Vidutiniškai per metus pastatoma apie 4000 naujos statybos butų Vilniuje (2017 metais - net 4400 butų). Vidutinė kaina pasiekė apie 1800 eurų už kvadratinį metrą. Butų skaičiaus, pasiūlos ir paklausos, kainos pokyčius veikia daugybė makro- ir mikro- ekonominų faktorių ir net trumpalaikių madų ar pasikeitimų politikoje. Naujas būstas vis dar laikomas viena iš patikimiausių investicijų. Spekuliacijų dėl naujos statybos būsto paklausos, pasiūlos ir kainos kitimo yra daug ir pabandysime jas apžvelgti bei panagrinėti patraukliausius naujos statybos objektus bei rajonus.

 

Kaip greitai surasti naujos statybos butą Vilniuje

Pastaraisiais metais labai smarkiai išaugo parduodamų naujos statybos namų Vilniuje pateikimo internete kokybė. Nagrinėjant objektą galima labai greitai išsiaiškinti, kiek yra likę laisvų butų, pasižiūrėti parduodamų butų ir namų išplanavimą. Paieškos paprastumui padeda tinklapių ir terminų tinklapyje standartizavimas. Jei paspaudi „butai", atidaro bendrą schemą, kur rodomi laisvi butai ir  galima eiti toliau į konkrečius butus.

Parengėme naujos statybos namų žemėlapį, kuriame rasite trumpą objekto aprašymą ir www adresą su konkrečia situacija.

 

Naujos statybos būsto kaina Vilniuje

Didžiausią įtaką naujos statybos būsto kainos kitimui turi pasiūlos kitimas. Nors dažnai su nekilnojamuoju turtu, paskolomis susijusių influencerių spekuliacijos dėl numatomų kainų kilimo sukelia kainas net ir perteklinės pasiūlos atvejais. Ypač tai juntama ekonominio pakilimo metais, kai rinkoje atsiranda daugiau laisvų pinigų ir investicijos į sparčiai brangstantį nekilnojamąjį turtą atrodo labai patrauklios. Kuo tai baigėsi 2008 metais, puikiai prisimename. Todėl reikėtų rezervuotai pasitikėti informacija, kurią skleidžia nekilnojamojo turto specialistai ir bankų ekspertai.

Kainos kilimas taip pat gali būti susijęs su konkretaus rajono populiarumo didėjimu. Rajono populiarumas dažnai gali kilti labai sparčiai augindamas kainas, tačiau reikia laiku suprasti, kada pasiekta vertės riba. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo Vilniaus Naujamiesčio rajonas. Vertę kėlė griaunamos gamyklos ir tvarkomos dykvietės. Vertę taip pat turėjo neperkrauta Naujamiesčio infrastruktūra: gana daug vietų automobiliams, gana lengvas patekimas į vaikų darželius ir mokyklas. Taip pat gausiai padidėjęs pramogų ir prekybos vietų skaičius. Tačiau, pavyzdžiui, sutvarkius Vivulskio g. 23, jame įrengus daugybę studijų, bet nepasirūpinus automobilių statymo vietomis, iš karto automobiliais užsikimšo aplinkinės gatvės. Dar vienas panašus objektas apylinkėse, ir iškils didžiulės automobilių parkavimo problemos kaip jau yra Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose. Reiškia, gana sparčiai augusios NT kainos rajone, tikėtina, stabilizuosis ar net pradės mažėti. Tai gali turėti poveikį tiek visam rajonui, tiek lokaliam plotui kelių gatvių ribose. Šiuo atveju kainą veiks žmonių skleidžiama informacija apie padėtį rajone ir jų nepasitenkinimas.

Naujos statybos namas Vilniuje, Naujamiestyje su uždara automobilių ir vaikų žaidimų aikštele, požeminiu garažu. Pastatytas apleistos teritorijos vietoje. Tokie projektai pozityviai veikia NT kainas rajone. Taip pat tokio naujos statybos būsto autonomiškumas sumažina bendrąsias rizikas, kad, net prastėjant rajono reputacijai, būstų kaina liks stabili.

 

Kainas veikia ir žemės sklypų savininkų lūkesčiai. 2017 metais žemės sklypų daugiabutei statybai kainos neadekvačiai kilo neatsižvelgiant į rinkos prisotinimą. Metų pabaigoje buvo net 4700 neparduotų naujos statybos butų. Pakilusios sklypų kainos taip pat atšaldo vystytojų norus plėtoti naujus projektus. Vėl mažėjanti pasiūla ima kelti naujos statybos butų kainas.

