Šiame straipsnyje nagrinėjamas židinio įrengimas daugiabučio bute, palėpėje.

Šiuolaikiniai butai daugiabučiuose savo savybėmis beveik nenusileidžia individualiems pasyviesiems namams, tad šis straipsnis bus naudingas ir įsirengiantiems namus pagal pasyviojo namo koncepciją.

Židinys daugiabučiame name - visai įmanomas variantas, deja, dažniausiai tik viršutinio aukšto gyventojams. Daugiabučio bute židinys paprastai įrengiamas ne tiek šildymui, kiek estetikai. Tačiau atvėsęs oras ir dar neprasidėjęs arba pasibaigęs šildymo sezonas butą su židiniu paverčia milžinišku privalumu.

Šiuolaikinėje statyboje židinys tampa kiek nevienareikšmiška inžinerinės sistemos dalimi. Iš dalies jis gali patalpas šildyti, tačiau sušildydamas sunaudoja ir oro atsargas.  Ruošiantis įsirengti židinį, pirmiausia reikėtų  įvertinti oro pritekėjimą į patalpas ir oro apykaitą jose. Čia šildymo ir vėdimo specialistai turėtų dirbti išvien, deja, tokie sprendimai dar labai retai pasitaiko.

Oro padavimas židiniui

Efektyviam 1 kg malkų degimui  per valandą reikia apie 7 kubinių metrų oro. Iš 1 kg malkų židinio kapsulė išskiria apie 4  kW šilumos energijos. Higienos norma žmogui - 14,4 kub. m šviežio oro per valandą. Jei židinys yra pasyviajame name, kuriame tiksliai apskaičiuoti oro srautai, ar išspręstas kelių valandų padidintas oro srautas į patalpas? Šildymo specialistai pageidauja, kad į židinį patektų pašildytas oras. Oras gali būti pašildomas jei oro tiekimo vamzdžiai eina per karščio kamerą.

Pasyviajame name oro pritekėjimo per plyšius nėra, reiškia, oro pritekėjimas  į patalpas gali būti tik per rekuperacinę sistemą.  Alternatyva - oro pritekėjimas į židinį per atskirą ortakį. Nors tai naujovė, ji turi pranašumų ir trūkumų. Atskiras ortakio pajungimas iš lauko tiesiai į židinį daugeliu atvejų mūsų klimato sąlygimis bus šilumos tiltelis, reiškia, ir šilumos nuostoliai.  Klasikiniu atveju  daromas horizontalus ortakis po grindmis, gręžiamos skylės išorinėje sienoje, oro pritekėjimas reguliuojamas kapsulės svirtelėmis. Kai židinys nedega, lauko oro pritekėjimas uždaromas sklende. Sklendė turėtų būti montuojama kuo arčiau lauko, o ne po kapsule, kad šaltas oras nesiskverbtų per visą ortakį.

Deja, izoliacija dažniausiai nepadaroma, arba nėra galimybės tinkamai ją padaryti, o toks sprendimas - garantuotas šilumos tiltelis, kurio pasekmė yra sąlygos kondensatui susidaryti, konstrukcijoms įdrėkti.

Dėl oro padavimo sprendimų reikėtų atkreipti dėmesį ir renkantis dūmtraukį. Pavyzdžiui, "Tona kaminai" dūmtraukiuose yra numatytas ir vėdinimo ortakis, kurį  galima panaudoti priverstiniam oro padavimui į židinį. Einantis per sušildytą kaminą oras į židinį paduodamas sušildytas.
Orą galima paimti iš žemiau esančių techninių patalpų, pavyzdžiui, rūsio. Tačiau reikėtų įvertinti, kad sunkesnis už orą anglies monoksidas gali tuo pačiu ortakiu pajudėti žemyn ir sukelti pavojų, jei technine patalpa naudojamasi.

Pamatas židiniui

Jei bute statomas ne termoakumuliacinis židinys, tai masyvaus pamato židiniui nereikės. Specialistų nuomone  termoakumuliaciniai židiniai yra daugiau žaidimas nei rimtas senovinės termoakumuliacinės krosnies atitikmuo. Senovinėje krosnyje šilumą akumuliuoja kelios tonos molio, ar šiuolaikinėje keli šimtai kilogramų tai atliks, abejotina - ar sugebės ilgai šildyti aplinką ir ar dalis akumuliuotos šilumos palaipsniui nenukeliaus į vėstantį dūmtraukį? Šiuolaikinis židinys didžiąją dalį šilumos greitai pagaminama ir greitai atiduoda į patalpą. Toliau šilumą perpaskirsto rekuperacinė vėdinimo sistema. Todėl šiuolaikiniai židiniai sveria iki kelių šimtų kilogramų, jie gali stovėti net ant grindų. Esminis reikalavimas - kad židinys būtų stabilus. Nors, jei yra galimybė, pamatą židiniui įrengti verta.

