Jei sostinėje šiandien ieškotumėte buto su kiemeliu ar erdvia terasa, o ne terasa pavadintu balkonu, vargiai rastumėte. Tačiau ateityje, tai, matyt, nebus problema. NT vystytojai, pajutę paklausą, ėmėsi projektuoti butus su kiemeliais, terasomis, netgi ant stogo.

Keičiasi buto didmiestyje charakteristika

„2002 metais buvo stengiamasi iš sklypo „išspausti" kuo daugiau naudos, daugiabučius ar kotedžus sustatant maksimaliai tankiai, tačiau šiandien užsakovų požiūris gerokai pasikeitęs, todėl sulaukiama vis įdomesnių pastatų projektavimo užduočių. Architektai kartu su vystytojais nuolat ieško išradingų sprendimų, kaip spręsti perpildytų gyvenviečių ir vienas kitam saulę užstojančių daugiabučių problemą, todėl kuriamos atokesnės ir mažesnės gyvenvietės, daugiabučiai statomi didesniais atstumais vienas nuo kito", - pasakoja  bendrovės „Projektų biuras" vadovė, architektė I. Levickienė.

Architektės teigimu, dėl besikeičiančio vilniečių gyvenimo būdo jaučiamas poreikis, kad mieste esančiame bute ar kotedže būtų galima jaustis lyg užmiesčio name, todėl vis dažniau prisijaukinama gamta arba dirbtinai sukuriami tam tikri kraštovaizdžio architektūros elementai.

„Natūralu, kad nekilnojamojo turto vystytojams svarbus kiekvienas kvadratinis metras, tačiau šiandien drąsiau investuojama į privačius kiemelius šalia kotedžų, erdvius balkonus ar lodžijas. Didesnio nuošalumo ir privatumo įspūdis neretai sukuriamas atskiriant kiemelius dirbtiniais kalneliais ir vėliau juos apželdinant. Ištisos kvartalo ribos kartais apsodinamos iki 3 metrų užaugančiomis kalnapušėmis ar kitais augalais, taip užtikrinant, kad ateityje greta išdygus naujam pastatui pavyks išsaugoti gyventojų privatumą", - teigia I. Levickienė.

NT vystymo kompanijos „Novalex" projektų pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė mano, kad sostinės nekilnojamojo turto rinka išgyvena transformaciją. „Vadinamosios tūkstantmečio kartos vilniečiai, ieškodami sau būsto, vis dažniau didesnę kvadratūrą išmaino į kitus privalumus - specifinę namų vietą mieste, nuosavą kiemą, automobilio parkavimo vietą. Statytojai, spėję sureaguoti į kintantį pirkėjų mąstymą, šiandien trina rankomis. Tačiau yra ir projektų, kurie, nepaisant bendro rinkos pakilimo, dėl nelankstumo bei aukštos kainodaros jau kelerius metus neranda naujų šeimininkų".

Pasiteisno angliškų kotedžų koncepcija

"Vietoje nepanaudotų papildomų kvadratų rinkoje pradėti vertinti kiti būstų bruožai, pavyzdžiui, nuosavi kiemai. Įsitvirtina nuostata: „geriau mažesnis, bet kuriantis vertę". Vakarų šalių praktika rodo, kad tai nėra vienadienė mada. Lietuvos NT vystytojai, kurie šio pokyčio neįvertino, jau šiandien turi bėdų realizuodami savo projektus", -  sako „Novalex" projektų pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė.

NT srityje dirbančios pardavimų vadovės nuomone, nesvarbu, kaip vadinsime būstą, kotedžu ar butu, visiems lietuviams yra įgimtas noras turėti bent kažkokią nuosavą lauko zoną.

Tai jau seniai tapo galingu NT rinkodaros veiksniu, dėl kurio šiandien net paprastus balkonus kai kuriuose skelbimuose pradėta vadinti terasomis.

Vienas iš projektų, pasiūliusių butus su kiemais, buvo "Naujoji Anglija" - mažaaukščių daugiabučių kvartale kiekvienas butas turi 25-30 kv. m ploto atskirus kiemelius.

"Grįžtant prie dilemos, ką pirkti - butą, kotedžą ar apskritai nuosavą namą, mano praktika rodo, kad yra kelios skirtingos auditorijos su skirtingais prioritetais. Kas nori ir kas gali sau tai leisti, renkasi nuosavą namą prestižiniame mikrorajone. Kas nori to paties, bet negali, ieško kažko panašaus tik pigiau. Šis segmentas, kad gautų didesnį būsto plotą, sutinka keltis į kotedžą toliau nuo miesto, kur kainos mažesnės. Ir yra trečia pirkėjų kategorija: tai žmonės, kurie dažnu atveju galėtų sau leisti ir namą, bet tai nėra jų tikslas. Tokie žmonės perka ne būsto plotą ir nenori „tarnauti" dideliems kvadratams. Pagrindinis tokių pirkėjų tikslas yra turėti namus mieste, geroje vietoje, komfortiškoje aplinkoje, su papildomais patogumais, - pastebėjimais dalijasi ekspertė. - Svarbiausia, neužsižaisti su namų porūšiais ir pavadinimais, o žiūrėti, kokias realias vertes ir už kokią sumą gauni konkrečioje situacijoje. Jeigu projekto pristatyme matome žodį „terasa", neskubėkime trinti rankomis. Visų pirma patikrinkime, koks realus erdvės sprendimas yra siūlomas".