Vertinant naujos statybos butų kainą, nereikėtų užmiršti povandeninių šio verslo srovių. Tai didelė korupcija ir konjunktūrinės verslo ir politikos sąsajos. Panagrinėjus matyti, kad centriniuose Vilniaus rajonuose ir prestižinėse vietose dominuoja kelios bendrovės ir susidaro įspūdis, kad daliai mažesnių kompanijų tiesiog dirbtinai uždaromas kelias į centrą. Suprantama, korupcija  kelia naujo būsto kainas.

 

Kaip išsirinkti naujos statybos namo statytoją Vilniuje

Daugelyje patarimų tenka matyti siūlymą rinktis dideles, didelę patirtį, daugybę objektų įgyvendinusias kompanijas. Iš dalies yra tiesos, kad tokia kompanija gyvens dar kurį laiką ir greičiausiai atliks garantinį remontą. O gal geriau rinktis kompaniją kuri pastatys daugiabutį kurio nereikės remontuoti? Be to matėm vienos labai didelės statybinės kompanijos pavyzdį, kurios pastatytas Perkūnkiemis tapo nekokybiškos statybos priežodžiu.

Klausimas taip pat, kaip tos kompanijos tapo didelės. Kaip žinom korupcinė dedančioji labai svarbi suteikiant konkurencinį pranašumą. Kiek teko susidurti teritorijų planavimo tarnybų struktūrų viršūnėje (AM, VSTT, KPD, VSPSI) neteko susidurti su principingai dirbančiais valdininkai. Jei tai kelia abejonių, jiems priminsiu Aiseto kraštovaizdžio draustinio pakrantės užstatymo dangstymą. Per dvi politikų kadencijas aukščiausiame vykdančiosios valdžios lygmenyje randami argumentai, keičiami net įstatymai, kad užstatyti Aiseto pakrantę. Principingi eiliniai darbuotojai yra nustumti į nesprendžiančias pozicijas, nors dažniausiai principingumas parodomas eiliniams piliečiams ir verslininkams. Todėl nebūtinai  dėl korupcinių ryšių išsiplėtusi ir kitus išstūmusi iš rinkos kompanija bus tiek pat konkurencinga ir kokybiškos statybos srityje.

Todėl renkantis statytoją reikėtų skirti laiko nagrinėjant kokiomis technologijomis buvo dirbama. Kai kuriais atvejais rizikinga  pasitikėti ir postatybiniais sertifikavimais. Jei korupcija padeda gauti leidimus statytis neįtikėčiausiose vietose, tai ką jau kalbėti apie sertifikatus.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugiabutėje statyboje pagal įmonės dydį statybos technologijose ir darbo kultūroje didesnių skirtumų nėra. Tačiau yra skirtumų tarp ilgiau ar trumpiau rinkoje dirbančių įmonių.  Labai priklauso nuo darbų vykdytojo / prižiūrėtojo kvalifikacijos.

 

Kaip atpažinti kokybiškai pastatytą naują namą Vilniuje

Didelė konkurencija privertė statytojus naudoti kokybiškas medžiagas ir darbų technologijas. Tačiau dauguma mazgų slepiasi po apdaila, todėl tik atidus žvilgsnis objekte leidžia suvokti, ar kokybiškai pastatytas namas. Verta atkreipti dėmesį į šituos namo mazgus:

Naujos statybos namo pamatai. Geologai pas mus kvalifikuoti, principingi ir problemų su pamatų slinkimais ar pernelyg dideliais sėdimais būna mažai. Jei daugiabutis statomas užstatytoje vietovėje, dažniau problemų kyla aplinkinių namų gyventojams. Dar viena problema - tai grunto, ant kurio statomas namas, švara. Buvusiose gamyklose, kurios nugriautos ir jų vietoje plėtojami NT projektai,  dažnai buvo naudojamos įvairios cheminės medžiagos ir sunkieji metalai, gyvsidabris. Juos iš grunto pašalinti gana sudėtinga.

