniuje - 10,5 kv.m)*. Kaune parkai puikiai dera su su gyvenamaisiais masyvais, todėl galima pasivaikščioti dideliame parke pačiame miesto centre, Žaliakalnyje ar Panemunėje. Kauno marios bei Lampėdžių karjeras puikiai tinka vandens turizmui, aktyviam laisvalaikiui ir sportui gryname ore.

Kauno senamiesčio privalumai ir trūkumai gyventi

Be abejonės, Kauno senamiestis -  unikali vieta tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl istorinio paveldo, tai miesto pradžia. Nemuno ir Neries santakoje gynybinė pilis buvo pastatyta XIII- XIV amžiuje kryžiuočių antpuoliams palei Nemuną atremti. Kaip ir visur, aplink pilį ėmė kurtis gyvenvietė. Kauno pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 metais, ši data ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Nors kauniečiai nebūtų kauniečiais, jei sutiktų, kad Kaunas, anot jų, esantis tokioje patogioje vietoje, galėjo būti įkurtas vėliau nei Vilnius. Matyt, amžinų lenktynių tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų ištakos siekia viduramžius.

Per šimtmečius Kauno Senamiestis ne kartą kentėjo nuo gaisrų, būtent dėl jų 1540 metais kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido įsaką iš miesto teritorijos iškeldinti pirtis ir bravorus, o namus statyti tik mūrinius. Tiesa, visuotinė mūrinė statyba Kauno Senamiestyje prasidėjo tik XVIII amžiuje.

Istorijos dvasia traukė ir dabar tebetraukia žmones į Kauno Senamiestį. Taip buvo nuo seno - Kauno Senamiestis ir Naujamiestis su Laisvės alėja visada buvo mėgstami dėl daugybės ten esančių kultūros objektų, restoranų, barų, prekybos vietų. Senamiestyje ir centre nuo seno kūrėsi inteligentija, menininkai, universitetų profesūra.

Kauno Senamiestis nuo Aleksoto pusės.

Naujų butų ir namų Kauno Senamiestyje statoma nedaug, visgi tai istorinis miesto centras, tačiau intensyviai rekonstruojami seni namai, remontuojamos gatvės. Senamiesčio privalumas - nereikalingas automobilis, nes siauruose kiemeliuose nėra kur jų parkuoti. Tiek centrą, tiek renginių vietas iš Senamiesčio galima greitai pasiekti pėsčiomis, patogus susisiekimas visuomeniniu transportu su visais Kauno rajonais.

Žaliakalnio rajono Kaune privalumai ir trūkumai gyventi

Žaliakalnis, kaip ir rodo pavadinimas, žalias rajonas, kadaise buvęs priemiestis, dabar miesto dalis į šiaurę nuo Savanorių prospekto, į rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio, šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Kalniečių mikrorajonu, Murava ir Dainava.

Šiandieninį Žaliakalnį į dvi dalis dalina Savanorių prospektas, kuris yra pagrindinė arterija patogiam susisiekimui su visais miesto rajonais. Dalis Žaliakalnio teritorijos yra paskelbta kultūriniu draustiniu, miestiečiai mėgsta leisti laiką Vytauto parke, Ąžuolyne.

 

 

 

Dėl Senamiesčio artumo nuo seno šiame rajone kūrėsi inteligentija ir tarpukario šviesuoliai, dėl to Žaliakalnis visais laikais, net ir sovietmečiu, išlaikė ypatingą charakterį, nepaklūstantį ano meto ideologijai ir gyvensenai. Žmonės čia statėsi namus imdami pavyzdžiu prieškarinių vilų architektūrą, dabar Žaliakalnis yra tarsi gyvas architektūros muziejus - jame rasite unikalų gatvių tinklą, medinės architektūros šedevrų, yra išlikusių dviaukščių ir sodybinio tipo medinukų, medinių vilų, kotedžų. Visa tai kuria ypatingą atmosferą ir ramybę, retai kuriame mieste pačiame jo centre rasite tokią unikalią oazę.

