A.Kubilius mano, kad didelės vertės turtą apmokestinus NT mokesčiu, į biudžetą pavyktų surinkti pakankamai lėšų. Kandidatas į finansų ministrus A.Šemeta su juo nesutinka ir teigia, jog apmokestinę didelės vertės turtą nieko nelaimėtume.

Nekilnojamojo turto mokestis, pasak premjeru siūlomo Andriaus Kubiliaus, buvo svarstomas ilgai. Vakar buvo nutarta pirmiausia vienu procentu apmokestinti brangesnį nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimas ir visuotinis turto deklaravimas greičiausiai bus numatyti naujos Vyriausybės programoje, nors nei šio mokesčio, nei mokesčių didinimo nebuvo Permainų koalicijos narių rinkimų programose.

Penktadienį A.Kubiliaus prisipažino, kad vis dar neaišku, ar NT mokesčio gyventojams ir visuotinio turto deklaravimo klausimai bus įtraukti į Vyriausybės programą, dėl kurios didžiosios dalies punktų koalicijos partneriai jau yra susitarę. Programa pirmadienio vakarą turėtų būti baigta, o galutinai suderinta - iki šios savaitės pabaigos.

NT apmokestinimas

Koalicijos partneriai pabrėžia, kad pirmiausia NT mokestį turėtų pradėti mokėti brangaus turto savininkai. A.Kubilius teigia, jog įvedus šį mokestį gyventojams, PVM užtektų padidinti iki 19 proc., o ne iki 20 proc., kaip ketinama. Taigi jo tarifas, palyginti su dabar galiojančiu, padidėtų 1 procentu. A.Kubiliaus nuomone, NT mokesčiu apmokestinus didelės vertės turtą pavyktų surinkti užtektinai lėšų į biudžetą, nors būtų apmokestinti tik keli tūkstančiai tokio turto šeimininkų. "O mažindami PVM tarifą palengvintume tiems žmonėms, kurie gyvena sunkiau", - vylėsi A.Kubilius.

Tačiau kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta tam prieštarauja. Jis sako, kad brangaus NT apmokestinimas - ne išsigelbėjimas. Lietuvoje yra tik 4084 žmonės, turintys turto, vertinamo daugiau kaip milijonu litų - iš viso 6,4 mlrd. litų bendros vertės. Apmokestinus jį 1 proc. tarifu, esą biudžetas gautų vos 64 mln. litų įplaukų.

"Taigi apmokestinę didelės vertės turtą nieko nelaimėtume", - aiškino A.Šemeta. Vienas PVM procentas duoda biudžetui apie 600 mln. litų pajamų. Kad pavyktų surinkti tokią sumą, tektų apmokestinti ir labai mažos vertės nekilnojamąjį turtą.

A.Šemeta siūlytų, įvedus NT mokestį, kalbėti ne apie mažesnį PVM, o didinti pelno mokesčio, kuriuo nebūtų apmokestinamos reinvesticijos, ribą. Dabar numatyta, kad tik pusė investicijoms skirto pelno nebus apmokestinama.

Pasak jo, nusprendus apmokestinti nekilnojamąjį turtą, būtų remiamasi Registrų centro turto vertinimo įkainiais, be to, mokesčio mokėtojas galėtų kreiptis į nepriklausomus vertintojus. "Kiekvienas būstas nebus vertinamas atskirai, nes tai kainuotų daugiau, nei būtų gauta pajamų", - tvirtino A.Šemeta. Jis teigė, jog susitarus, kokios vertės turtas būtų apmokestinamas, nekiltų problemų įvesti šį mokestį jau nuo kitų metų.

Prognozė dėl NT mokesčio

LŽ kalbinta Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva nuo NT mokesčio "niekur nepabėgs", o brangiausią turtą techniškai tikrai įmanoma apmokestinti tuoj pat - nors ir nuo kitų metų.

"NT mokestis mokamas nuo deklaruoto NT, o jis yra puikiausiai deklaruotas Registrų centre. Nereikia klaidinti, kad šiam mokesčiui įvesti neva reikalingas visuotinis nekilnojamojo turto deklaravimas. Registrų centre visi savininkai žinomi", - kalbėjo ji.

Pasak I.Šimonytės, neturi prasmės ir kalbos, kad šiuo metu rinkoje esančio NT, neva neatitinkančio tikrosios vertės, negalima apmokestinti. "Manau, vis dar nebliūkštantį nekilnojamojo turto burbulą gali susprogdinti valstybė - net neprireiktų visuotinio turto mokesčio. Užtektų įvesti didelės vertės turto mokestį. Tai reikštų, kad mokestį mokėtų žmonės, kurie per visą rinkos augimo laikotarpį sukaupė milijoninės vertės turto. Suprantama, situacija yra sudėtinga, nauja valdžia ieško naujų biudžeto pajamų. Jos turėtų įplaukti ne iš nepasiturinčių žmonių", - dėstė I.Šimonytė.

Anot jos, jau nuo kitų metų įvedus didelės vertės NT mokestį, biudžetas gautų papildomų pajamų iš žmonių, kurie yra labiausiai mokūs, be to, suveiktų makroekonominis nekilnojamojo turto rinkos reguliavimo veiksnys. "Žvelgiant į penkerių metų perspektyvą NT mokestis mūsų šalyje tikrai atsiras, nes jis jau taikomas daugelyje pasaulio šalių ir yra pagrindinis savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Iš to jos finansuoja infrastruktūrą, kuri tam pačiam turtui ir reikalinga", - sakė ministerijos sekretorė.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas anksčiau yra apskaičiavęs, kad visuotinio deklaravimo įvedimas valstybei kainuotų apie 80-90 mln. litų, o nekilnojamojo turto mokesčio administravimas pirmaisiais metais - apie 40 mln. litų. Jo skaičiavimais, įvedus nekilnojamojo turto mokestį savivaldybių biudžetus papildytų 300-400 mln. litų.

Jolita Žvirblytė