Namo sienos dažniausiai  mūrijamos iš blokelių, laikančiojo karkaso su blokelių užpildymu bei daugiasluoksnių plokščių. Retai, bet kai kuriose statybvietėse mačiau, jog mažo gniuždomojo stiprio blokeliai (putbetonio) kai kuriose objekto vietose naudojami ir kaip atraminiai. Daugiaukštėje statyboje jie gali būti tik užpildantys laikančiąsias konstrukcijas. Vidinėse pertvarose naudojami blokeliai turi užtikrinti gerą garso izoliaciją, nors po Perkūnkiemio šioms kinstrukcijoms imta skirti daugiau dėmesio. Didesnių problemų čia nebūna, nebent balkonų perdangos ir sienos sandūroje. Geriau, jei balkono laikančiosios konstrukcijos yra atskiros nuo pagrindinio pastato. Balkono perdanga be izoliacinio sluoksnio sujungta su siena yra potencialus šilumos tiltelis. Nors ir čia yra izoliavimo sprendimų, tačiau jie imlūs darbo sąnaudoms.

Naujos statybos butų kokybė labai priklauso nuo naudojamų technologijų ir medžiagų. Kaip suprasti,  kad, pavyzdžiui, langai sumontuoti išoriniame izoliaciniame sluoksnyje ir montavimo metu buvo panaudoti teisingi sprendimai? Neskubėkite pirkti, naujos statybos butas - tai gyvenimo pirkinys, jo apžiūrai pasikvieskite statybų profesionalą, jei namas nebaigtas, apsilankykite su juo statybvietėje.

 

Naujos statybos namo išorinių sienų izoliaciją sudaro termoizoliacinis sluoksnis iš kurios nors rinkoje esančios šiltinimo medžiagos. Nesirinkčiau gyventi name, ypač viršutiniame aukšte,  kuris apšiltintas polistireniniu putplasčiu ar poliuretano putomis su plonu apdailos sluoksniu, nors statybos reglamentai leidžia juos naudoti iki 26,5 m aukščio. Grenfell Tower pamoka turi būti išmokta. Aš visgi rinkčiausi namą, apšiltinta kieta akmens vata. Rekomenduočiau klijuojamą kietos vatos variantą su patikimu išorės tinkavimu. Nors ventiliuojamas fasadas su akmens vatos izoliacija taip pat priimtinas variantas. Nėra svarbu ar Rockwool ar Paroc, bet rinkčiausi vieną iš šių "kvėpuojančių" sienų variantų. http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/258/1/0/1/article/18632/vedinamas-fasadas-su-akmens-vata

Nekokybiškų, nesisteminių medžiagų ar technologijų naudojimas naujos statybos namuose gali kainuoti brangius remontus, ypač jei vystytojų ir statytojų rinkoje nelieka.

 

Geresni energinio naudingumo parametrai pasiekiami, kai langai montuojami termoizoliacijos sluoksnyje. Rinkdamasis butą taip pat atkreipčiau dėmesį, su kokias profiliais yra langai. Svarbu, kad  langai būtų pagaminti iš rimtų gamintojų profilių (Rehau, Schuco), turėtų kokybišką furnitūrą, pavyzdžiui, VBH, Gretsch - Unitas. Taip pat, manau, svarbu, kad langai turėtų išorinę ir vidinę apsaugą, kad jie būtų sumontuoti naudojant patikimų gamintojų medžiagas, kurios garantuoja ilgaamžę eksploataciją: Teisingas lango montavimas ir apdaila

Žinau, kad gerą vardą turi fasado apdaila Knauf sistemomis, iš fasadinių plokščių rezervuotai žiūrėčiau į laminuotas plokštes. Daugiau apie fasadines plokštes

Daugiabučių stogai paprastai yra plokšti, juos įrengiant ir apšiltinant paprastai didesnių problemų jau nekyla, gal tik reiktų atkreipti dėmesį į lietaus vandens nuvedimo sistemą, pažiūrėti, ar po lietaus ant stogo ilgai neužsilieka vanduo. Rinkčiausi stogą, apšiltintą akmens vata. Pasižiūrėčiau į montavimo niuansus. Kaip teisingai montuoti plokščiąjį stogą.

 

Nauji butai su daline apdaila Vilniuje

Dalinės apdailos butų kiekvienais metais parduodama vis mažiau, atitinkamai didėja visiškai įrengtų butų pardavimai. Tai lemia  pirkėjų  užimtumas, nenoras prižiūrėti statybininkų, augančios naujų butų pirkėjų pajamos. Statybininkų siūloma dalinė apdaila skirtinguose objektuose gali šiek tiek skirtis.

Dažniausiai naujos statybos butuose su daline apdaila išorinės sienos nepadengtos tinku, bet su pravedžiotais elektros laidais ir sumontuotomis instaliacinėmis dėžutėmis. Silpnų srovių (domofono, kompiuterio, telefono ) laidų nėra, bet yra komutacinės dėžutės ir dažnai paklojami kanalai. Gaisrinė signalizacija įrengiama.