Gyventi šiame rajone ir ramu, ir saugu. Kaip pasakoja Žaliakalnio Aušros gatvėje nuo gimimo gyvenentis Kazimieras, jei kas praeina ar pravažiuoja jų gatve, tai užfiksuojama, o vieni su kitais prasilenkdami gatvėje žmonės  sveikinasi.

Suprantama, bėgant laikui, dalis medinių namų apgriuvo, buvo pakeistos modernesniais mūrinukais, rajonas sutankintas, tačiau atmosfera išliko. Dėl ypatingos Žaliakalnio atmosferos nauji pastatai čia integruojama labai jautriai ir atsargiai.

Šiaurinėje  Žaliakalnio dalyje,  ypač ties Birželio 23 gatve, dar yra likusių sovietmečiu statytų gamyklų. Taip pat rajone yra daug  daugiabučių. Nežiūrint į pramoninę praeitį,  ši rajono dalis jau tampa viena iš patraukliausių vietų įsigyti būstą. Gamyklų vietoje auga nauji namai, biurai, infrastruktūros objektai. Patys namai nesugrūsti ir turi daug kiemo erdvės bei patogų susisiekimą su visuomeniniu transportu.

Vaizdas nuo "Žaliakalnio terasų" naujos statybos komplekso.

Žaliakalnio šiaurinėje pusėje buvusių gamyklų pastatai persipina su daugiabučiais. Atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, tai labai perpektyvus derinys. Jei pavyktų gamyklas sutvarkyti kompleksiškai, tai būtų galimybė sukurti naują, šiuolaikinį rajoną. Puikus pavyzdys - Vilniaus šiaurės miestelio perstatymas.

Žaliakalnio šiaurinė zona itin perspektyvi naujoms statyboms. Didelės gamyklų erdvės leidžia pastatyti iškirtinius objektus. Rajono daugiabučiai taip pat sparčiai renovuojami, kas rodo, kad rajone gyvena sveikas sociumas. Pačiame Žaliakalnyje ir aplinkui esančiuose rajonuose yra mokyklos, darželiai, poliklinika, daug žaliųjų erdvišų, vietos piosiui ir sportui. Tai puiki vieta įsikurti šeimai su mažamečiais vaikais. Bus kur pasivaikščioti su vežimėliu, nėra problemų dėl ugdymo infrastruktūros, yra poliklinikos ir šeimos gydytojų centrai.  Visai netoli Kauno centras.

Pirmasis didesnis naujos statybos objektas Žaliakalnyje yra gyvenamasis kompleksas "Žaliakalnio terasos". Pasak projekto vystytojų, tai aukščiausias Kauno pastatas nuo jūros lygio. Nuo šio pastato terasų atsiveria puikūs vaizdai į aplinkinius rajonus.

„Žaliakalnio terasos" - įdomus naujos statybos daugiabutis Kaune. Pastatytas viename iš mėgstamiausių Kauno rajonų, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje. Aplinkui gausu mokyklų, darželių, gydymo ir pramogų  įstaigų. Pastatas daugiafunkcis. Apatiniame aukšte - paslaugas teikiantys salonai, antrame aukšte - biurai, viršutiniai aukštai - gyvenamieji. Daigiabutyje įrengtos net kelios gyventojams priklausančios bendros zonos su želdynais, vaikų žaidimo aikštelėmis, minigolfo aikštele. Daug parkingo vietų aplink pastatą ir požeminėje aikštelėje. Butai erdvūs ir patogaus suplanavimo. Iš didelių terasų atsiveria nuostabi Kauno panorama. Butai su daline apdaila arba įrengti. Dalinės apdailos butuose sienos tinkuotos, grindys išlygintos smėliniu betonu. Pastatas su puikia šilumos izoliacija, terasos prie pastato priglaustos, neturi su juo bendrų konstrukcijų, dėl šios priežasties jungčių vietose nėra šilumos tiltelių, visas namas šiltesnis. Šiluma reguliuojama kiekvienam mazgui.

