.png)
Turinys
Kaimiškas interjero stilius nėra vien rąstinės sienos, sunkūs mediniai baldai ir senoviniai buities rakandai. Tai plati interjero kryptis, pagrįsta vietos tradicijomis, natūraliomis medžiagomis, paprastomis formomis ir jaukia, gyvenimui pritaikyta aplinka. Dėl to kaimiški namai skirtingose šalyse atrodo nevienodai: lietuviškame interjere gali vyrauti linas, medis ir pinti dirbiniai, Alpių namelyje – akmuo bei masyvios sijos, o pietų Prancūzijoje – šviesus tinkas, keramika ir saulės išblukintos spalvos.
Taigi šio teksto tema nėra vien Provanso stilius. Provansas, dar vadinamas viena iš prancūziško kaimo stiliaus krypčių, yra tik viena kaimiško interjero atmaina. Jam būdingas lengvesnis ir puošnesnis vaizdas negu grubiam rustic ar amerikietiškam kaimo namų stiliui. Norint išvengti atsitiktinio dekoro rinkinio, pirmiausia verta pasirinkti konkrečią kryptį ir ją nuosekliai plėtoti.
Kaimiškas interjero stilius ir jo atmainos
Visas kaimiško interjero kryptis sieja tikros, natūraliai senstančios medžiagos, matoma jų tekstūra, praktiškumas ir ryšys su konkrečios vietovės architektūra. Tačiau šių medžiagų proporcijos, spalvos ir baldų formos gali labai skirtis.
Rustic stilius yra grubiausias: jame naudojama masyvi mediena, skeltas akmuo, atviros sijos, paprasti baldai ir santūrios spalvos. Modernus kaimiškas interjeras šias medžiagas derina su švariomis linijomis, didesniais langais, lygiais paviršiais ir šiuolaikine buitine technika. Jis tinka ir miesto būstui, jei natūralūs elementai naudojami saikingai.
Provanso stilius siejamas su pietų Prancūzijos kaimo namais. Jam būdingos šviesiai tinkuotos sienos, kalkinti ar dažyti mediniai paviršiai, terakota, natūralus akmuo, sendinto metalo detalės, linas ir medvilnė. Spalvos dažniausiai šiltos, saulės prigesintos: kreminė, smėlio, pilkai žalia, melsva, molio, ochros. Levandų motyvas gali būti nedidelis akcentas, tačiau jis nėra privalomas ir neturėtų užpildyti viso kambario.
Lietuvišką kaimišką stilių tikslinga kurti remiantis vietos medžiagomis ir amatais: šviesia arba vidutinio tamsumo mediena, lininiais audiniais, keramika, pintais krepšiais, kalviškais dirbiniais ir santūriais geometriniais raštais. Toks interjeras atrodo įtikinamiau negu dirbtinai atkurtas amerikietiškas rančos ar Alpių namelio dekoras.
Kaimiško interjero spalvos ir medžiagos
Kaimiško interjero spalvos kyla iš pačių medžiagų: medžio, molio, akmens, kalkinio tinko, lino ir vilnos. Todėl pagrindui dažniausiai pasirenkami šilti balti, rusvi, pilkšvi, žalsvi ir žemės tonai. Sodresnės spalvos gali atsirasti tekstilėje, keramikoje, balduose ar vienoje sienoje, tačiau jų nereikia dirbtinai sendinti vien tam, kad daiktas atrodytų „kaimiškas“.
Mediena nebūtinai turi likti visiškai neapdorota. Grindims, stalviršiams ir intensyviai naudojamiems baldams reikalinga jų paskirtį atitinkanti apsauga: alyva, vaškas, lakas arba dažai. Apdaila turi išlaikyti medžiagos charakterį, bet kartu leisti paviršių valyti ir saugoti nuo drėgmės. Seną medieną galima panaudoti iš naujo tik įvertinus jos būklę, drėgnį, kenkėjų pažeidimus ir ankstesnes dangas.
