Kokia yra nekilnojamojo turto mokesčio istorija? Kokia ekonomine logika grindžiamas šis mokestis?  

Politikai visuomet ieško būdų perkelti pinigus iš produktyvaus ekonomikos sektoriaus valdžiai, tad nenuostabu, jog jie nori įvesti naujus mokesčius. Nekilnojamąjį turtą sunku paslėpti nuo mokesčių rinkėjų, todėl politikai suprato, jog nekilnojamojo turto mokestį lengviau surinkti lyginant su kitomis alternatyvomis. Jokio loginio pagrindo per se nekilnojamojo turto mokesčiui nėra.

Kokie yra argumentai už ir prieš šį mokestį, iš Austrų ekonomikos mokyklos perspektyvos?  

Iš Austrų ekonomikos mokyklos perspektyvos nėra jokio argumento už turto mokesčius. Priešingai, šio požiūrio šalininkai argumentuotų, kad valdžios našta turėtų būti sumažinta ir kad labai mažas viešasis sektorius turėtų būti finansuojamas vartojimo mokesčiais. Turto mokesčiai laikomi ypač klaidingais, nes tai kapitalo formavimo mokesčiai. Kitaip tariant, turto mokestis atbaido žmones nuo turto turėjimo ir jo pagerinimo. Tai pakerta bendrą ekonomikos augimą.

Kodėl šis mokestis taip paplitęs, nors turi tiek neigiamų padarinių?  

Kaip jau minėjau, politikai visada ieško būdų apmokestinimui padidinti. Daugiau pinigų įgalina politikus „nupirkti" balsus, perskirstant tuos pinigus įvairioms interesų grupėms ir kampanijų rėmėjams.

O kaip dėl mokesčių naštos perkėlimo fenomeno - kam šis mokestis sukelia didžiausią naštą? Savininkams ar nuomininkams, turtingiems ar neturtingiems žmonėms?  

Nekilnojamojo turto mokestis turi tiesioginių ir netiesioginių padarinių. Tiesioginis padarinys yra tai, kad mokestį moka nuosavybės savininkai. Tai priveda prie žmonių manymo, kad tai yra turtingų žmonių ir nuosavybės savininkų mokestis, tačiau tokia analizė yra pernelyg supaprastinta ir nepilna. Mokestis taip pat turi labai stiprių netiesioginių padarinių, kaip kad mokesčio perdavimas nuomininkams aukštesnės nuomos kainos forma. Kitas netiesioginis padarinys yra tai, kad mokestis sumažina paskatas pagerinti nekilnojamąjį turtą, o tai turi neigiamą poveikį ilgalaikiam ekonomikos efektyvumui.

Kaip šis mokestis veikia rinką, žmonių motyvacijas ir pasirinkimus?  

Ronald Reagan pažymėdavo, kad jei kažką apmokestini, to tampa mažiau, o jei subsidijuoji, to atsiranda daugiau. Toks sveiko proto pastebėjimas reiškia, kad mokesčiai padidina apmokestinto objekto kainą, kad ir kas tas objektas bebūtų. Darbo mokesčiai padaro darbą brangesniu. Palūkanų mokesčiai padaro taupymą brangesniu. Ir nekilnojamojo turto mokesčiai, be abejo, padaro nekilnojamąjį turtą brangesniu. Nekilnojamojo turto mokestis nesumažins žemės kiekio, tai aišku, bet jis atbaidys nuo efektyvaus jo naudojimo ir neabejotinai žmonės bus mažiau linkę padidinti jų nekilnojamojo turto vertę, jei tai reikš didesnę mokesčių naštą.

Paplitęs argumentas už nekilnojamojo turto mokestį teigia, kad jis paskatintų žmones efektyviau naudoti jų nekilnojamąjį turtą, miesto plėtra ir miesto planavimas taptų daug efektyvesniu. Ar yra kokių studijų arba palyginimų, kurie šį argumentą patvirtina?  

Priklauso nuo to, koks šio mokesčio dizainas. Jei apmokestinama tik žemės vertė (o ne žemė ir ant jos esantys pastatai), tuomet žmonės nepavergiami papildomai mokesčių bausmei už efektyvų žemės naudojimą.

Kokios pagrindinės grėsmės kyla iš to, kai apmokestinama būna nekilnojamojo turto „rinkos vertė"?  

Nekilnojamojo turto vertę nulemia ilgalaikis srautas pomokestinių pajamų, kurias šis turtas sugeneruos. Nereikia nė sakyti, kad nekilnojamojo turto mokestis sumažins pomokestinių pajamų srautą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vertė sumažės.

Jei Lietuva įsivestų nekilnojamojo turto mokestį, kokius padarinius tai turėtų žmonėms, kurie čia turi arba nori įsigyti nekilnojamąjį turtą?  

Nekilnojamojo turto mokestis turės neigiamų pasekmių nekilnojamojo turto rinkai. Kuo aukštesnis mokestis, tuo blogesni padariniai.

Kaip šis mokestis paveiktų Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, turint omenyje, kad nekilnojamojo turto kainos smarkiai krito po pernai sprogusio nekilnojamojo turto kainų burbulo ir perspektyvos šiai rinkai išlieka gana rūškanos?  

Nėra jokio būdo įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir nepakenkti nekilnojamojo turto rinkai. Beveik neabejotinai nukentės nuomininkai, nes mokestis bus pridėtas prie nuomos kainos. Bet žala neapsiribos nuomos rinka, nes turbūt visas nekilnojamasis turtas taps brangesniu.  

Daniel J. Mitchell yra pagrindinis CATO instituto (JAV) mokesčių reformos ir mokesčių politikos ekspertas.

Interviu, "Laisvoji rinka"