Biuras lofte skirtas drąsioms ir kūrybiškoms įmonėms, ypač jei tai gamyklos pertvarkymo pradžia. Perkant patalpas, kuriose bus įrengiamas loftas, turi būti įvertinama ne tai, kaip atrodo, bet kaip gali atrodyti.  Apleistame biure užtenka įsivaizduoti, kaip jis atrodys po remonto, o rengiant biurą lofte reikia įsivaizduoti, kaip turėtų keistis aplinkinė teritorija ir sąlygos teritorijoje. Lietuvoje dar nėra susiformavusių loftų zonų, kuriose turėti biurą - prestižo reikalas. Pagal Vakarų Europos, JAV ar net Maskvos patirtį jie turi formuotis ir Lietuvoje.

Biuras loftas

 Atmeskime kontorėles, įsikūrusias gamyklose po jų žlugimo. Loftas yra stilius.  Andy Warholl yra Legendinis loftų pradininkas, įkūręs biurą Niujorko gamyklos ceche, išlaikydamas senąją estetiką. Greitai kvartalas tapo labai madingas ir loftų mada išsiplėtė į kitas šalis.  Loftas pirmiausia pasižymi didelėmis erdvėmis: didelės salės, aukštos lubos, dideli langai ir nestandartiniai įrangos sprendimai. Loftą geriausia rinkti įmonei, kuriai svarbiausia patogus darbas darbuotojui, tačiau šiuolaikiškai ir stilingai įrengtos patalpos - puikiai reprezentuoja įmonę. Taigi loftuose daugiausia kuriasi su menu ir kūryba susijusios įmonės, o jų klientai artimi šiai sričiai. Loftuose biurus dažniausiai įrengia architektai, reklamos agentūros, aktyvių pardavimų bendrovės. Loftai turėjo didelės įtakos karui Europoje su klasikiniais biurais, kabinetų ir koridorių sistemai.

Loftai beveik visais atvejais buvo puiki galimybė užsidirbti fantazijos turintiems žmonėms.  Pirmieji pastebėję gerus objektus, juos nusiperka labai patraukliomis kainomis. Tuo tarpu įrengtame ir išplėtotame loftų rajone kainos dažniausia jau viršija įprastų biurų kainą. Šis scenarijus kartojosi Londone, Amsterdame, Hamburge, Maskvoje. Dėl to susirasti gerą pradinį objektą net ir šiais laikais jau yra nekilnojamo turto agento svajonė.

Pradėjus domėtis, tinkamų objektų nėra daug ir Vilniuje. Yra kelios pradėtos loftams naudoti ar tam potencialios zonos.

Aktyviausiai išnaudotas vadinamasis „penketukas" - radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla T.Ševčenkos gatvėje. Loftų biurams įrengimo   požiūriu labai perspektyvi ir esanti šalia  buvusi „Elfa" gamykla. Loftams yra tinkamų patalpų buvusiose „Sigmos" ir „Kuro aparatūros"  gamykloje, bei mažesniuose gamyklų kompleksuose.

 Tie, kurie pirmieji renkasi, laimi tiek dėl galimybės rinktis iš didesnės pasiūlos, tiek dėl kainos. Pradedant įrengti loftus, aplinkinių patalpų kainos dažniausiai ima kilti. Pavyzdžiui, kai 2006 metais už patalpas ir  būstą aplinkiniuose rajonuose  mokėdavo po 3500-4500 lt, gamyklose buvo galima nusipirkti patalpas po 1000 litų, dar apie 500-700 už patalpų įrengimą ir  apie 200-300  už aplinkos ir fasado sutvarkymą. Tais metais gamyklų vidus atrodė baisiai: daugybė metalo laužo, gamybinių ir net buitinių šiukšlių. Teritoriją griozdino įvairus papildomi statiniai, metaliniai garažai - sandėliai. Tačiau per pastaruosius metus situacija ėmė keistis, atsiradus daugiau teritorijos naudotojų, pririekė vietos statyti automobiliams, imti valyti laužynai ir šiukšlynai. Deja „penketuke"dėl didesnio pastatų tankumo ir aukštingumo, problemos su automobilių statymu gerokai didesnės negu „Elfoje", kur pastatai žemesni, mažiau naudotojų ir didesni plotai. Be to, yra perspektyvūs plotai, kuriuose galima įrengti daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles.

Renkantis vietą svarbu atsižvelgti į vietą dėl susisiekimo ir infrastruktūros. Vilniuje beveik visos gamyklos stovi prie greitkelių, puikus susisiekimas visuomeniniu transportu. Didžiosios gamyklos apaugusios susiformavusiais gyvenamaisiais rajonais, kuriuose tarybiniais laikais dažniausiai ir gyvendavo tų gamyklų darbuotojai. Beveik visur yra maitinimo įstaigos, darželiai, mokyklos, pasilinksminimo įstaigos ar net viešbučiai svečiams.

 Loftai patrauklūs ir tuo, kad dažniausiai tai uždara saugi teritorija, galima kontroliuoti nepageidaujamų žmonių patekimą.

Lofto stilius

Loftams labiau mėgstami senesnės statybos pastatai iš plytų. Deja Vilniuje tokių gamyklų beveik nėra - zona „Elfos" gamykloje, keli vidiniai pastatai  „Penketuke" ir buvusioje elektros matavimo technikos gamykloje, keli kiti pastatai.  Plytų siena tinka lofto stilui ir, jei jau loftas gelžbetoninėje gamykloje, galima padaryti plytų sienos imitaciją iš tikrų plytų ar plokštės.

Biuruose dominuoja atvirų erdvių koncepsija. Tiek rinkodaros specialistai, tiek dizaineriai sutinka, kad atviros erdvės padeda komandiniam darbui ir korporatyvinės dvasios ugdymui. Toks planavimo būdas naudingas ir ekonomiškai, nes leidžia racionaliau išnaudoti patalpos erdvę. 

