Židinio priežiūra

Kai už lango pliaupia niūrūs rudens lietūs, o žvarbus vėjas drasko paskutinius medžių lapus, norisi jaukiai ir šiltai įsitaisyti prie židinio, kad sušiltų ir kūnas, ir siela. Tačiau vos tik pravėrus židinio dureles pakyla tamsus pelenų debesis, o uždegus keletą malkų aitrūs dūmai pradeda graužti akis – taip jaukios svajonės apie vakarą prie židinio akimirksniu išsklaido.

Sausos malkos – daugiau šilumos

Daugumą židinių savininkų labiausiai erzina tai, kad tik užkūrus malkas visur prirūksta sunkiai išvėdinamų dūmų, o pakuroje nuolat kaupiasi suodžiai. Negana to, šildoma patalpa, vos spėjusi įšilti, vėl greitai atšąla arba išvis lieka šalta. Kad nekiltų tokių problemų, reikia nuolat rūpintis tiek židiniu, tiek malkomis.

Malkos būtinai turi būti sausos. Idealu, kai jos vieną žiemą paruošiamos, o kitą – kūrenamos. Šlapios malkos ne tik blogiau dega ir rūksta, bet ir atiduoda apie 30–50 procentų mažiau šilumos nei sausos, todėl jų prireiks kur kas daugiau.

Žmonėms, kurie įsirengia židinius-kapsules, dažniau reikia ne šilumos, o vien ugnies grožio, tačiau deginti malkas tik dėl vaizdo yra pernelyg brangu. Geriau rinktis židinį-krosnį – tada bus galima džiaugtis ir ugnimi, ir ilgai išliekančia šiluma.

Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą medieną. Geriausia rinktis lapuočių, o ne spygliuočių malkas. Ąžuolas, uosis ir beržas yra tinkamiausias pasirinkimas, nes degdami atiduoda daugiausiai šilumos. Kitos medienos rūšys yra prastesnės – jas deginant židinio sienelės bei kaminas greitai apsineša suodžiais.

Be to, nuolat kūrenamas židinys kaupia mažiau drėgmės, todėl, prasidėjus šildymo sezonui, jis nerūksta.

Ideali židinio vieta

Įsirenginėdami židinius žmonės dažnai padaro vieną klaidą – neapskaičiuoja patalpos dydžio ir židinio išskiriamos šilumos kiekio. Ar šiluma pasiskirstys tolygiai, priklauso nuo teisingai pasirinkto židinio dydžio bei galingumo. Šilumos sklaidai įtakos turi ir patalpos forma, būsto šilumos izoliacija bei ventiliacija.

Rekomenduojama židinius statyti toje namo vietoje, kurioje yra daug atvirų erdvių ir nėra durų – taip šiluma gerai pasklinda po visą patalpą. Jei židiniu norima apšildyti namus, kuriuose yra nemažai uždarų kambarių, būtina išvedžioti ortakius.

Svarbiausia – dar prieš rinkantis židinį tvirtai apsispręsti, ar jis bus pagrindinis, ar tik papildomas šilumos šaltinis. Atsakingai apsvarsčius šiuos dalykus, nei rudenį, nei žiemą nebereikės drebėti iš šalčio.

Ekologiška „auksinė ugnis“

Židinių savininkus dažnai gąsdina ir nuolat kylanti kokybiškų malkų kaina. Ieškant būdų, kaip sumažinti išlaidas kuro ruošimui ir paversti malkas dar ekologiškesniu kuru, buvo atrasta niinimama „auksinė ugnis“.

Šios technologijos paslaptis – iš ketaus pagamintos pakuros grotelės, kurios leidžia tolygiai paskirstyti orą ir užtikrina aukštesnę degimo temperatūrą. Šis sprendimas dažnai naudojamas židiniuose, kurių pakuros pagamintos iš išskirtinės muilo akmens rūšies – úgynevezinto mamuto akmens.

Mamuto akmuo, veikiamas karščio, nesuyra ir puikiai atlaiko daugkartinius kaitinimo bei atvėsimo ciklus. Degant „auksinei ugniai“, joje sudega daug kenksmingų medžiagų, kurios paprastuose židiniuose išmetamos į orą ar net patenka į gyvenamąsias patalpas, todėl šiuos židinius drąsiai galima vadinti ekologiškais.

Daugiau karščio – mažiau suodžių

Paprasti židiniai reikalauja daugiau priežiūros – juose nuolat prisikaupia drėgmės, todėl jie pradeda rūkti. Norintiems daugiau laiko skirti poilsiui, o ne suodžių valymui, vertėtų rinktis muilo akmens židinius.

Originali šių židinių konstrukcija leidžia optimaliai paskirstyti degimui reikalingą orą. Dėl to pakuroje išgaunama itin aukšta temperatūra, kurioje sudega ne tik malkos, bet ir suodžiai. Į atmosferą išmetamuose dūmuose beveik nelieka kenksmingų medžiagų, o malkoms sudegus lieka tik nedidelis kiekis pelenų.

Muilo akmens židinių priežiūra itin paprasta – paviršių pakanka nuvalyti drėgnu skudurėliu, o riebalų dėmes lengvai nuplausite paprastu indų plovikliu. Atsiradus įbrėžimui, jį tereikia švelniai pašveisti smulkiu švitriniu popieriumi.

Židinio stiklines dureles, jei jos aprūksta deginant drėgnas malkas, galima nuplauti specialiu valikliu. Tačiau įsidėmėkite: įkaitusio stiklo valyti negalima, nes jį galite subraižyti arba pažeisti.

Pagal priešgaisrinės saugos taisykles kaminas turi būti valomas kartą per metus, ne kūrenimo sezono metu. Šį darbą turėtų atlikti profesionalai – tuomet nereikės baimintis nei gaisro pavojaus, nei prirūkusių patalpų.