Sutuoktinių porai reikia apie 50-60 kv.m gyvenamojo ploto būsto, kuriame būtų atskiras miegamasis ir bendra virtuvė su svetaine. Turinčios atžalų šeimos būstas turėtų būti šiek tiek erdvesnis, sako specialistai.

Prieš 15-20 metų lietuvių šeima pageidavo dviejų ar trijų kambarių buto, kuriame turėjo sutilpti tėvai, vaikai ir svečiai. Šiandien, pasikeitus naujų būstų erdvės planavimui, standartinis šeimos butas nusakomas ne kambarių skaičiumi, o bendru būsto plotu.

Lietuvoje vienam asmeniui vidutiniškai tenka šiek tiek daugiau kaip 20 kv.m gyvenamojo būsto erdvės. Panašaus dydžio gyvenamosios erdvės priklauso ir Bulgarijos, Latvijos, Rumunijos, Čekijos ir Slovakijos gyventojams.

Europos Sąjungoje (ES) suskaičiuojama net 30 miestų, kuriuose vidutinė vienam žmogui tenkanti būsto erdvė yra didesnė nei 40 kv.m. Taigi dviejų asmenų šeima paprastai įsigyja ne mažesnį nei 80 kv.m būstą. Beje, visi šie miestai priklauso vakarinei ES daliai. Naujosios - rytinės ES narės tokiais skaičiais pasigirti negali. Gyvenimas nuosavame name mūsų šalyje kol kas išlieka prabanga ir retenybe. Tuo tarpu Airijos sostinėje Dubline individualiuose namuose arba kotedžuose gyvena  apie 90 proc. žmonių, ir tik 10 proc. - daugiabučiuose. 

„Įvertinę statistinius duomenis, matome, kad Lietuvoje asmenims gyvenamojo ploto tenka beveik perpus mažiau nei senosiose Europos šalyse. Be jokios abejonės, jei Lietuvoje žmonių poreikiai sutaptų su galimybėmis, mūsų nekilnojamojo turto rinkoje būtų statomi ir perkami didesnio ploto būstai. Taip pat individualių namų plėtra vyktų kur kas sparčiau ir gausiau", - „Pastogei" sakė Remigijus Pleteras, UAB „Ober-Haus" Būsto departamento vadovas.

„Pastogė" domėjosi, kokio dydžio turėtų būti butas, kad jame patogiai galėtų įsikurti visa šeima.

Erdvės dalybos

R.Pleteras teigė, kad žmonės renkasi būsto dydį pagal piniginės storį, šeimos sudėtį ir gyvenimo būdą. „Sutuoktinių porai paprastai užtenka apie 50-60 kv.m gyvenamojo ploto būsto, kuriame standartiškai atskirtas miegamasis ir bendra virtuvė su svetaine. Jei šeima turi atžalų, būstas turėtų būti šiek tiek erdvesnis - mažiausiai dar vienas miegamasis. Visada orientuojamasi į optimalų dydį, žinoma, jei tai leidžia perkančiojo finansinės galimybės. O šiandien, kai šildymo kainos smarkiai išaugusios, atidžiai skaičiuojamas beveik kiekvienas kvadratas", - teigia specialistas.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG Valda" turto plėtros direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė pabrėžė, kad specialistai trijų asmenų šeimai rekomenduoja įsigyti trijų kambarių butą, kurio plotas siektų apie 70 kv. m. Atitinkamai šeimai, kurioje auga du vaikai, patariama rinktis keturių kambarių butą, kurio plotas - apie 90 kv. m. Reikalavimai buto plotui didėja priklausomai nuo to, kiek šeimoje auga vaikų.

