Kaminai būna mūriniai, moliniai, akmeniniai, keraminiai, plieniniai ar pagaminti iš kitų karščiui atsparių natūralių bei dirbtinių medžiagų. Šiandien dažniausiai statomi klasikiniai - mūriniai, betono konstrukcijų bei metaliniai kaminai.

Pastarieji gaminami įvairiais būdais: metaliniai iš įvairių skerspjūvio formų - apvalūs, keturkampiai, kartais metalas naudojamas kaip bet kokios medžiagos kamino įdėklas.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos įrengiant kaminą

Pagrindinėmis problemomis, sietinomis su kaminų įrengimu ir naudojimu laikytinos šios: netinkamas aukštis bei vidinio skerspjūvio diametras, netinkamas atviro tipo židinio angos plotas, netinkamas įrenginio prijungimas prie dūmtraukio, netinkamas paties dūmtraukio įrengimas, netinkami atstumai su kitais kaminais, ventiliavimo angomis, pastatais, medžiais ar kitomis oro srautų judėjimo kliūtimis, netinkamas kamino izoliavimas, dūmtraukio angos užakimas, pernelyg intensyvi trauka ir pan.

Reikalavimai kamino dūmtraukiui

Dūmtraukis tūri būti sandarus ir pakankamai glotnus, status per visą aukštį, išsikišęs virš stogo kraigo ne mažiau 0,75m. Dūmtraukio skerspjūvis gali būti apvalus, ovalus ar stačiakampis. Į dūmtraukį turi būti jungiamas tik vienas katilas. Trauka dūmtraukyje atsiranda dėl šalto oro dūmtraukio išorėje ir karštų dūmų viduje tankių skirtumo. Traukos stiprumas priklauso nuo degimo produktų temperatūros ir dūmtraukio skerspjūvio bei aukščio. Nuo dūmtraukio priklauso, ar katilas išvystys nominalų galingumą. Katilams ZUBR iki 35kW reikalingas dūmtraukis 7m. aukščio ir 0,14 x 0,20m skerspjūvis, arba 46Pa trauka.

Siekiant bent ateityje išvengti galimų dūmtraukio normalaus veikimo problemų, būtina žinoti pagrindinius reikalavimus bei galimų problemų šalinimo būdus. Akivaizdu, jog gerai traukai būtinas pakankamas kamino aukštis bei skerspjūvis, jei kamino aukštis nuo įrenginio pajungimo į dūmtraukį taško yra vos keturi metrai ir dūmtraukio skerspjūvio plotas atitinka tik vienos plytos plotą, vietoj židinio geriau statykite uždaro tipo krosnelę su nedideliu ugniakuru. Dar didesni kamino aukščio ir skerspjūvio reikalavimai keliami atviro tipo židiniams. Jei pasirinkote ugniakurą, kurio angos matmenys 50x60, angos skerspjūvis 400 cm², kamino aukštis turi būti bent l0 metrų. Didesnės angos atviro tipo židiniai, kurie išties suteikia būstui išskirtinio jaukumo, turi turėti dar didesnio skerspjūvio ir pakankamo aukščio dūmtraukius. Visais kitais atvejais, taip pat ir neteisingai parinkus atviro tipo židinio statymo vietą, nepakankamą šviežio oro įvedimą, į būsto patalpas nuolat pateks dūmų.

Darbų kokybė įrengiant kaminą

Kita nepatikimo dūmtraukio veikimo problema yra netinkamas įrenginio prijungimas prie paties dūmtraukio, kai naudojamos karščiui neatsparios sandarinimo medžiagos, sujungimo elementai. Žinant, jog skirtingos medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą, būtina jas parinkti taip, kad koeficientas būtų kiek įmanoma panašesnis. Tada medžiagos plečiasi ir traukiasi vienodai, siūlės lieka sandarios. Antraip po tam tikro laiko siūlės tampa nesandarios, blogėja trauka, per plyšius išmetami dūmai.

Ta pati problema kyla ir tuo atveju, kai prijungimui prie dūmtraukio naudojama per plona skarda. Ji tiesiog pradega. Patikimam pajungimui naudotinas storasienis juodo metalo vamzdis (būtinai su temperatūrine siūle plėtimuisi), nerūdijančio metalo skarda su titano ir molibdeno priemaišomis ar vis labiau populiarėjantis ypač gerų termodinaminių savybių dvigubo nerūdijančio metalo korpuso susuktas lankstus dūmų kanalas. Nors jis ir brangesnis, tačiau bus patikimas daugelį metų.