Kauno Naujamiesčio privalumai ir trūkumai gyventi

Irgi išskirtinis Kauno mikrorajonas, nes jame yra garsioji Laisvės alėja, pretenduojanti į ilgiausią Rytų Europoje pėsčiųjų gatvę. Kauno Naujamiestis - tai Laisvės alėja su ją kertančiomis gavelėmis, lygiagrečiomis Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėmis, tai Soboras, Nemuno sala. Rajonas išsiskiria aiškia stačiakampe gatvių struktūra, susiformavusia XIX amžiuje, kai Kaunas buvo vienas iš Rusijos gubernijos centrų. Pietuose prašmatnaus Naujamiesčio skiriamoji riba yra Kauno geležinkelio stotis.
Šiandien Naujamiestis - viešojo gyvenimo centras, šiame rajone yra daugybė valstybės įstaigų, teatrų, muziejų, didžiausia Lietuvoje Žalgirio arena, nekalbant apie nesuskaičiuojamas kavines, restoranus ir parduotuves. Gyvenimas Naujamiestyje dar labiau suaktyvės baigus ambicingą Laisvės alėjos rekonstrukciją.

Kauno Centras, Naujamiestis

Prie Naujamiesčio dar priskiriamas ir Stoties rajonas, tiesa, jis nėra toks prestižinis ir sutvarkytas, kaip miesto centras.

Šančių privalumai ir trūkumai gyventi

Į pietus nuo geležinkelio stoties prasideda Šančiai - irgi labai savita Kauno miesto dalis. Nemunas dalija šį rajoną į dvi dalis: Aukštuosius Šančius - šiaurės rytinę dalį, išsidėsčiusią aukštutinėje Nemuno terasoje ir Žemuosius Šančius - pietinę dalį, nusidriekusią žemutinėje upės terasoje. Iki antrojo pasaulinio karo Šančiai buvo miesto priemiestis, kuriame kūrėsi fabrikai ir darbininkija, sovietmečiu carinėse Kauno tvirtovės kareivinėse irgi buvo įkurdinti kareiviai. Rajone vyrauja vienbučiai ir dvibučiai namai, daugiabučių, pastatytų sovietmečiu, nėra daug.

 

 

 

Pagrindinė gatvė - Juozapavičiaus prospektas, vedantis į miesto centrą. Šančiai - nuo seno darbininkiškas rajonas, garsėjęs maištinga dvasia, ne be kriminalinių prieskonių. Tuo pačiu Šančiai yra ne vieno garsaus Lietuvos sportininko, menininko, aktoriaus, režisieriaus, rašytojo gimtasis lopšys, apdainuotas ne vienoje dainoje. Šiandien Šančiuose jaunimas kuriasi iš kareivinių į loftus perdarytuose būstuose ir turbūt leidžia laiką ne mažiau maištingai nei prieškaryje.

Petrašiūnų rajono privalumai ir trūkumai gyventi

Šis rajonas Kauno rytinėje dalyje miesto dalimi tapo užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę. Anksčiau teritorija buvo Pažaislio valsčiaus dalimi, joje buvo keli tipiški lietuviški kaimai: Petrašiūnai, Amaliai, Naujasodis, Palemonas, kurių pavadinimai išlikę iki šiol.  Dabar rajono gyventojai turi nuosavą paplūdimį, jachtų klubą, deja, ir geležinkelį, kuris buvo nutiestas išilgai užtvankos. Rajone vyrauja pramoniniai pastatai, gamyklos, nuosavi namai, daugiabučiai - daugiausia chruščioviniai mūrinukai.

Petrašiūnų rajono dalys.

Tačiau rajono gyventojai negali skųstis poilsio ir kultūrinių objektų stoka: minėtas Kauno marių paplūdimys, įrengti pasivaikščiojimo takai palei Kauno marias, brandžiojo baroko architektūros šedevras - Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia, kur vyksta daugybė renginių ir koncertų, Palemono bažnyčia, Kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Nors iš Petrašiūnų susisiekimas su miesto centru nėra greitas, tačiau rajono gyventojai turi išskirtinę gamtinę ir kultūrinę aplinką.

