Klausimas: Žemės ūkio paskirties sklype yra daug „nenaudingos" žemės (stovi aukštos įtampos elektros stulpai, dujos pravestos po žeme). Didesnio laisvo ploto, kuriame būtų galimą kažką pasistatyti ar pan., yra nedaug. Ir, aišku, visi savininkai norėtų to „geriausio" žemės gabalėlio (be elektros stulpų ir dujų). Bet pasidalinti, kad visiems atitektų vienas ir tas pats „geresnis" plotelis, neįmanoma.

Keturių žemės ploto savininkų indėlis į sklypą yra nevienodas. Vienas iš savininkų yra ūkininkas ir jis vienas tvarkė žemės susigrąžinimo dokumentus. Atsiimta žemė buvo suskirstyta visiems vaikaičiams pagal įstatymus, dabar jų yra likę 4.

Jau apie 20 metų ūkininkas dirba tose žemėse. Išartas 50 arų plotelis, kuriame augina uogas, daržoves ir pan. Su ūkininku darbuojasi ir kiti savininkai, išskyrus vieną. Tas darbas yra savanoriškas, jie visi patys augina sau kas ką nori, padeda vieni kitiems, dalinasi derliumi tarpusavyje.

Ūkininkas taip pat kasmet organizuoja privalomus šienavimus, kontaktuoja su elektros tinklų savininkais įvairiais klausimais, žodžiu, jis vienas tvarko visus reikalus susijusius su žemės savininko pareigomis.

Ūkininkas užsakė ir padarė kadastrinius matavimus, specialistai pabraižė siūlomą žemių padalinimą, bet vienas iš 4 savininkų (tas, kuris faktiškai niekuo neprisidėjo yra prie žemės išlaikymo, priežiūros ir pan.) nesutinka. Jis nori to geresnio sklypo (kuris yra išartas, išdirbtas, jame pastatytas namelis ant ratų, pavėsinė).

Gal yra kokie nors įstatymų nustatyta pirmumo teisė pasirinkti sklypo vietą dalybų metu priklausomai nuo įdėtų pastangų, įdirbio ar panašiai?

Atsako Rasa Vaičekauskytė,  advokato padėjėja

Visų pirma, pažymėtina, kad bendraturtis, atkūręs bendrą daiktą arba jį pagerinęs, gali reikalauti iš kitų bendraturčių proporcingai jų dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje atlyginti išlaidas, patirtas dėl bendro daikto atkūrimo ar pagerinimo.

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatyme, teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose - ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Paminėtina, kad pats atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo.

Teisinis reguliavimas numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Darytina išvada, kad sprendžiant ginčą dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, rekomenduotina pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, bet taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Aktuali teismų praktika numato, kad nustatyta pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio dalį įgyvendinama tik tada, kai ši dalis yra parduodama. Tuo atveju, kai bendraturtis siekia atidalijimo, kito bendraturčio interesai negali būti ginami remiantis CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teise pirkti parduodamą dalį. Įstatyme nustatyta bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti negali būti aiškinama taip, kad, suteikiant prioritetą bendraturčiui pirmenybės teise pirkti atidalijamą dalį, būtų paneigta įstatymo nustatyta kito bendraturčio teisė būti atidalytam, kartu paneigiant įstatyme nustatytą teisę būti ne bendraturčiu, bet atskiru savininku, suformuojant jam atskirą (atidalytą) daiktą.

Atkreipiame dėmesį, jog komentaro autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame teisminiame ginče be atskiros teisinės analizės.