Prie dūmtraukio įrengimo problemų priskiriamas ir paties dūmtraukio neteisingas įrengimas. Dūmtraukis, išeidamas iš degimo įrenginio negali susiaurėti ar turėti daugiau nei vieną lenkimo kampą. Prie to paties dūmtraukio prijungus du degimo šaltinius, nė vienas iš jų patikimai neveiks. Ir visiškai mažai tikėtina, kad jie patikimai veiks tuo pačiu metu. Negalima garantuoti, kad bus pasiekta patikima trauka, jei dūmtraukis penkis metrus aukštyn kils mažesniu nei 45 laipsnių kampu arba jei daugiau nei penkis metrus kils mažesniu, nei 70 laipsnių kampu.

Kaminų kaimynystė

Du kaminai patikimai veikia tik tuo atveju, kai atstumas tarp jų ne mažesnis, kaip 8 m. Bereikia įsivaizduoti, ką mūsų modernių daugiabučių namų statytojai padaro į vieną stovą įvesdami, tarkim, penkių aukštų namo butų degimo įrenginių dūmtraukius. Visiškai nenuostabu, jog normaliai neveikia ne tik viršutiniuose aukštuose įrengti židiniai, bet ir jų šiaip taip išmetami dūmai per tame pačiame stove įrengtas ventiliacijos angas patenka, sakykim, trečio aukšto kaimynams...

Visa tai vadinama šiuolaikiškai įrengtais, nūdienos reikalavimus atitinkančiais butais... O problema turi klasikinį "T" tipo kamino įrengimo sprendimą. Šiuo atveju kaminai turi ne tik slėginį atskyrimą, bet ir yra apsaugoti nuo kritulių tiesioginio poveikio. Dera pasidžiaugti, jog kai kurie statytojai ir projektuotojai jau žino, kad kaminas virš kraigo turi iškilti ne mažiau 40 cm. Jei šalia yra kitas, aukštesnis pastatas, tai kaminas turi iškilti ne mažiau 40 cm virš aukštesniojo pastato kraigo. Reikia įvertinti ir greta esančių medžių ar kitų kliūčių galimą įtaką dūmtraukio darbui. Šios kliūtys lemia slėgio zonų formavimąsi ir, esant intensyviems slėgio svyravimams, blogina kamino trauką.

Jei stogas plokščias, kaminas, atsižvelgiant į stogo konstrukciją turi iškilti nuo 120 cm iki 160 cm ir papildomai privalu apskardinti stogo paviršių. Norint išvengti dūmų grąžinimo per greta esančias ventiliavimo angas, kamino stovo konstrukcija montuojamo tokiu būdu, kad dūmų išmetimas vyktų bent 30 cm virš ventiliacijos angos. Būtų dar geriau, jei abejos angos būtų konstruktyviai atskirtos. Esant pernelyg intensyviai traukai, kuri būna tais atvejais, kai įrengiamas labai aukštas ir didelio skerspjūvio ploto kaminas, kai pastatas yra pastatytas šlaite ir pan., normaliam degimo įrenginio darbui reikia naudoti automatinius arba rankinio valdymo traukos reguliatorius. Kai kuriais atvejais šią funkciją gana sėkmingai atlieka dūmtraukio uždaromoji sklendė.

Vėjo kryptys ir kaminas

Dūmtraukio vieta busto plane ypatingos reikšmės neturi, tačiau norint, kad kaminas gerai trauktų, būtina laikytis aptartų reikalavimų ir kai kurių profesinių paslapčių. Didelę įtaką gali turėti vėjas, tiksliau jo intensyvumas ir kryptis. Žinant vyraujančią vėjo kryptį, galima apsisaugoti mažinant priešvėjinės krypties prapūtimo tarpą tarp kamino ir "kepurės".

Naujos statybos namuose pastebimas efektas, kai per dūmtraukį oras ir dūmai ne ištraukiami, bet šaltas oras pučiamas į patalpas atgal. Toks efektas ypač dažnas, kai mūrinis dūmtraukis įrengimas išorinėje sienoje ir yra be įdėklo. Problema dažniausiai yra ta, kad dūmtraukis - nepakankamai apšiltintas ir peršaldamas sudaro atbulinę trauką. Paprastai pakanka gerai apšiltinti išorinę sieną, kurioje įrengtas dūmtraukis ir problema išsisprendžia.

Montuojant "kepures" - iš įvairių medžiagų gaminamus stogelius, taip pat tenka laikytis tam tikrų taisyklių. "Kepurė" negali siaurinti dūmtraukio angos, būti įrengta pernelyg žemai, kitais būdais riboti dūmų natūralų dėjimą. Geriausiai veikia dvipusė į viršų ir į apačią siaurėjanti "Itališka kepurė". Ji padeda gerinti trauką ir saugo nuo kritulių.

Pabaigoje reikia priminti, jog net ir tuo atveju, kai dūmtraukio trauka nepakankama, galima ieškoti sprendimų. Trauka gerinama įrengiant specialios konstrukcijos kaminus, papildomai montuojant mechaninius ar elektrinius traukos gerintojus. Pastarieji padeda daugelyje situacijų, naudojami įrengiant ypač modernius židinius, tačiau yra gana brangūs.

asa.lt