Pamatas židiniui su integruotu oro padavimu. Tarpai tarp perdangų užpildyti stikloporu, pagrindas - ne mažesnio kaip 100 stiprio EPS polistireninis putplastis, ne mažesnis kaip 5 cm betono sluoksnis. Pamato paviršius sulygintas su grindų paviršiumi. Bambuko grindys prieš pakurą bus apsaugotos specialiu stiklu.

Kapsulės sandara

Židinių kapsulių kaina yra labai įvairi.

Labai dažnai analogiškos kokybės kapsulę galima nusipirkti kiek pigiau. Nereikėtų tikėtis, kad pigios židinio kapsulės gali prilygti pripažintų gamintojų židinių kapsulėms, tačiau visada yra tam tikrų išimčių. Kompanija gali gauti ar turėti investicijų užsienio plėtrai, turėti ar gauti investicijų ir įrangos modernizavimui. Mano nuomone, panašus variantas yra su KFD gamykla. Specialistams apžiūrėjus KFD kapsules, jos kelia nuostabą, kodėl tokia židinio kapsulė kiek kainuoja?

Specialistaui pateikia tokiu spagrindinius židinio kapsulės pasirinkimo kriterijus:

Židinio naudingumno koeficientas nurodomas procentais. Šiuolaikinis židynys gali į patalpą  pateikti apie 80 procentų sudeginamo kuro energijos. Dažniausiai židinio energetinį efektyvumą kelia taip vadinamas dvigubas arba tiksliau - antrinis degimas. "Dvigubas" degimas yra daugiau marketinginis terminas, nes du kartus nėra kam židinyje degti. Antrinis degimas tai tiesioginis karšto oro padavimas į malkų išskirtas dujas pagerinti degimo procesą. 10-12 kW kapsulėse išgaunama papildomai apie 2kW energijos, taip deginant lieka švaresnis stiklas ir dumtraukio vidus. Židinių gamintojai panaudojo pailgintą karštų dūmų nuo malkų iki dūmtraukio kelią. Tam tikslui veikia įvairios priemonės - oro srautų užsukimai, įtraukimai pro papildomas angas, apsukimas aplink ugniakurą. Karštų dūmų srauto kelią reguliuoja įdedamas viršutinis dėklas - deflektorius. Net patytę židinių specialistai nesiima spręsti, kokio veiksmingumo yra viršutinis židinio kapsulės dėklas - ar iš tiesų deklaruojamos vertės artimos tikrosioms. Bet kokiu atveju reikia įvetinti, kad efektyvumo rodikliai gali mažėti naudojant šlapesnes malkas (židinio efektyvumas šiuo atveju gali kristi net iki 50 proc.), nepaduodant reikiamos tam tikros temperatūros oro.

Židinio pakuros viršutinis dėklas su keturiomis angomis karštų dūmų ištraukimui.

Viršutininė KFD židinio kapsulės dalis, kurioje sumaišomi karšto oro srautai lėtinant jų patekimą į dūmtraukį

Pastaruoju metu kaip didelis židinio pranašumas įvardijama suodžiais neapsinešanti, nudeganti pakura. Suodžiai bet kokiu atveju kaupiasi ant bet kokiu paviršių. Vienintelis būdas juos pašalinti natūraliai - didelė temperatūra. Esant 450 laipsnių temnperatūrai suodžiai pradeda nudegti. Tada bet kuri pakura ima atrodyti tarsi naujai įstatyta. Tačiau tokios temperatūros poveikis atitinkamai veikia ir pakurą.

Pakuros būna ketinės, šamotinės, keramotinės, vermikulitinės arba kombinuotos iš minėtų medžiagų.   Neverta tikėtis, kad geriausios yra ketaus pakuros ir jos atlaiko geriausiai. Pigių gamintojų ketaus pakuros laikys trumpiau nei gerų gamintojų šamotinės pakuros. Labai rekomenduočiau pasidomėti konkrečių gamintojų pakurų ilgaamžiškumu. Kai kurie gamintojai į Lietuvoje parduodamas brangias židinių kapsules įdeda greitai išdegančias pakurų plokštes, kurias jų gimtosiose šalyse įprasta keisti kas kelis metus. Deja, Lietuvoje jų pakeitimas gali priartėti prie naujos kapsulės kainos. Kainos ir kokybės santykis kol kas šamotinių pakurų pusėje.