Baldai biure tinka visokie: ir high tech, ir klasikiniai. Plytų sienos fone gerai atrodo net patys nuobodžiausi baldai.  Efektyviai atviroms komunikacijoms ir sunkioms metalinėms konstrukcijoms derėtų minkšti baldai su tropinių spalvų danga,  žemi staliukai iš matinio stiklo poilsio zonose ir įvairiaspalviai kilimai.  Baldai įprastai statomi ne kampuose ar prie sienų, nes ten turėtų būti atviros erdvės.  Užuolaidos čia netinka, dažnai net ir žaliuzės atrodys ne savo vietoje. Spalvotas kompiuterinės grafikos paveikslas papuoštų interjerą.

Komunikacijos dažniausiai neslepiamos ir daromos vienu iš interjero akcentu. Elektros laidus iki šviestuvų galima atvesti metaliniais loviais, atviri vėdinimo kanalai, šildymo sistemos elementai. Kai kada net pridedami papildomi vamzdžiai su senoviškais įlenkimais ar užraitymais.

Pagrindinė ir įdomiausia sritis - apšvietimas. Loftuose naudojami tiek seni gamykliniai šviestuvai, tiek naujausių modelių šviestuvai, tačiau įprasta, kad jie atkartotų pramonininkų patalpų stilių. Tinka daugelis atviros erdvės šviestuvų, pakabinami arba grindiniai, derinantys tiesioginę ir atspindimą šviesą. Šiuolaikinės sistemos su darklight reflektoriais laikomos vienomis tinkamiausių padaryti vadinamąją nematomą šviesą. Į lubas įtaisyti specialūs šviestuvai išsklaido šviesos srautą ir sudaro atjungtos šviesos iliuziją. Nematoma šviesa neakina, tai svarbu, nes biuruose langai dažniausiai neuždengti ir periodiškai patalpose gali būti saulės šviesos perteklius. Pasak Genadijaus Zablockio, „Aketa ir ko" technikos direktoriaus, "lofto interjeras gali reikalauti pramoninio dizaino šviestuvų. Parinkę juos su liuminescencinėmis lempomis ir elektroniniais balastais, mes  sukursime  geresnį apšvietimą darbo vietoje. Elektroniniai balastai ir apšvietimo valdymo davikliai  leistų automatiškai mažinti dirbtinį apšvietimą patalpose, staigiai atsiradus saulės šviesai. Kai kada ofiso dizaine maišomas išsklaidytas ir sutelktas apšvietimas. Daug priklauso nuo patalpos aukščio, architektūrinių ypatumų ir šviestuvų tvirtinimo galimybių.

Lofto įrengimas

Langai supuvę, sienos šilumos izoliacija labai maža, erdvę riboja pertvaros, stogas taip pat ties eksploatacijos pabaigos riba. Tai gali gąsdinti, tačiau, įvertinus tai, kad už sutvarkytą loftą gausi du kartus daugiau, - abejonių neturėtų kilti.

Pirmasis darbas - susiprojektuoti patalpas taip, kad jos atitiktų poreikius ir būtų patogios darbuotojams. Įsirengimas lofte garantuoja už tuos pačius pinigus didesnę erdvę, taigi ir darbuotojams didesnį plotai darbo vietai. Nereikia užmiršti didelių salių aido efekto - jei reikia daug ir garsiai kalbėti, būtina planuoti pertvaras ar kitokius objektus, kurie sugertų dalį garso. 

Vėliau griovimo darbai ir  šiukšlių išvežimas, jų gali būti susikaupę labai daug, geriausia išsinuomoti konteinerius, į kuriuos ir keliaus šiukšlės, įrenginių laužas ir pertvaros. Dažnai griovimas -  linksmiausia projekto dalis. 

Stogas pramoniniuose objektuose dažniausia plokščias, iš ruloninių dangų. Tvarkant verta pasidomėti, kas yra po danga ir kokios šilumos izoliacijos galima tikėtis.  Dažniausia verta uždėti papildomos šiluminės izoliacijos sluoksnį ir turi būti atliktas stogo remontas. Nuo kai kurių gamyklų stogų atsiveria puikus vaizdas, tad verta pagalvoti apie patogų išėjimą ant stogo ir kietą stogo dangą. Dabar sparčiai populiarėja terasos - stogas išklojamas  plytelėmis ar kita kieta danga, pasodinama augalų, pastatoma suoliukų, net sūpynės. 

Sienų šilumos izoliacija silpna, tad,  jei ruošiatės tvarkyti fasadą, apšiltinti verčiau iš išorės. Jei fasadas stilingas, apšiltinti galima iš vidaus. Tam naudojamos putų polistirolo plokštės, jos tvirtinamos prie sienų klijais ir inkarais. Ant plokščių dedamas tinklelis, klijai ir išlyginama glaistu, dažoma. Galima imituoti nelygumus ar grubų tinkavimą, galima dalį sienos uždengti plytomis ar jų imitacija.   Šiltinant iš vidaus reikia numatyti, kaip elgsitės su telekomunikacijomis ir šildymo sistema, tai gali būti paslėpta viduje, gali būti išorėje kanaluose. Komunikacijas galima vedžioti ne tik pagal sienas, bet ir po grindimis. Aukščio būna pakankamai daug, tad keliomis dešimtimis centimetrų pakeltos grindys nepažemins patalpų. Gerai loftuose atrodys plieniniai vamzdžiai, kuriuose sudėtos komunikacijos ir įmontuotos rozetės. Labai gerai atrodo metalinės krosnelės su atvirais metaliniais dūmtraukiais.   

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.