Vilijampolės rajono privalumai ir trūkumai gyventi

Miesto dalis, buvęs priemiestis, įsikūręs dešiniajame Neries ir Nemuno krante, prie upių sankirtos. Teritorijai priklauso Lampėdžių, Veršvų, Vakarų ir Rytų Vilijampolės  bei Panerių gyvenvietės. Stambiausios gatvės - Raudondvario plentas, Panerių, Varnių, Ariogalos. Šiuo metu mikrorajone gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, vyrauja mažaaukštė statyba, daugiabučių nedaug.

Istorinė gyvenvietė tapo Kauno pramonės, prekybos, biurų ir verslo centrų plėtros vieta, taip pat ir patogiu žaliu ir nesutankintu gyvenamuoju rajonu. Su Lampėdžių karjeru rajoną jungia dviračių takas, rajone yra baseinas, turgus.

Nors Žemieji Šančiai ir Vilijampolė laikomi rajonais, po kuriuos nevaikšto skrybelėti ponai, tačiau pamažu situacija keičiasi, nusikaltimų mažėja, gerėja infrastruktūra, tvarkomos gatvės, statomi nauji objektai. Vilijampolėje pagal architekto Gintauto Natkevičiaus projektą apleistame sename pastate įrengiami originalūs komerciniai ir gyvenamieji loftai.

Vilijampolė, Varnių g. 38. Apleistame pastate įrengiami komercinės ir gyvenamosios paskirties loftai. Kauno savivaldybės nuotrauka.

Gričiupio rajono privalumai ir trūkumai gyventi

Kauno mikrorajonas dešiniajame Nemuno krante. Tai pagal plotą mažiausia Kauno miesto seniūnija. Yra prekybos centras „Molas", VI Kauno fortas, senos žydų kapinės, Kauno zoologijos sodas, KTU miestelis.

Dainavos, Kalniečių ir Eigulių privalumai ir trūkumai gyventi

Visus šiuos tris miegamuosius Kauno mikrorajonus galime vadinti sovietmečio kūdikiais, gimusiais XX amžiaus septintajame-devintajame dešimtmetyje. Juose vyrauja neišvaizdūs blokiniai 5-9 aukštų daugiabučiai, bet, nors rajonai tų pačių tėvų, tačiau jie skirtingi, skirtinga ir vyraujanti dvasia.

Dainava iš jų vyriausia. Tai miesto dalis šiaurės rytų pusėje, rajonas pradėtas statyti maždaug 1960 metais, kai Kaunas buvo daromas lengvosios pramonės flagmanu sovietų sąjungoje ir jame buvo masiškai dalinami butai darbininkams. Pagrindinės gatvės - V. Krėvės, Partizanų, Savanorių ir Pramonės pr., J. Basanavičiaus alėja.

Mikrorajonas tankiai apgyvendintas, pagal plotą vienas mažiausių, bet turintis daugiausia gyventojų.

Dainava iš tipinių daugiabučių rajonų niekuo neišsiskiria, tik atkūrus Nepriklausomybę jame suklestėjo prekyba (Urmo bazė), pastatyti keli verslo centrai. Vienas jų -  dešimties aukštų verslo centras „1000" Taikos gatvėje (architektas Rimas Adomaitis) pateko ir tarp keisčiausių Europos pastatų, ir buvo įtrauktas į geriausių pasaulio biurų sąrašą, o unikalų jo fasadą agentūra „Factum" pripažino didžiausiu Lietuvoje vitražu.

Kauno Dainavos rajonas. Jis anksčiau už Žaliakalnį ėmė tvarkyti gamyklas. Dabar čia prekybos ir verslo centrai. Kauniečiai itin didžiuojasi sutvarkytu Kalniečių parku.

Tiek Žaliakalnio, tiek Dainavos gyventojai džiaugiasi sutvarkytu Dainavos parku -  tai visiškai atnaujinta 3,8 ha ploto rekreacinė erdvė tarp V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės - dabar yra kur pasivaikščioti, sportuoti, aktyviai leisti laivalaikį. Netrukus bus baigti didesnio ploto Draugystės parko rekonstrukcijos darbai.

