.png)
Panašu, kad NT krizė Lietuvoje vystosi visiškai pagal kitokį scenarijų, nei Europoje. Ir didžiąja dalimi ją nulėmė ūkiškas lietuvio charakteris. Skirtingai nuo daugelyje Europos rinkų, Lietuvoje nekilnojamo turto krizė įsisiūbavo dar rinkos nepalietus realiems finasiniams sunkumams. Sustojus daugiabučių statyboms, "vystytojų" įšaldyti milijardai stipriai kirto medžiagų tiekėjams ir statytojams, sudarydami skolų grandinę ir taip pradėdami neigiamai veikti visą ekonomiką.
Antano Bunikio piešinys
Itin didelę įtaką pirkėjams darė žiniasklaida ir tie patys "vystytojai". Po padarytos nedidelės potencialių pirkėjų apklausos išsiaiškinome, kad problemą didžiąja dalimi sukėlė patys vystytojai. Bankai, "vystytojai" stebėjosi, ką žmonės gali suprasti apie ekonominius dėsnius, apie krizę.
Tačiau tūlas lietuvis visiškai kitaip žiūri į nekilnojamo turto kainas - jei "vystytojas" gali įsigyti automobilį, kokį sau leidžia tik pasaulio galingieji, nusipirkti papuošalus, vertus princesės, nuvykti į medžioklę, kokią sau leidžia karaliai - tai kiek jie „užsideda" ant pastatyto kvadratinio metro savikainos?
Paklauskite subjektyvios pirkėjo nuomonės - vyrauja nuostata, kad vystytojai kainą pakelia dvigubai. Pasižiūrėjus į kainas statantis savo būstą, taip atrodo ir specialistams.
Keli pavyzdžiai iš savo patirties: ASA įsigijo biurą Naujamiestyje. 2007 m. suremontavus jo vidų, pilna kaina (su pastato pirkimu) sudarė apie 2000 litų už kvadratinį metrą. Senos gamyklos patalpos 2005 m. pirktos po 1100 litų už kvadratinį metrą (kai naujos statybos kvadratinis metras šiuose rajonuose kainavo virš 4000 lt). Atitinkamai "vystytojai" panašiu laiku tvarkėsi ir pirko sklypus.
Individualų namą su 2005 metais pirktu sklypu ASA darbuotojas savarankiškos rangos būdu pasistatė už 2000 litų už kvadratinį metrą (įskaičiuota santechnika, pilna apdaila, sklypo kaina). Pagrindiniai darbai buvo atliekami pernai, per patį brangymetį. O juk daugiabučio kvadrato savikaina gerokai mažesnė.
Kartais paskaitai žiniasklaidą ir susidaro toks jausmas, kad interviu duoda labaaaai protingi dėdės, tikriausiai galvojantys, kad kiti mąstyti nesugeba. Pasirodo, taip nėra - lietuviai gali atskirti gerą nuo blogo ir savarankiškai, ir nebūtinai taip, kaip bando įteigti tie, kam reikia taip sakyti.
Dabar atėjo etapas, kai rinka gali išsivalyti nuo atsitiktinių ir gobšių "vystytojų". Gaila, kad nekaltai nukentės jais patikėję ir jiems turtus sukrovę medžiagų tiekėjai ir statybininkai. Ne vienam dėl patiklumo teks kartu su jais bankrutuoti. Gaila, kad daugelis iš jų neklausė patarimų verslą diferencijuoti, orientuojantis ne tik į didžiąsias statybas, bet ir į privatų sektorių. Tie, kas pastarojo neužmiršo, turi daugiau galimybių išgyventi - individualiosios statybos ne tik kad nesustojo, bet šiais metais net išsiplėtė: skirtumas tarp "savo" kvadratinio metro už 2000-3000 ir vystytojų už 6000-7000 lt kalba pats už save.
Sergejus Jeriomenko