Sienų tinkavimas arba dengimas apdailinėmis gipskartonio plokštėmis. Paprasčiau ir greičiau dengti apdailinėmis plokštėmis. Įvertinkite sienų lygumą, nes esant lygioms sienoms nereikės montuoti profilių,  o plokštes bus galima klijuoti tiesiai prie sienos. Tokiu atveju sienas apklijuosite per kelias dienas. Vidinės pertvarass dažniausiai būna iš karkaso su vieno sluoksnio gipskartonio plokštėmis, neglaistytais ir neužtaisytais tarpais.

Lubos taip pat be apdailos, reikės pakabinamų lubų. Paprasčiausia sumontuoti lubas iš gipskartonio profilių bei plokščių ir po jomis slėpti elektros ir vėdinimo instaliaciją. Vėdinimo ortakiai taip pat nebūna pravedžioti.

Grindys - betoninės perdangos, reikės dengti lagėmis, plokštėmis ir grindų danga.

Vonios kambarys - betono sienos, reikės įrengti hidroizoliaciją, klijuoti plyteles. Naujos statybos dalinės apdailos variante būna atvesti kanalizacijos ir vandentiekio įvadai, patiems reikės išvedžioti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius.

Butuose būna įrengiami radiatoriai su individualia apskaitos sistema, jei namas šildomas vandeniu.  Aukšto energetinio efektyvumo namuose ekonomiškiau naudoti elektrinį šildymą, radiatorių gali ir nebūti, o tik privedami elektros laidai.

Vidinės durys, lauko durų apvadai neįrengiami. Įrengiami langų angokraščiai, neįrengiamos palangės.

Perkant naujos statybos butą su daline apdaila, reikėtų atkreipti dėmesį, ar kokybiškai sumontuotos pertvaros. Didžiausia jų bėda - per maža garso izoliacija. Garsas gali sklisti per kištukinių lizdų ertmes, jei nėra įrengta tinkama pertvarų profilių konstrukcija. Norint išgauti tinkamą garso izoliaciją, reikia dviejų sluoksnių gipskartonio. Šiais  klausimais  kartu su "Knauf"  publikuojame daug straipsnių. Pertvaroms, luboms rekomenduočiau naudoti Knauf sistemas - nuo profilių, plokščių, iki glaistų, tinkų, juostelių, gruntų.

Naudojant sausiosios statybos Knauf medžiagas, 100 kv. metrų buto apdaila neturėtų užtrukti ilgiau kaip mėnesį. Suprantama, reikia paskaičiuoti, kas labiau apsimoka - ar įrenginėti patiems, ar palikti visus rūpesčius naujos statybos namo Vilniuje vystytojui. Statytojo darbininkai dažnai turi aukštesnę kvalifikaciją nei pasamdyti meistriukai. Nors tai ne taisyklė. Jei patys nesigaudote medžiagose, meistriukai gali prikišti visokio šlamšto, argumentuodami, jog „dirbam dvidešimt metų ir niekas nesiskundė". Dar kartą rekomenduoju - imkite Knauf medžiagas, sistemas, kurios apgalvotos visiems atvejams. Aš pats dirbau su įvairiomis medžiagomis ir matau skirtumą pats su Knauf sistemomis dariau vonios kambario hidroizoliaciją ir klijavau plyteles.

Dažus pirkite ne iš "senukų" ar "ermitažų". Dirbau su „Tikras dažas" parduodamais dažais -idealus dažų konkrečioms sąlygoms parinkimas, itin tikslus spalvų sumaišymas, dažų pirkimo istorija ( o tai gali būti svarbu ateityje).

Dažniausiai paklojus grindų paklotą išlyginimui ir grindų pagrindą, pakaks grindis padengti plokštėmis ar išlieti savaime išsilyginančio mišinio sluoksniu. Geros grindys prekiauja kokybiškomis ir kainos/kokybės labai gerą santykį turinčiomis grindų dangomis. Grindis įrengti galima patiems per kelis vakarus, pagrindiniai pagalbininkai - plokščių nešikai. Modernias grindlentes nesunkai sumontuosite neturėdami tam kvalifikacijos, reikia tik diskinio pjūklo.  Kaip montuoti medžio masyvo grindis.

Jei sąlygos leidžia, grindis galima  išlyginti su smėliniu betonu ir ant jo klijuoti viniliniu plytelių grindis. Kiek daugiau  laiko užima idealus išlyginimas. Kaip klijuoti vinilines grindis.