Apie 1973-1974 metus, kai Dainavos mikrorajonas jau buvo užpildytas daugiabučiais, jų statybos persikėlė šiauriau, į vakarus nuo tuometinio Raudonosios Armijos, dabar Savanorių prospekto, į Kalniečius. Juose jau buvo statomi šiek tiek geresnio suplanavimo 5-9 ir 16-os aukštų blokiniai daugiabučiai, kuriuose buvo didesni koridoriai ir virtuvės. Tarp arčiau Savanorių pr. esančių daugiabučių suformuoti pasivaikščiojimų takai, kiemeliai - žymės, kad imta galvoti apie žmonėms patogią aplinką.

Kalniečius galima atpažinti iš ant fasadų didelėmis raidėmis rašomų gatvių pavadinimų, kas iš tiesų patogu, deja, nei kiti Kauno rajonai, nei kiti Lietuvos miestai šios mados neperėmė.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje greta Kalniečių, vakarinėje dalyje, imtas statyti Eigulių mikrorajonas. Rajoną sudaro dvi teritorijos - Eiguliai ir Kleboniškis. Eigulių daugiabučiai pradėti statyti 1979 metais, butai juose tokie pat kaip ir Kalniečiuose, bet erdvesni ir patogesni nei Dainavoje.  Mikrorajonas tankiai apgyvendintas, statistika fiksuoja, jog jame gyvena apie 13 proc. kauniečių. Itin aktuali daugiabučių renovacijos problema, nes jie jau ir fiziškai, ir morališkai pasenę. Kauno savivaldybė paskelbė, kad imsis vieno kvartalo atnaujinimo Eiguliuose (apie 15 daugiabučių). Tuo pat metu planuojama atnaujinti mokyklas, požemines komunikacijas, inžinerinę infrastruktūrą. Mikrorajone nėra parko, tačiau netoliese esantis Kleboniškio miškas jį visiškai atstoja, rajone nėra pramonės įmonių ir gamyklų, geras susisiekimas su miesto centru ir Senamiesčiu. Butų pardavimo ir nuomos kainos lyginant su kitais mikrorajonais yra mažesnės, tačiau didelė problema yra automobilų parkavimas.

Eiguliai - paskutinis miesto šiaurėje sovietmečiu pastatytas mikrorajonas, po 1985 metų miesto plėtra pradėta vakarinėje miesto dalyje, kitapus Neries, Šilainiuose.

 

 

 

Šilainių rajono privalumai ir trūkumai gyventi

Šilainių gimimo data - praeito amžiaus devinto dešimtmečio vidurys - 1984 metų pavasaris. Teritoriją sudaro Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Romainiai ir Sargėnai. Rajonas - tipiškas sovietmečio daugiabučių statybos pavyzdys, monotoniškas ir klaidus, nors iš jo atsiveria vaizdingos Neries pakrantės.

Šilainiai buvo planuoti 90-čiai tūkstančių kauniečių, kaip didžiausias miesto mikrorajonas, kurio gyventojams būtų patogu pasiekti Vilijampolėje esančias gamyklas. Buvo statomi 5,9 ir 12-os aukštų blokiniai namai, juose dabar gyvena apie 40 tūkst. kauniečių. Jame buvo numatyti požeminiai garažai, du kino teatrai, viešbutis, bet rajonas taip ir nebaigtas statyti, iki Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo suformuota infrastruktūra.

Kauno Šilainių mikrorajonas.

Galima sakyti, kad iki 2010-ųjų Kaune naujų gyvenamųjų daugiabučių projektų buvo vos vienas kitas - Aukštuosiuose Šančiuose, Senamiestyje, daugiau buvo statoma individualių namų priemiestiniuose rajonuose. Dabar, kai Kaunas tarsi įgauna antrą kvėpavimą, jau plėtojami nauji daugiabučių projektai  Žaliakalnyje, Kaniečių, Eigulių, Dainavos mikrorajonuose. Dėl modernumo, geros vietos mieste, patogios miesto transporto sistemos jie itin patrauklūs jauniems žmonėms ir jaunoms šeimoms įsikurti.

ASA.LT informacija

*Regina Prapiestienė „Miestų žaliųjų plotų kaita laiko atžvilgiu, VU, Geografijos metraštis 36(2)t, 2003