Akmuo geriausiai atrodo ten, kur turi konstrukcinę arba praktinę prasmę: grindyse prie įėjimo, židinio apdailoje, palangėje ar atskiroje sienos dalyje. Vien dekoratyvinė akmens imitacija per visą patalpą dažnai sukuria sunkų ir nenatūralų vaizdą. Tas pats pasakytina apie dekoratyvines lubų sijas – jos turėtų atitikti patalpos mastelį ir architektūrą.
Tekstilė sušvelnina kietus medžio bei akmens paviršius. Tinka linas, vilna, medvilnė, natūralių atspalvių kilimai ir saikingi languoti, dryžuoti ar augaliniai raštai. Viename kambaryje pakanka kelių pasikartojančių raštų ir spalvų. Skiautiniai, siuvinėjimas ar audimas vertingiausi tada, kai tai tikri šeimos arba vietos meistrų darbai, o ne masinės gamybos „senovės“ imitacija.
Kaimiško stiliaus baldai ir erdvės planavimas
Kaimiško stiliaus baldai pirmiausia turi būti patogūs ir ilgaamžiai. Medinis valgomojo stalas, komoda, suolas ar supamasis krėslas gali tapti pagrindiniu kambario akcentu, tačiau visų baldų nereikia rinktis masyvių. Sunkesnį stalą galima derinti su lengvesnėmis kėdėmis, o grubios medienos spintelę – su paprasta šiuolaikine sofa.
Restauruoti baldai šiam stiliui ypač tinka, jei išsaugoma jų konstrukcija ir autentiškos detalės. Tačiau suskilęs veidrodis, nepatikima kėdė ar sena dėžė netampa vertingi vien dėl savo amžiaus. Prieš naudojant seną daiktą būtina patikrinti jo stabilumą, sutvirtinti konstrukciją, pašalinti atplaišas ir įvertinti senų dažų bei lakų būklę.
Valgomasis arba bendra virtuvės ir svetainės zona dažnai tampa kaimiško interjero centru. Baldus verta išdėstyti taip, kad žmonės galėtų patogiai bendrauti, tačiau nereikia jų sustumti kuo arčiau. Aplink stalą, sofą ir židinį turi likti normalūs praėjimai, o šilumos šaltinių zonos turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus.
Daiktams laikyti tinka uždaros spintos, indaujos, suolai su daiktadėžėmis ir pinti krepšiai. Senų kubilų, kibirų ar skrynių nereikėtų naudoti vien dėl dekoratyvumo, jei jie nepraktiški, nestabilūs ar sunkiai valomi. Kaimiškas interjeras neturi virsti etnografinių daiktų sandėliu – keli gerai parinkti objektai veikia geriau negu gausybė atsitiktinių puodynių ir įrankių.
Modernus kaimiškas interjeras namuose ir bute
Kaimišką nuotaiką galima sukurti ir miesto bute, tačiau nereikia imituoti rąstinės trobos. Paprastai pakanka medinių grindų, vieno restauruoto baldo, natūralios tekstilės, keramikos ir šilto apšvietimo. Jei patalpa nedidelė, masyvią medieną bei tamsų akmenį geriau naudoti mažesniais plotais.
Šiuolaikinė virtuvė, šildymo sistema ir buitinė technika kaimiškam stiliui neprieštarauja. Techniką galima integruoti į baldus, tačiau jos nebūtina slėpti po dirbtinai sendintais fasadais. Gerą rezultatą sukuria aiškus kontrastas tarp senų, turinčių istoriją elementų ir paprastų šiuolaikinių paviršių.
Apšvietimą verta planuoti keliais sluoksniais: bendrą šviesą papildyti šviestuvu virš valgomojo stalo, sieniniais šviestuvais ir skaitymo lempa. Tinka keramikiniai, stikliniai, mediniai ar matinio metalo šviestuvai. Atviros imituotos žvakės, dekoratyviniai žibintai ir kalviškos detalės turėtų būti naudojami saikingai.
Gyvūnų iškamšos, kailiai ir ragai nėra būtina kaimiško interjero dalis. Ryšį su gamta daug įtikinamiau kuria vietinė mediena, vilna, augalai, kraštovaizdžio vaizdas pro langą ir tikri amatininkų darbai. Taip sukurtas interjeras išlieka jaukus, funkcionalus ir nesusiejamas su trumpalaike dekoravimo mada.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