 

Nauji butai su pilna apdaila Vilniuje

Kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje daugėja butų, į kuriuos įsikeliant belieka sustatyti baldus, kartais net įsikeliama į baldais apstatytą butą. Užsiėmusiam ir gerai uždirbančiam žmogui tai lengviausias kelias įsigyti naują būstą ir nesukti galvos dėl apdailos ir įrengimo.

 

Investicinė grąža iš naujos statybos buto Vilniuje

Daug naujo būsto pirkėjų pirkinį vertina kaip investiciją. Iš principo tai teisingas požiūris, ypač jei būstas bus nuomojamas. Dažnai gautos nuomos pajamos atitinka  kasmėnesines paskolos įmokas. Su kiekvienu įnašu artėja būsto nuosavybė. Taip pat galima tikėtis, kad būsto pabrangimas kompensuoja infliacijos suvalgomų pinigų, laikomų bankuose su minimaliomis palūkanomis,vertę.

Deja,  Vilniuje dar trūksta strateginio/erdvinio planavimo, kad miestas būtų darniai vystomas. Daugelis projektų taškiniai, įterpti į apgyvendintas teritorijas, limpantys prie patrauklių rajonų įvaizdžio. Nėra miesto politikos, kaip kurti rajonų patrauklumą, kaip skatinti statybas apleistuose rajonuose, kaip priversti apleistų sklypų savininkus susitvarkyti. Negalvojama, kaip kai kuriuose rajonuose derinti miegamojo būsto ir komercinio ploto  proporcijas. Pavyzdžiui, jau minėtas Vivulskio 23 kvartalas - jei būtų paverstas komerciniu objektu visai kitaip paveiktų rajoną. Dieną būtų parkuojami verslo centro automobiliai, nakčiai juos keistų aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojų automobiliai.

Rinkdamiesi naujos statybos butą Vilniuje, atkreipkite dėmesį į tuos kainos pokyčius, kurie gali įvykti dėl pokyčių namo ar rajono masteliu. Tai būsto vertės kritimas pasikeitus vaizdui pro langą. Reta, bet pasitaikanti situacija, kai nuperkamas butas su gražiu vaizdu arba su vaizdu į Vilniaus senamiestį. Tokių butų kaina didesnė kartais net kelis kartus  lyginant su butais be vaizdo. Po kelerių metų sklype priešais pastatomas naujas namas ir lieka tik vaizdas į „vidinį" kiemą. Būsto vertė krenta kelis kartus.

Naujos statybos būstas Vilniuje su vaizdu į Vilniaus Senamiestį. Pirmiausia rekonstruotas senasis korpusas prie gatvės, tada pastatytas naujas pastatas. Naujas pastatas reklamuotas kaip su vaizdu į Vilniaus Senamiestį, tačiau žemiau jo vėl numatomas objektas ir, tikėtina, jis gali uždengti vaizdą iš dalies butų. Pasak pardavėjų, gyventojams buvo sąžiningai pasakoma, kad taip gali atsitikti. Tačiau ne visais atvejais galite sutikti sąžiningą pardavėją. Todėl perkant naujos statybos butą Vilniuje, panagrinėkite ir Vilniaus bendrąjį planą, pasidomėkite, kur leidžiama statyti, koks numatomas užstatymo tankis ir aukštingumas.

 

Būsto vertė labai priklauso nuo rajono sociumo, tai yra bendruomenės stiprumo. Jei rajone ima šeiminkauti girtuokliai ir vagys, rajonas turi visas perspektyvas pavirsti į getą. Kol kas Vilniuje, kur ekonomiką pastoviai "šildo" imigracija iš provincijos, išlieka pastovus būsto kainų augimas visuose rajonuose. Centriniuose rajonuose kuriasi energingesni, turtingesni žmonės, čia didesnės būsto kainos. Šiuose rajonuose gyvenantys asocialai gundosi parduoti būstą ir nusipirkti pigesnį toliau nuo centro ar iš viso provincijoje. Miegamuosiuose rajonuose kuriasi jaunos šeimos taip išstumdamos asocialus dar toliau.

Tačiau kas bus, jei Vilniuje baigsis augimas? Kokie rajonai gali tapti asocialų getais? Pakanka vieno ar kelių asocialų laiptinėje ar name, kad jo vertė imtų kristi. Normalūs kaimynai ims pardavinėti butus, kiti jiems iš paskos skubėdami ims mažinti kainas. Taip gimsta „pavojingi" namai, laikui einant ir ištisi rajonai. Naujos statybos namams tai mažai tikėtina, tačiau visada reikia žiūrėti į kaimynystę. Gali būti taip, kad išmokėję už butą paskolą, jį parduoti sugebėsite tik už pusę kainos.

