Prieškambaryje turi būti patogu palikti rūbus, nusiauti batus, sutikti svečius. Tuo pačiu prieškambaris yra įžanga į būstą, jo vizitinė kortelė.

Paskambinę į buto sename daugiabutyje duris dažniausiai patenkame į siaurą tarsi šulinys erdvę arba mažą tamsią kišenę be jokio ryškesnio akcento. Naujos statybos būstuose atvirkščiai - holas tarsi ištirpsta, susilieja su bendra erdve, tačiau ne visada jame patogu nusirengti viršutinius rūbus, nusiauti batus, pasidėti rankinę. Ir vienu, ir kitu atveju prieškambariui dažniausiai pritrūksta erdvės arba ribų ir funkcionalumo.

Atrodytų, kad prieškambario įrengimas - savaime aiškus: spinta rūbams, veidrodis, batų dėžė. Tačiau tik apsigyvenus naujame bute ar name tampa aišku, kad prieškambaryje daug ko trūksta. Holas arba prieškambaris yra ta erdvė, kuri turi būti maksimaliai funkcionali ir patogi. Kita vertus - tai įžanga į būstą, tarsi nuoroda į tai, kaip jūs gyvenate, kaip priimate svečius.

Prieškambario erdvė turėtų būti maksimaliai išnaudota, kad svečiams sugužėjus šeimininkams netektų bėgioti ieškant, kur sukabinti jų paltus. Tuo pačiu funkcionalumas neturi nustelbti estetikos, kaip atsitinka, kai stengiantis padidinti erdvę veidrodžiais, nepagalvojama, kad jie iškreipia aplinkos vaizdą, sukuria nejaukumo pojūtį.

Tambūras - name, prieškambaris - bute

Prieškambariui - vietai, kuri yra būsto pradžia ir kurioje sutinkame bei išlydime svečius, reiktų skirti ne mažiau dėmesio nei kitoms patalpoms. Hole arba prieškambaryje paliekami viršutiniai rūbai, batai, rankinės, todėl pirmiausia ten turi būti spinta arba bent erdvi rūbų kabykla.

Daugelis pamiršta, kad be rūbų buto hole gali tekti laikyti vaiko vežimėlį, dalį žaislų, gerai, jei jame atsiranda vietos krepšiams ir lagaminams. Nors tam tikslui turėtų būti numatyta drabužinė, daugelyje mažesnių butų jos nebūna.

Individualiame name dėl šilumos sulaikymo varstant lauko duris, būtinas tambūras, nors ne visi architektai jį suplanuoja. Tie, kurie apie tai pagalvoja, tambūre įrengia kabyklą rūbams, taip sutapatindami dvi funkcijas: šalto ir šilto oro atskyrimą ir viršutinių rūbų bei batų saugyklą. Tokiu atveju tambūras-prieškambaris turėtų būti pakankamai erdvus.

Kita vertus, jei tambūras tik atskirtų lauką nuo vidaus, o prieškambaris būtų kita patalpa, nereiktų ieškoti ypatingai šiltų lauko durų, kurių kaina nemenka, o ir įstatyti jas be šilumos tiltelių gana problematiška. Juolab, kad tokiu atveju tambūro plotas gali būti minimalus.

Racionaliai suplanuotos namo pirmojo aukšto erdvės: šalia tambūro palikta galimybė įsirengti drabužinę, o holas - tik pereinama erdvė.

Beje, planuojant namo vidaus patalpas, kartais pamirštamos pagalbinės erdvės, sandėliukai, kurių tikrai prisireikia - kažkur reikia laikyti lyginimo lentą, dulkių siurblį ir kitus rakandus, ilgainiui jų prisikaupia gana daug. Todėl patyrę architektai, projektuodami šeimos namą, klausinėja apie šeimos narių pomėgius, profesijas, gyvenimo būdą. Juk jeigu slidinėjate, reikės kažkur laikyti slides ar bent rūbus, jei kaituojate - reikės vietos lentai, vaikų riedlentėms, dviračiams. Jei turite šunį, prieškambaryje reikės stalčiaus pavadėliui laikyti ir t.t.

Kas svarbiausia prieškambaryje

 

Svarbiausia, ką reikia įrengti prieškambaryje, tai gerą apšvietimą, talpią spintą ir lengvai valomą grindų dangą.

 

Apšvietimas. Prieškambaryje reikalingas ryškus ir tolygus apšvietimas, geriausia, jei jis įsijungia nuo judesio daviklio, kad nereiktų kiekvieną sykį ieškoti jungiklio ir išjunginėti šviesos. Tinka lubiniai šviestuvai, jei yra veidrodis, rekomenduojama, kad jis turėtų atskirą apšvietimą. Dažnai apšvietimas įrengiamas sieninės spintos viršutiniame profilyje. Tai geras sprendimas, nes atidarius spintą gerai matyti joje sudėti daiktai. Jei prieškambaris siauras, į priešingas sienas nukreipti šviestuvai vizualiai jį padidina.

