Nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tvarka
Atnaujinta: 2024-04-15

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) informuoja, kad 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 4, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau - NTMĮ pakeitimo įstatymas), kurio pakeitimai daugiausia susiję su fizinių asmenų nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo nekilnojamojo turto apmokestinimu.

Pirmiausia pažymime, kad pagal NTMĮ pakeitimo įstatymo nuostatas, nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami tokie fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys arba įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 1 milijoną litų. Toks nekilnojamasis turtas, kurio mokestinė vertė viršija 1 milijoną litų, remiantis NTMĮ pakeitimo įstatymo 3 str. 2 dalies nuostatomis, apmokestinamas 1 procento mokesčio tarifu. Pažymime, kad apmokestinama tik ta turto mokestinės vertės dalis, kuri bendrai susumavus nuosavybės teise valdomus ar įsigyjamus nekilnojamojo turto vienetus, viršija neapmokestinamąjį dydį, t.y. 1 milijoną litų. 

   Būtina atkreipti dėmesį, kad, pagal NTMĮ pakeitimo įstatymo 4 str. 2 dalį, 1 milijono litų neapmokestinamoji vertė taikoma visam nurodytos paskirties nekilnojamam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra įsigyjamas. Taikant šią nuostatą, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl prievolės mokėti ar nemokėti nekilnojamojo turto mokestį, sudedamos visų šeimos narių atskirai ar bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo išvardintų paskirčių nekilnojamojo turto vienetų vertės. Jei bendra šių turto vienetų mokestinė vertė viršija 1 milijoną litų, atsiranda prievolė nuo viršijančios dalies apskaičiuoti ir sumokėti 1 procento nekilnojamojo turto mokestį.

 Svarbu pažymėti, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo prievolė nebesiejama su minėtų paskirčių nekilnojamojo turto naudojimu fizinio asmens ekonominėje ar individualioje veikloje.

 Remiantis NTMĮ pakeitimo įstatymo 6 str. 1 dalimi, pasikeičia ir nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo bei sumokėjimo tvarka. Fiziniai asmenys, kuriems atsiranda prievolė mokėti 1 procento nekilnojamojo turto mokestį, deklaraciją turi pateikti ir mokestį sumokėti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos. Šis mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant 1 procento tarifą, įskaitomas ne į savivaldybės, o į valstybės biudžetą. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir moka sena tvarka, t.y. iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.

Svarbu pažymėti, kad jeigu nekilnojamasis turtas, už kurį mokesčio mokėtojas privalo apskaičiuoti mokestį, priklausė jam nuosavybės teise, buvo įsigyjamas arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens ne visą mokestinį laikotarpį, mokestis apskaičiuojamas proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai (mėnesiais), kurią tas nekilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise arba buvo įsigyjamas, arba juridinio asmens buvo perimtas iš fizinio asmens.

Juridiniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ar perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar jiems grąžintos teisės į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą arba kurį nekilnojamasis turtas yra jiems perduotas NTMĮ 3 str. 3 dalyje nurodytu atveju. Juridiniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o NTMĮ 3 str. 3 dalyje nurodytu atveju - nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą grąžino.

Fiziniai asmenys mokestį pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, o NTMĮ 3 str. 3 dalyje nurodytu atveju - nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą grąžino. Fiziniai asmenys mokesčio nebeskaičiuoja nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą perleido, perleido teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ar šių teisių neteko, o NTMĮ 3 str. 3 dalyje nurodytu atveju - nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį nekilnojamąjį turtą perdavė juridiniam asmeniui.

Primename, kad nekilnojamojo turto mokestinę vertę skelbia VĮ „Registrų centras". Norint sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę, tai galima padaryti dviem būdais: tiesiogiai kreipiantis į VĮ „Registrų centrą" su prašymu gauti mokestinės vertės išrašą arba VĮ „Registrų centro" internetinėje svetainėje http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp suvedus nekilnojamojo turto unikalų numerį (tik masiniu būdu įvertintam nekilnojamam turtui). Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, reikalingus mokesčiui apskaičiuoti, VĮ „Registrų centras" pateikia vietos mokesčių administratoriui kiekvienais metais iki vasario 1 dienos ir iki rugpjūčio 1 dienos, o duomenis apie nekilnojamąjį turtą, apmokestinamą taikant 1 procento tarifą, ir iki gruodžio 15 dienos.

Taip pat primename, kad nekilnojamojo turto mokestinė vertė gali būti apskųsta NTMĮ 10 straipsnio nustatyta tvarka. Skundai dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės pateikiami turto vertintojui (t.y. VĮ „Registrų centrui") per tris mėnesius nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Praleidus šį terminą mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Priimtas turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

A+ energinės klasės kotedžas – ar aš jį pirkčiau?

Ar verta pirkti A+ energinės klasės kotedžą, kodėl verta rinktis kotedžą, A+ klasės kotedžų šildymo kaštai, ar verta investuoti į A+ klasės kotedžą, per kiek metų atsiperka A+ klasės kotedžas

Ar paliekate namus saugius?

Namo apsauga nuo vagystės, kaip apsaugoti namą, namo saugumo priemonės, davikliai namų apsaugai, namo patalpų apsauga, namo langų apsauga, namo durų apsauga, namo durų spynos

Buto nuomos sutarties šablonas

Buto nuomos sutarties pavyzdys, buto nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Buto nuomos sutartis

Buto nuoma, buto nuomos sutartis, butu nuomos sutartis, nuomos sutartis buto, buto nuomos sutartis su fiziniu asmeniu

Daugiabučio renovacija

Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?

Daugiabučių namų administravimas

Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas

Gyvenamoji aplinka ir sveikata

Ryšis tarp miesto aplinkos ir sveikatos, gyvenamosios aplinkos ir sveikatos sąveika, aplinkos poveikis sveikatai, kaip gyvenamoji aplinka įtakuoja sveikatą, aplinkos veiksnių pasekmes sveikatai

Gyvenamoji statyba

Gyventojų apklausa dėl naujo būsto įsigijimo rodo tas pačias rinkos tendencijas, bet išryškino ir naujų. Tradiciškai svarbiausiu kriterijumi įsigyjant naują būstą yra kaina, bet ryškėja perkančiųjų būstą dėmesys infrastruktūrai, norintys keisti būstą pirmenybę teikia jo ekonomiškumui, daugėja pageidaujančių gyventi individualiame name.

Individualių namų vertinimo ypatumai

Vis daugiau žmonių, pirkdami būstą, ima paskolas iš bankų, taigi įkeičiamas turtas turi būti teisingai įvertintas.