Kiemelio prie buto daugiabutyje vizualizacija.

Architektų manymu, vienintelis būdas didinti privatumo jausmą butuose yra projektuoti juos ne vertikaliai, statant daugiaaukštį, bet horizontaliai - kuriant gyvenvietę, kurioje kiekvienas butas turi savo terasą, savo kiemą, priskirtą vietą automobiliui. Užstatymo intensyvumas tokioje gyvenvietėje yra nepalyginamai mažesnis, su pamiške ir ežeru besiribojanti aplinka - žymiai ramesnė. Tai užtikrina privatumo ir kaimynystės balansą bei formuoja iš esmės kitokį gyvenimo stilių.

Angliškosios koncepcijos perkėlimas į Lietuvą, vientisa gyvenvietės stilistika ir netgi projekto pavadinimas padėjo atkreipti žmonių dėmesį.

Vilniuje šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip šimtas skirtingų naujų butų projektų.

Ar pasiteisins terasos ant stogo?

Suprantama, kad ne prie visų butų galima suprojektuoti kiemelius, erdvesnes nei standartinis balkonas terasas.

Ant „Lighthouse" daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų, Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą.

„Perimdami gerąją Skandinavijos šalių patirtį įrengėme dvi žaliuojančias terasas ant trečiojo gyvenvietės „Lighthouse" etapo daugiabučių stogų. Tai yra šiame projekte butus įsigysiančių gyventojų bendruomenei skirta vieta ir pirmosios tokio pobūdžio terasos mūsų šalyje", - teigia nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovės „MG Valda" pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.

Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG", bus padalintos į tris zonas. Valgomųjų zonose gyventojai galės mėgautis grilio patiekalais ir auginti prieskoninius augalus, bendravimui skirtos žaliosios zonos, o atsikvėpti po dienos darbų bus galima poilsio zonose.

Visa terasų erdvė išklota natūralaus medžio grindimis, pavėsinės taip pat pagamintos iš medžio. Erdvių apželdinimui panaudota keliasdešimt rūšių ilgamečių augalų, terasos dėl technologinių sprendimų yra pritaikytos naudoti tiek saulėtą, tiek lietingą dieną.

Žaliuojančios terasos ant stogo yra trečiojo ir jau beveik baigto statyti „Lighthouse" gyvenvietės etapo su 265 naujais butais dalis.

„Lighthouse" projektuotojai mano, kad pas mus prigis skandinavų bendruomeniškumo tradicijos ir gyventojai leis laisvalaikį būryje, terasoje ant stogo. Įmonės vizualizacija.

Pasak gyvenvietės ir terasų architekto Remigijaus Bimbos, „tai yra Skandinavijoje paplitęs sprendimas, kurį puoselėdama daugiabučio bendruomenė gali turėti nemažai naudos. Vilniuje nieko panašaus tikrai nerasime", - sako architektas.

R. Bimba teigia, kad nors Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių - visgi panašių sprendimų dar reikėtų kur kas daugiau. Anot jo, keičiantis lietuvių supratimui apie bendruomeniškumą, žaliuojančios terasos ant daugiabučių stogų galėtų tapti tendencija.

Architektas Gintaras Čaikauskas, turintis nemažą darbo patirtį Skandinavijoje, antrina R. Bimbai ir teigia, kad žaliosios zonos ir architektūriniai sprendimai, kurie pabrėžia pastatų gamtiškumą, yra itin populiarūs Šiaurės Europos šalyse. Skandinavijoje vyraujantys architektūriniai sprendimai iš medžio, nuosaikus dizainas ir gamtiški elementai iš dalies tokie populiarūs yra ir dėl geografinės padėties, kuri formavo statybų kultūrą bei tradicijas.

„ Skandinaviškas požiūris skinasi kelią ir Lietuvoje, tai matome net iš viešumoje kylančių diskusijų dėl žaliųjų erdvių ar NT plėtotojų pasirenkamų sprendimų. Pastebime, kad žmonės, įsigydami būstą, visuomet pasidomi, ar šalia yra žalioji erdvė, jiems taip pat svarbi ir žaluma šalia biuro, kuriame dirba", - teigia NT pardavimų vadovas.

G. Čaikauskas teigia, kad Lietuva taip pat progresuoja ir po truputį prigyja bendruomeniškumo kultūra. NT plėtotojai projektuoja bendras dviračių, vežimėlių saugojimo patalpas, kuriamos bendros erdvės susirinkimams arba, tarkime, terasos laisvalaikiui.

„Plėtodami gyvenamųjų namų gyvenvietes, didelį dėmesį skiriame bendruomeniškumui: apgalvojame bendrąsias erdves, kuriose gyventojai galėtų burtis, taip pat organizuojame įkurtuves, talkas bei įvairius renginius, siekiant supažindinti būsimuosius kaimynus. Pirmus metus patys administruojame daugiabučius ir užtikriname, jog visi iškylantys gyventojų klausimai būtų išgirsti ir atsakyti", - sako M. Umbrasas.

P.S Kaip praktikoje pasiteisins bendros gyventojų erdvės - neaišku. Kyla klausimų dėl jų priežiūros, funkcionalumo žiemą, naudojimo trukmės ir kt. Ką gi - terasų ant stogo sprendimas įdomus, laikas parodys, ar jis pasiteisino. Pasidomėsime.

ASA.LT informacija, parengta pagal NT plėtotojų pranešimus, įmonių vizualizacijos