 

Grindų danga. Daugelis prieškambaryje, ypač bute, vengdami grindų dangų maišalynės, pakloja tokią pat grindų dangą kaip ir svetainėje. Visgi tai nėra patogu, nes neretai įžengiame į butą šlapiais ar snieguotais batais, lieka vandens žymės. Geriausia prieškambario grindis iškloti plytelėmis ar kita drėgmei nejautria, lengvai valoma grindų danga.

Kilimėlis prie lauko durų - ne pats geriausiais sprendimas.

 

Slenkančių durų sistema. Spinta su stumdomomis durimis ir stalčiais yra svarbiausias prieškambario baldas, tuo pačiu turėtų būti mažiausiai matoma ir užimti nedaug vietos. Stumdomų durų spintos patogios tuo, kad niekam netrukdo atidarytos jos durys. Tačiau tokią spintą reikia numatyti dar iki apdailos darbų. Konsultacijas su stumdomų durų sistemas gaminančios įmonės specialistais geriausia pradėti prieš atliekant vidaus apdailą, o dar geriau - projektuojant namą, kad spinta ir sienos bei lubos sudarytų visumą. Geriausia, jei tokiai spintai iš anksto suprojektuojama įgilinta niša. Atskirus elementus, kurių reikia įrengti sieninę spintą, galima padaryti ir iš baldinės plokštės, bet toks sprendimas ne visada pasiteisina. Geriau, kai šie elementai yra tarsi sienos ar lubų dalis, t.y., iš vidaus apdailai naudojamų panašių medžiagų.

Stumdomų durų spinta - būtinas prieškambario baldas.

Spintų gamintojai siūlo įvairiausių spalvų ir medžiagų stumdomų durų užpildus. Kokie bus durų užpildai, lemia interjero visuma. Kad nereiktų atskiro veidrodžio, daugelis renkasi veidrodines spintos fasado plokštumas, bet ne visada tokios pasiteisina, nes veidrodis atspindėdamas šviesą tarsi dvigubina erdvę ir sukuria labirintą. Kartais elegantiškiau atrodo dažytas, raštais dekoruotas stiklas.

Nedidelio ploto prieškambaryje racionaliausia yra užsakyti dviejų stumdomų durų spintą, kurios vienoje pusėje būtų galima rūbus kabinti, kitoje būtų pirštinių, šalikų lentynos, o apačioje - batų dėžė. Mažo prieškambario spintos sienelėms ir stalčiams geriausia rinktis neutralias arba sienų spalvas, nes taip sukuriama didesnės patalpos iliuzija.

Bute slenkančių durų sistema gali būti drabužinė ir baldas, atliekantis erdvės atskyrimo funkciją.

Prieškambaryje neverta planuoti atvirų lentynų, nes paprastai tik interjerinėse nuotraukose jos atrodo gražiai. Dažniausiai jose prisikaupia daiktų, kurie ne visada atrodo tvarkingai. Labai patogu, jei prieškambaryje galima atsisėsti ir apsiauti batus - to reikia ne tik senoliams, bet ir vaikams, patogiau ir bet kurio amžiaus žmogui.

Prieškambario baldai ir stilius

 

Posakis - sutinka pagal išvaizdą, išlydi pagal protą - tinka ir būstui. Kiekvienas peržengęs namų slenkstį pirmiausia patenka į prieškambarį. O vaizdelis prieškambaryje dažnai būna nekoks - išrikiuotos batų, paltų eilės, skėčiai, krepšiai, netgi riedučiai ar dviračiai. Visa tai atėjusiam suteikia nemažai informacijos, bet vargu ar tokios, kokią norėtume perduoti. Žinoma, tai nereiškia, kad svečiai vėliau prisimins tik šį vaizdą. Greičiausiai - šeimininkus ir jų svetingumą.

Prieškambaris neturėtų būti priešingas tiems jausmams, su kuriais sutinkame svečius. Sutikimo vieta turėtų būti patraukli, puošni ir individuali. Rūbams bei avalynei turi būti skirta vieta spintoje, stalčiai ar atskira patalpa.

Paprasčiausias ir greičiausias prieškambario erdvės apstatymo būdas - nusipirkti jam skirtą baldų komplektą su spintomis, kabyklomis ir kitais daiktais. Tačiau, jei norisi, kad būstas nebūtų panašus į kitų, atitolti nuo standartinio prieškambario galima senais baldais, originalia kabykla, paveikslu.