Pardavinėdami butus viename gyvenamajame name Vilniuje „MG Valda" atstovai pastebėjo, kad žmonės, nežinodami rekomendacijų, dažniausiai intuityviai renkasi reikiamo dydžio būstą. „Pavyzdžiui, pirkėjai, kurių šeimą sudaro trys asmenys, dažniausiai apžiūri ir išsirenka vieną iš trijų kambarių butų, kurių plotas siekia 75 kvadratinius metrus. O šeimos, turinčios du ir daugiau vaikų, mūsų plėtojamame name pagal išgales įsigijo keturių kambarių, 95 kv.m ir didesnius butus", - pasakojo S. Survilaitė-Mekionienė.

Ji neneigė, kad kartais žmonės tikisi sutaupyti vietoj trijų kambarių įsigydami dviejų kambarių butą. Tačiau, specialistės teigimu, finansinis tokio sprendimo rezultatas nedidelis, t. y. žmonės sutaupo labai nedaug, o jų gyvenimo kokybė kenčia.

„Siekiantiems kuo funkcionaliau įrengti būstą ir suskirstyti jo erdves, patariu atsižvelgti į šeimos vaikų poreikius. Kiekvienas mažylis turėtų  gyventi savo kambaryje - jam vienam priklausančioje privačioje zonoje. Tuomet vaikai jausis savarankiškesni ir laisvesni, turės daugiau privatumo. Kita vertus, vaikų kambarius verčiau rengti toliau nuo svetainės, kad, tarkime, tėvams žiūrint televizorių ar bendraujant su svečiais, vaikai galėtų susikaupę ruošti namų darbus ar miegoti", - patarė S. Survilaitė-Mekionienė.

Ji taip pat patarė atkreipti dėmesį į vonios kambario erdvę.

Trijų arba keturių kambarių butų savininkai, pageidaujantys rytais išvengti eilių prie vonios durų, turėtų įsirengti du atskirus vonios kambarius arba atskirai įrengti vonios kambarį ir tualeto kambarį. Taip kiekvieną rytą visi šeimos nariai sutaupys po kelias brangias minutes.

Vaiko kambarys

S.Survilaitės-Mekionienės teigimu, vidutinio dydžio bute vaiko kambariui turėtų būti skiriama ne mažesnė kaip 12 kv.m erdvė. Normalu vaikui skirti 15-16 kvadratinių metrų patalpą. Jei buto dydis siekia 100 kv.m, nereikėtų pagailėti ir 18 kv.m dydžio kambario.

Vaiko kambariui turėtų būti skiriama ne mažesnė kaip 12 kv.m erdvė

„Kai šeimoje auga du vaikai, minimalus plotas, kurį būtina jiems skirti, yra 15-16 kv.m, jei du vaikai augs viename kambaryje. Tačiau vienareikšmiškai geriau vaikams skirti kad ir mažesnio dydžio, bet atskirus kambarėlius", - tvirtino S.Survilaitė-Mekionienė.

Be to, ji atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko kambarį būtina suskirstyti į keletą zonų. Dažniausiai jų būna penkios: miego, mokymosi ar žaidimo, aktyvaus žaidimo, žaislų susidėjimo ir drabužių ar daiktų saugojimo. Šių zonų išsidėstymas bei dydis priklauso nuo vaiko charakterio. Kuo vaikas aktyvesnis, tuo didesnė turėtų būti žaidimo zona. Į menus linkusiam vaikui būtina gerai įrengti mokymosi zoną, išrinkti tinkamą stalą, apšvietimą ir pasistengti, kad jam būtų patogu susidėti rašymo ir piešimo priemones.

Tiek R.Pleteras, tiek S.Survilaitė-Mekionienė pataria įsigyjant naują būstą atkreipti dėmesį ne tik į patį butą, bet ir į aplinką: vaikų žaidimo aikštelių, poilsio zonų, parkelių ar kitų panašių erdvių įrengimą. „Atsižvelgiant į galimybes, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas būsto vietos patogumui ir patrauklumui, o tik paskui įvertinamas būsto erdvumas", - priminė R.Pleteras.

Įsigyjant naują būstą rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į patį butą, bet ir, tarkime, vaikų žaidimo aikštelių įrengimą

Ramūnas LIUTKEVIČIUS