Blokinių namų rajonas Vilniaus Naujamiestyje. Iš visų pusių jis supamas naujos statybos objektų. Kai kurie renovuoti namai rodo šviesias rajono ateities perpektyvas, tačiau dar daug likę ir apleistų blokinių daugiabučių.

 

Ir atvirkščiai, jei aplinkui stipri bendruomenė, yra aktyvių žmonių tikėtina, kad augs noras panašiems žmonėms keltis į šį rajoną. Taip buvo Vilniaus Užupio rajone. Gana prastos reputacijos ir nekilnojamojo turto kokybės rajonas dabar tapo prestižine vieta.  Tačiau ir čia yra niuansų. Rajonui tapus prestižiniu, jis pasidarė traukos centru naujai statybai ir tankinimui.

 

Etinė naujos statybos pusė

Mes saugome gamtą, giedame tautinį himną, kitaip reiškiame savo pilietiškumą, patriotiškumą ir socialumą.  Tačiau įsikeliame į namą, kuris pastatytas užėmė vaikų žaidimo aikštelę, pakeitė parką miesto centre, uždengė kaimynams saulę. Pasiteisinimą sau visada galima surasti. Na, jei aš nepirksiu, tai nupirks kitas. Tačiau toks veikimas toliau skatina korupciją. Dažniausiai statybos skveruose, parkuose, gražiose vietos leidžia susižerti didesnį pelną. Jo dalis tenka "pagelbėtojams". Čiuptuvai driekiasi į aukščiausias pozicijas. Pradžioje finasuojami rinkimai, politikai skiria valdininkus į ministerijas. Kai ateina laikas, aukščiausių valdininkų paprašoma nedidelės paslaugos. Pastarieji  kviečiasi struktūrų atstovus ir paprotina ką daryti.  O ten  jau randama, ką parašyti bet kokiu atveju. Tokioje korumpuotoje konjunktūrinėje sistemoje nelieka vietos principingam darbuotojui. Įsiveliame į užburtą ratą, kai statybos ir miesto vystymo politika pernelyg varžoma  trumpalaikių atskirų grupiųinteresų.

Juk puiku, kai gali, kiek pasidalinęs, pastatyti daugiabutį išvystytoje zonoje, kur yra darželiai, mokyklos, kur dar nėra karo dėl automobilio statymo vietų. Tačiau daugybė tų tankinančių objektų nuskriaudžia aplinkinius. Jei galima gauti leidimą namą statyti išvystytos infrastruktūros zonoje, kam tą daryti tuščioje vietoje, kur nėra infrastruktūros? Taip stabdomas apleistų rajonų vystymasis. Argumentų, kodėl turi būti tankinami išvystyti rajonai, kodėl turi būti naujomis statybomis keičiami parkeliai ir skverai, valdininkai suranda.

Pasitikrinkite, ar statomo namo apylinkių bendruomenės neprotestuoja prieš statybas. Tai nebūtinai turi būti protestas prieš visas statybas. Tai gali būti protestai prieš pernelyg didelį tankinimą, pažeidžiamus aukštingumus.  Nerekomenduočiau toleruoti tokių užstatymų, netgi ne tik iš etinės, bet ir finansinės pusės. Bendruomenės balso  ignoravimas ir jos susilpninimas atsilieps ateityje. Tai jau minėtas rajono virtimas į getą pasitraukiant aktyviems bendruomenės nariams. Jei tokiam aktyvistui naujai statomas namas uždengė langus, jis greičiausiai parduos būstą, greičiausiai netgi pigiau, nei pirko. Tačiau klausimas, kas į jo vietą įsikels? Ar nebus tai asocialas, kuriam pakaks pinigų nusipirkti atpigusį būstą.  Ar nekris naujo būsto vertė, kai po langais kasnakt vyks girtuoklių orgijos?

Vis dar yra daug dykrų ir griuvėsių geros transporto infrastrukturos rajonuose. Yra naujos statybos objektų, kurie pakeitė apgriuvusias gamyklas, nenaudojamus infrastruktūros objektus, dykynes. Tai tas kelias, kuriuo turėtų eiti darni Vilniaus plėtra.

Kas gali būti teigiamesnio darniai Vilniaus plėtrai, kai štai tokių tvorų ir griuvėsių vietoje išauga modernūs biurai ir namai?