Prieškambario nereiktų paversti sandėliu su aklinomis spintų sienomis. Geriau prieškambaryje vienintelis, bet talpus ir kruopščiai apgalvotas baldas - pavyzdžiui, greta sieninės spintos įdomiai atrodys originalaus dizaino rūbų kabykla svečių rūbams arba vaikų nupieštų paveikslų galerija.

Prieškambaris - buto vizitinė kortelė.

Prieškambaryje tinka eksponuoti meno kūrinius - nedidelius paveikslus, vazas, keramiką, antikvarinius daiktus - žodžiu, visa, kas mums patiems brangu ir patrauklu. Ant sienų gali kabėti paveikslai, lentynose - vazos, ant komodos - sausų gėlių kompozicija. Galima eksponuoti renkamų daiktų kolekciją. Prieškambaryje tinka sukabinti šeimos nuotraukų kolekciją. Fantazijos ribos čia begalinės. Svarbiausia - tą padaryti taip, kad būtų skoninga ir nebanalu.

Labai svarbus baldas prieškambaryje yra rūbų kabykla svečiams. Ji turi būti matoma ir patogiai prieinama. Kabykla gali būti pastatoma ant grindų, tvirtinama prie sienos. Tačiau ji turėtų derėti prie bendro prieškambario stiliaus. Ji gali būti ir originaliu akcentu, jei padaryta pagal individualų užsakymą arba savomis rankomis. Tačiau patariama vengti medžiagų mišinio. Jei prieškambaryje vyrauja natūralios medžiagos, netiks plastikinė kabykla.

Sienos - fonas meno kūriniams

Prieš pasirenkant prieškambario sienų apdailos medžiagas ir spalvas reikia žinoti, kokie daiktai jame bus. Meno kūriniams geriausiai tinka tokios spalvos, kurių fone jie išryškėja. Galima naudoti kontrastingas spalvas, tačiau rekomenduojama vengti ryškių spalvų. Ryškios spalvos pateisinamos modernistinio stiliaus, steriliame bute - tokiame, kur daiktų nedaug. Tuomet toks gali būti ir prieškambaris - jame ilgai neužsibūnama ir spalvos yra tarsi nuoroda į buto interjerą.

Sienas klijuoti tapetais ar dažyti? Prieškambario sienų apdailai vis dėlto geriau rinktis dažus - jie ilgaamžiškesni, nesudėtinga pakeisti apsitrynusią ar nusibodusią spalvą. Tačiau reiktų nepamiršti, kad prieškambario sienos gali nukentėti nuo šlapių rūbų, tad rinktis reiktų atsparesnius dažus. Galima prieškambarį išdažyti imituojant nelygumus, dėmes, tuomet tikrosios ne taip kris į akis.

Atsargiai su veidrodžiais ir portretais

Kitas įsigalėjęs stereotipas - kad veidrodžiai praplečia ankštą erdvę. Tai tik vienas, ne didžiausias veidrodžių privalumas. Jie erdvę ir iškreipia. Nuolat matydamas save veidrodyje žmogus pasijunta nejaukiai, tai erzina. Ypač jei emociškai ir psichologiškai nėra tam pasiruošęs. Į veidrodį geriausia žiūrėti tada, kai to norisi. Net rūbų spintose dizaineriai pataria įtaisyti veidrodžius vidinėse durų pusėse, kad vaizdas veidrodyje neužkluptų atsitiktinai. Prieškambaryje veidrodis būtinas, bet neturėtų būti pagrindiniu akcentu.

Taip pat atsargiai reiktų kabinti portretus. Psichologiškai, emociškai yra svarbu, kieno veidas kabo ant sienos bute ar net prieškambaryje. Kai kuriais atvejais portretai irgi gali erzinti, veikti neigiamai. Geriausia ant prieškambario sienų kabinti neutralius peizažus, natiurmortus, abstrakčių temų paveikslus.

Kad prieškambaris būtų maloni nuoroda į butą

• Jūsų prieškambaris - pirmasis įspūdis apie šeimininkus ir būstą.
• Apšvieskite prieškambarį - tegul nuo pat durų susidaro įspūdis, jog gyvenate šviesiame būste.
• Stenkitės, kad prieškambaris būtų kuo erdvesnis. Numatykite jame vietą atsisėsti.
• Venkite prieškambaryje stilių ir spalvų mišinio, dirbtinių ir natūralių medžiagų maišalynės.
• Prieškambario sienų apdaila turėti būti padidinto atsparumo trinčiai ir drėgmei. Grindų danga - atspari drėgmei ir lengvai valoma.
• Nenaudokite pigių, momentinio efekto, bet greitai nusidėvinčių medžiagų. Pavyzdžiui, putplasčio plokščių lubų apdailos, sintetinių plėvelių. Baltos plokštės greitai pagelsta, deformuojasi. Sintetines lipnias plėveles vėliau būna labai sunku nuimti nuo paviršių.

ASA.LT informacija