Židinio kapsulės pakuros su šamotine pakura komplektas.

Židinio kapsulės stiklo apipūtimas - labai svarbi šiuolaikinio židinio funkcija. Į židinį  patenkantis oras patenka ne tik tiesiai ant malkų, tačiau dalis jo nukreipiama link stiklo. Taip susidaro oro srautas, kuris neleidžia prie stiklo liestis degimo produktams, suodžiams, taip jį apsaugodamas nuo greito pajuodimo. Būtinai reikia įvertinti, kiek strigs oro srauto reguliatoriaus rankenėlė ir reguliavimo mechanizmas nuo žemyn krentančiu pelenų ir kitų dulkių.

židiniuose, kuriuose yra galimybė ortakius pajungti iš apačios, oro srautas dalijamas į paduodamą malkoms ir atskiras ant stiklo.

Židiniuose oras, prieš patekdamas ant stiklo, gerokai įkaitinamas. Karštas oras prie stiklo palaikomas net ir židiniui rusenat mažesne liepsna, nereikia pleškinti malkų norint, kad stiklas būtų pakankamai švarus. Šie židiniai turi ne tik, kaip įprasta sakyti, viršutinį stiklo apipūtimą, bet ir apatinį. O tai židinių kapsulių rinkoje yra naujiena.

Dėl pačių kapsulių bazinės sandaros taip pat kyla daug diskusijų. Rinktis plieninę, skardinę ar ketaus kapsulę? Iš patirties plieninę atmečiau, nes net gerai pakurai esant plieninė susidėvi gana greitai, nors atviro metalo pakuroje ir nėra. Kokybišką ketų pradeginti būtų gana sudėtinga,  ketus ilgiau šyla, nors  ilgiau ir atiduoda šilumą. Tačiau, ar tikrai reikia ilgesnio šilumos atidavimo kapsulei, kurios esmė yra greitas  karščio kameros ir tuo pačiu patalpos įšildymas? Daugiau apie karščio kamerą skaitykite Židinys - ne tik grožis, bet ir šilumos šaltinis.

Mano nuomone retai kūrenam židiniui optimalus variantas yra plieno lakštų kapsulė su ne mažesniu kaip 5 mm lakštų storiu. Būtinai pasidomėkite gamintojų rekomendacija, ar galima židinį kūrenti be perstojo ilgą laiką. Nes yra ir brangių židinių, skirtų tik trumpalaikiam kūrenimui. Priklauso nuo gaminio ir pakuros medžiagos.  Jei gamintojo atstovas  to negali pasakyti, gal verta susilaikyti nuo skuboto pirkimo, išsiaiškinkite pas gamintoją. O dar geriau kreipkitės į tuos, kurie žino, kokos yra tinkamiausios židinių kapsulių savybės.

Stiklo durelės pasirenkant židinį svarbi dalis. Čia kyla bent keletas problemų - sunku stiklą nuvalyti, stringa rankenėlės, nepatogu pakeisti izoliacinę stiklo juostelę. Reikia įvertinti ar yra atidarymas valymui tuose židiniuose kur stiklas keliasi tik į viršų.  Didelės apkrovos tenka stiklo durelių vyriams, todėl reikia įvertinti jų patikimumą.

Oro reguliavimas pačiame židinyje yra  visuose aukštesnės klasės gaminiuose. Jo pagalba galima tiksliau reguliuoti degimo procesą. Atidaromas įkuriant židinį jis skatina greitesnį užsidegimą, įsidegus malkoms ir jį pridarius mažina karščio nutekėjimą į dūmtraukį. Įkaitus sistemai ir dūmtraukiui, stipriai pridarius gali labai ilgai ištęsti malkų degimo laiką. Prastose pigiose kapsulėse oro srauto reguliavimas nejautrus, nereguliuojamas stiklo apipūtimo oro srautas. Problemos su reguliavimo mechanizmu gali atsirasti išdžiūvus ir pridulkėjus traukių mechanizmui. Šiuo atveju su meistru verta apsvarstyti išvalymo ir alyvavimo procedūrą po apdailiniu sluoksniu.

Reguliuojama dūmtraukio sklendė taip pat vertinama ir pagal slankiojimo mechanizmo patogumą bei patikimumą. Nuo karščio tepalai greitai nudega, mechanizmas apdulka, gali strigti. Jis turėtų būti pakankamai atsparus stipriam mechaniniam poveikiui. Židinio dūmtraukio sklendės reguliavimo mechanizmas.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.